Ateina laikas sprendimams, grįstiems gamta ir socialine nauda

Globalėjant pasauliui, daugėja iššūkių

Sparčiai globalėjant pasauliui žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymasis susiduria su vis daugiau trumpalaikių ir ilgalaikių ekonominių, aplinkosauginių - gamtinių, geopolitinių, socialinių, demografinių iššūkių. Žemės ūkio sektoriui ir kaimo vietovėms paprastai būdingi šie iššūkiai:

• Ekonominiai: stabilių pajamų ūkininkams užtikrinimas; auganti konkurencija tarptautinėje erdvėje; finansinės, ekonominės ir klimato krizės; labai svyruojančios kainos žaliavų gamybai (kurui, trąšoms, pesticidams) ir perdirbimui; susiformavusi priklausomybė nuo pasaulinių rinkų.
• Geopolitiniai: kaimo gyvybingumas; karinių konfliktų ir pandemijų grėsmė; politinis nestabilumas skirtingose ES valstybėse; sudėtinga sukontroliuoti piktnaudžiavimus.
• Gamtiniai: sparti klimato kaita; gamtos išteklių išsaugojimas ir perėjimas prie atsinaujinančių išteklių; kraštovaizdžio išsaugojimas; gyvūnų sveikata ūkiuose, ligų protrūkiai.
• Socialiniai: sparčiai besikeičiantis požiūris į maisto produktų vertės ir kokybės vertinimą; auganti sveikatai palankių, natūralių, ekologiškų produktų paklausa; gyvūnų gerovė ūkiuose; keičiasi vartotojų vartojimo įpročiai, pereinama prie auglinės kilmės produktų.
• Demografiniai: augantis pasaulio gyventojų skaičius ir senėjanti visuomenė ES šalyse; didėjantis vidutinis ūkininkų amžius; neužtikrinama kartų kaita; mažos pensinio amžiaus ir jaunų šeimų pajamos. 

Iššūkiai dažnai yra susiję. Problemas siekia spręsti tiek valstybės narės, tiek ir ES vadovybė – skirstydama paramos lėšas, formuodama Bendrąją žemės ūkio politiką. Aktyviai prisideda ūkininkai ir kiti žemės ūkio gamybos bei perdirbimo grandinės dalyviai.

Mokslininkai atlieka mokslinius tyrimus, kuria inovatyvius sprendimus ir teikia rekomendacijas įvairioms koncepcijoms įgyvendinti. Siūlomi originalūs, verčiantys susimąstyti ir įtraukiantys į diskusijas sprendimai, kodėl ir kaip, reaguojant į šiandieninius iššūkius, reikėtų naujai įsivaizduoti ūkininkavimą.

Lokalios ekonomikos potencialas

Viena iš koncepcijų yra ekolokalizacija. Pagrindinis dėmesys skiriamas lokalių išteklių panaudojimui, teigiamam lokalios ekonomikos išorės poveikiui ir neigiamam ilgalaikiam prekybos išorės poveikiui. Prekės ir paslaugos, kurios įprastai eksportuojamos, suvartojamos arčiau pagaminimo vietos. Tenkinant poreikius lokaliai, sutaupomi reikšmingi kiekiai naftos ir išvengiama su jos vartojimu susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų didėjimo. Taikant ekolokalizacijos koncepciją tampa įmanoma uždaresnė medžiagų ir energijos cirkuliacija, atliekų, kaip išteklių, valdymas.

Ekolokalizacija sustiprina žmonių ryšį su jų gyvenamąja aplinka. Ji suformuoja vidinius aplinkos naikinimo stabdžius, t. y. motyvuoja (priverčia) žmones būti atsakingus už lokalius išteklius, nes jais grindžiama lokali ekonomika.

Bendruomenės vystymas yra grįstas ekologine ugdymo kryptimi, visapusiškai siejamas su mus supančios aplinkos pažinimu, gilinimusi į gyvąją gamtą, sprendimų paieška. Socialinės, ekologinės ir ekonominės naudos siekiama didinant biologinę įvairovę, prisidedant prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos. Vadovaujamasi gamta pagrįstais sprendimais.

Ekolokalizacijos apraiškos žemės ūkyje yra vietinis ūkininkavimas – socialinis, anglies kaupimo, ekologinis, biodinaminis ir kitų formų ūkininkavimas; trumposios maisto tiekimo grandinės ir vietos maisto sistemos; žemės ūkio produktų alternatyvus panaudojimas, gaminant biodegalus ir kitas biomedžiagas.

Socialinis ūkininkavimas ir anglies ūkininkavimas – tai nauja

Pačios naujausios ūkininkavimo formos, kol kas mažai paplitusios Lietuvoje yra socialinis ūkininkavimas ir anglies kaupimo ūkininkavimas.

Socialinis ūkininkavimas įgalina sunkumų patiriančius asmenis, įskaitant ir senjorus, padeda atkurti ryšį su gamybine veikla ir gamta, prisideda prie jų gerovės, sveikatos gerinimo ir socialinės įtraukties. Jis naudingas bendruomenei, nes globojamojo įdarbinimo pagrindu kai kuriuos kaimo gyventojus grąžina į darbo rinką. Socialinio ūkininkavimo veiklos sujungia daugiafunkcinį žemės ūkį ir socialines paslaugas ir (arba) sveikatos priežiūrą vietos lygmeniu. Jis padeda žemės ūkio produktų gamybos procese užtikrinti socialinės rizikos, laikinų ar nuolatinių specialiųjų poreikių asmenų gerovę, reabilitaciją ir socialinę integraciją.

Anglies kaupimo ūkininkavimas yra žaliojo verslo modelis, pagal kurį įgyvendinama tvaresnė žemės tvarkymo praktika, dėl kurios padidėja anglies dioksido sugėrimas gyvojoje biomasėje, negyvoje organinėje medžiagoje, dirvožemyje ir taip didinamas anglies surinkimas ir (arba) mažinamas jos išskyrimas į atmosferą, jei sykiu laikomasi biologinei įvairovei ir apskritai visam gamtiniam turtui palankių ekologinių principų.

Praktikoje išskiriamos 2 grupės anglies kaupimo ūkininkavimo praktikų. Viena iš jų yra gamta pagrįsti sprendimai (angl. nature based solutions), kita – technologijomis grįsti sprendimai (angl. technology based solutions).

Gamta pagrįsti sprendimai yra: miško įveisimas ir atkūrimas; agrarinė miškininkystė; daugiamečių pievų atkūrimas; durpynų ir šlapynių atkūrimas; tausojamasis žemės dirbimas.

Technologijomis grįsti sprendimai: miško įveisimas ir atkūrimas; agrarinė miškininkystė; daugiamečių pievų atkūrimas; durpynų ir šlapynių atkūrimas; tausojamasis žemės dirbimas; bioanglis (angl. biochar); medienos laidojimas; anglimi prisotintos statybinės medžiagos; anglies kaupimas žemės gelmėse.