Šiuo metų laiku floristai pataria kapavietes puošti mūsų gamtinės aplinkos augalais, botaninėmis medžiagomis ir iš jų sukurtomis kompozicijomis.
Svarbiausia – natūraliai ir saikingai
Natūralūs augalai – pati tinkamiausia puošmena kapavietei. Rudens sezonui tinka viržiai, chrizantemos, krūminiai astrai, šilokai, sausažiedžiai ir kitos tuo metu žydinčios gėlės bei kompozicijos su visžalių augalų šakelėmis. Geriau viena, bet priderinta prie kapavietės išplanavimo, antkapinio paminklo kompozicija, nei kelios nederančios tarpusavyje ir su aplinka.
Individualiai sukurta, netiražuojama, skirta tik toje kapavietėje besiilsintiesiems kompozicija labiausiai atlieps šventinę paskirtį. Ramybės, susikaupimo ir estetikos pojūtį perteikti padeda aiškios formos kompozicijos: vainikas, širdis, pagalvė, girlianda, kryžius.
Paisant gamtosaugos idėjų, atsisakoma dirbtinių augalų, žvakių plastikiniuose įdėkluose. Vis plačiau naudojami glotnaus stiklo indai – žvakidės su keičiamomis žvakėmis.
Vėlinių kompozicijomis norima perteikti ramybės, pagarbos jausmus mirusiajam. Deja, dažnai keliamas reikalavimas puošmenai išlikti nepakitusiai iki pavasario yra perteklinis. Keistai atrodo dirbtinės „žydinčios“ gėlės iš po sniego apkloto. Žiema – ramybės metas ir gamtai, tegul ta ramybė tvyro ir kapavietės dekore. Tam tinka daugiamečiai visžaliai augalai ir pačių sukurtos kompozicijos iš augalų bei natūralių medžiagų.
Tinka įvairūs augalai
Kompozicijas ir vainikus galima dekoruoti džiovintais lapais: paparčių, tuopų, klevų, žilių, aviečių, žilakrūmių; žiedais: levandų, hortenzijų, sausučių, šlamučių, kermėkų, geltonžiedžių kraujažolių, zundų, dumplūnių, darželinių blizgių, varpinių sausažiedžių, viržių; vaisiais: erškėtuogių, meškyčių, šermukšnių, gudobelių, sedulų, šaltalankių, smulkiais dekoratyviniais rojaus obuolėliais. Natūraliai ir skoningai atrodo kankorėžiai: eglių, paprastųjų pušų, maumedžių, o vieni iš gražiausių – geltonųjų pušų.
Dekoratyvinių kopūstų spalvingumas
Trumpėjant dienai ir vėstant orams, dekoratyvinių kopūstų lapai nusidažo violetine, purpurine ar šviesiai kremine spalvomis. Jų spalvingų lapų kuokštas primena gėlių žiedus. Išvesta labai daug dekoratyvinių kopūstų hibridų įvairiaspalvėmis (rausvų, violetinių, purpurinių, šviesiai žalių, gelsvų, raudonų, melsvų, baltų) lapų skrotelėmis. Pamatiniai lapai plunksniškai ar giliai karpyti, išlenkti, susukti, dėmėti. Šie dekoratyviniai kopūstai atsparūs rudens šalnoms, suaugę augalai ištveria 8–10 °C šaltį. Jie puošia kapavietę iki pirmo sniego, šaltukas ne nublukina, o dar labiau paryškina lapų spalvas.
Rudeninis viržių žydėjimas
Šilinių viržių žiediniai pumpurai niekada iki galo neišsiskleidžia, lieka pumpurų stadijoje. Spalvą jie išlaiko labai ilgai, ištveria šalnas ir vėjus. Todėl tinkami kapavietėms papuošti rudenį, kai kitos gėlės jau seniausiai nužydėjusios. Dera su žemaūgiais spygliuočiais, žemaūgėmis chrizantemomis ar kitais tuo metu dekoratyviais augalais.
Žydėjimo metu žiedynai natūraliai sudžiūva, išlaiko spalvą, todėl dar ilgai vėlų rudenį ir net žiemą gražiai atrodo apšerkšnijusios vėlyvosios jų veislės. Viržių šakelės su spalvingais žiedynais tinkamos Vėlinių puokštėms, kompozicijoms.
Dumplūnių ugnelės
Japoninė dumplūnė – daugiametis dekoratyvinis augalas. Užauga iki 30–60 cm aukščio, žiedai smulkūs, neišvaizdūs, šviesiai gelsvi. Visą grožį suteikia rudenį nusispalvinantys ugniniai šio augalo apyvaisiai.
Parengė Rūta ANTANAITIENĖ
Autorės ir Jolantos MALIJONIENĖS nuotraukose Lietuvos floristų asociacijos praktinių mokymų „Sezoninė floristika“ kursantų darbai
Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.