Ateinančius penkerius metus kertamų miškų plotai didinami nebus

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktorius Saulius VASILIAUSKAS: „Apie Miškų įstatymą buvo diskutuota Miškotvarkos mokslinėje-techninėje taryboje kartu su Vyriausybės atstovais. Aplinkos ministras buvo suorganizavęs ir susitikimą su visuomenininkais. Šį kartą kirtimų norma buvo paskaičiuota pagal dabar galiojančią metodiką. Sutarėme, kad ši metodika galbūt jau prarado savo aktualumą ir reikėtų ją keisti. Nusprendėme šiemet inicijuoti jos keitimą, o toliau bus jau politinis sprendimas, kokį skaičių pasilikti – ar seną, ar perskaičiuoti.

Aplinkosaugininkai klausė, kodėl mes vadovaujamės 2008 metais patvirtinta metodika, nes daug kas per tą laikotarpį pasikeitė – ir aktualijos, ir požiūris į miškų išteklius, į tvarų ir darnų jų naudojimą. Todėl siūlė peržiūrėti metodiką. Bet sutarta, kad naujai parengtą metodiką reikėtų taikyti naujajam miško kirtimų normos skaičiavimui – ateičiai, bet ne dabar. Metodikai parengti turbūt reikėtų ne vieno mėnesio. Jeigu iki Naujųjų metų nebūtų patvirtinta kirtimų norma, būtų sustabdyta visa veikla miškuose. Kirtimų norma bus perskaičiuota, bet tai bus skirta jau naujam laikotarpiui.

Mes tik pateikiame skaičiavimus didesnei normai, kaip numatyta teisės aktuose, nes pagal metodiką galima taikyti didesnę normą. Bet, atsižvelgiant į visuomenininkų požiūrį ir jų lūkesčius, politiniai sprendimai galėtų būti ir kitokie – nustatomi mažesni skaičiai.“

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) generalinis direktorius Valdas KAUBRĖ: „Kas penkerius metus Vyriausybė numato miško kirtimų normą penkmečiui. Norma yra maksimalus kiekis, kurį valstybinius miškus prižiūrinčios institucijos gali iškirsti. Daugelį metų norma yra daugiau ar mažiau tokia pati. 2023-iaisiais baigia galioti anksčiau nustatyta kirtimų norma. 2024–2028 metų kirtimų normai nustatyti ilgą laiką vyko diskusijos tarp visų institucijų ir suinteresuotų šalių. Savo poziciją ir skaičiavimais paremtus duomenis pateikė VMT, apie įvykdymą šį penkmetį pateikė ir VMU, tie skaičiai buvo analizuojami. Savo poziciją labai aktyviai teikė visuomeninės organizacijos, gamtosauginės organizacijos, įvyko keletas susitikimų, kai visos pusės išsakė savo poziciją, ir Vyriausybė priims sprendimą.

Priimtas sprendimas palikti praėjusio penkmečio kirtimų normą, matyt, yra subalansuotas ir išdiskutuotas visose pusėse, turbūt džiugu, jog tai tenkina tiek medienos pramonę, tiek gamtosaugines organizacijas. Vadovaujantis VMT ilgalaikiais tyrimais, matavimais, nustatyta, kokios medžių rūšys bus kertamos ir taip artimiausiam penkmečiui VMU planuos savo darbus.

Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiemet jaučiamas miško medžių kenkėjų antplūdis. Ypač bloga situacija eglynuose – didžiulius eglynų plotus Lietuvoje pažeidė ir vis dar pažeidžia žievėgraužis tipografas. Todėl eglynus kertame sanitariniais kirtimais. Tai nėra vien tik Lietuvos problema. Vakarų Europoje ir kitose šalyse yra pažeisti dar didesni medynų plotai. Suprantame, kad ir kitais metais žievėgraužio tipografo populiacija bus dar gausesnė, nei buvo praeityje, todėl planuojame didesnius sanitarinius kirtimus. Po to dėmesys bus skiriamas kitoms medžių rūšims – eglynams, beržynams, pušynams, juodalksnynams ir t. t., kurie, VMT duomenimis, yra pribrendę ir tuose medynuose reikia ūkininkauti.

VMU labai atsakingai vadovaujasi VMT paskaičiavimais ir pateiktais duomenimis. Po Vyriausybės miško kirtimų normos patvirtinimo aplinkos ministras kiekvienais metais tvirtina metų kirtimų normą. Ir tuo metu, įvertinęs VMT duomenis, patvirtina medžių rūšių medynus, kuriuose galima ūkininkauti. Tai yra paremta moksliniais ir praktiniais tyrimais, kad medžių kirtimas būtų subalansuotas.

Visuomenininkams, kurie piktinasi pastaraisiais metais esą masiškai kertamais miškais Lietuvoje, galiu pasakyti, kad praėjusius dešimt metų miško kirtimų norma buvo nekintanti. Ir reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvoje taikomas tausojantis ūkininkavimas. Priešingai nei Skandinavijos šalyse, mes iškertame tik apie 60–70 proc. prieaugio, o 30 proc. kasmet priaugančios medienos yra paliekama ateities kartoms ir kaupiama miškuose. Tad labai atsakingai galima pareikšti, kad visas miškininkavimas Lietuvoje yra paremtas tausojančiu ūkininkavimu.“

AM, redakcijos ir 123rf nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.