Ashburn +23,5 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024
Ashburn +23,5 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024

Ateities augalai

2023/08/06


Nepraleidžiame dienos nepa­galvoję apie sveikatą: viename stulpelyje rikiuojame žalingus veiksnius, kitame – naudingus. Na, o tėviškės laukuose eksperi­mentuojantis Alfonsas Peckus vieną šalia kito rikiuoja neįpras­tus, bet geresnės kokybės ir maistingesnius augalus. Čia au­ginami ir perdirbami gražuoliai burnočiai, LDK laikus menan­čios soros, taip pat rietmenės, šerytės. Ir tai ne viskas! „Darau tai, ko kiti kaime nedaro. Ban­dau parodyti, kas galėtų išgel­bėti Lietuvos žemės ūkį ir mūsų kaimą“, – tvirtina ūkininkas.

Grįžo į kaimą

Meilė tėviškės gamtai ir žemei 1990 m. fizikos mokslų daktarą A. Peckų iš Vilniaus sugrąžino į tėvų namus. Netoli Krokialau­kio, Kalesninkų kaime (Šalčininkų r.), kur ūkininkavo dvi Peckų kartos, dabar subrandintas idėjas įgyvendina trečioji.

„Turėjau tikslą sutvarkyti tėviškę, bet įklimpau daug giliau. Iš tiesų žemės ūkyje labai sudėtinga – pinigai uždirbami sunkiai, o išleidžiami greitai. Bet kiekvienos tautos suverenumas priklauso nuo trijų dalykų: turi būti išvystytas mokslas, kultūra ir žemės ūkis“, – įsitikinęs ūkininkas ir mokslininkas A. Peckus.

Mažiau glitimo

Pradėjęs ūkininkauti mokslininkas su­prato, kokia vertinga ir lemtinga buvo pa­žintis su selekcininku profesoriumi Antanu Svirskiu. Žolių veislių kūrėjas atskleidė jam dar nepažintą nuostabų augalų pasaulį. Norėdamas išsamiau tyrinėti ir ieškoti perspektyvių augalų, A. Peckus įkūrė javų ir žolinių kultūrų sėklininkystės ūkį.

burnočiai
Burnočių laukas.

Be įprastinių javų, jis eksperimentuoja ir augina Lietuvoje mažai paplitusias vertingas grūdines kultūras: raibuosius burnočius, soras, valgomąsias rietmenes, italines šery­tes, kanarinius stripainius, žiemines judras, baltąsias garstyčias, bei daugiametes žoles: raudonuosius dobilus, mėlynąsias liucernas, baltažiedžius ir geltonžiedžius barkūnus.

„Kai kurias kultūras pasiliekame, kitas susigrąžiname po kelių metų arba iš viso atsisakome“, – pasakojo eksperimentus mėgstantis ūkininkas. Burnočių, rietme­nių, šeryčių bei kitų netradicinių augalų sėklose, grūduose, kitaip nei daugelyje javų rūšių, beveik nėra gliuteninų, kurie daugeliui žmonių sukelia alergiją. Miltams malti ir kruopoms gaminti Peckai naudoja tik subrendusius pernykščių metų derliaus javų grūdus.

Taiko pažangias technologijas

Mokslininkas pasakoja modernizavęs ūkį, taikantis pažangias technologijas ir vis sėkmingiau įsitvirtinantis netradicinių kul­tūrų rinkoje. Kieme ne tik grūdų saugojimo bokštai, optinė sėklų rūšiavimo mašina, bet ir kruopų gamybos, speltų lukštenimo įranga. A. Peckaus teigimu, maistui tinka „nurengti“, nušlifuoti įvairių javų grūdai, kruopos. Tačiau nuimant lukštą, vertingiausios savybės kartais lieka išvalose. Tai ypač vertingos sėlenos, naudojamos duonai ar kitiems maisto pro­duktams pagerinti, paukščių lesalams bei galvijų ar kiaulių pašarams gaminti.

„Ypač svarbi pagalbininkė – optinė sėklų ir kruopų rūšiavimo mašina, – sukaupta patirtimi dalijasi mokslininkas. – Ji gali pagal spalvą išrūšiuoti grūdus, kruopas, atskirdama juodulius, pažeistus grūdus ar kruopas ir pagerindama jų prekinę išvaizdą. Įvairių augalų sėklas išvalo iki 99,9 proc.“

Ūkio darbuose laisvu laiku Alfonsui pa­deda sūnūs Martynas ir Domantas, taip pat fizikos mokslų daktarai, kaip ir tėtis užsiimantys lazeriniais tyrimais, palaiko žmona Liucija, nuo 1976 m. dirbusi gydytoja Alytaus li­goninėje ir poliklinikoje (dabar pensijoje).

burnočio sėklos
Burnočių sėkliukės smulkios, blizgančios ir slidžios kaip sėmenys.

Susipažinkime

Augindamas retus vertingus augalus A. Peckus sėkmingai konkuruoja ir su tradicines kultūras pasirenkančiais ūkininkais. Užaugin­tas soras, garstyčias, judras jis eksportuoja į užsienį, apgailestaudamas, kad Lietuvoje jo produkcija dar nepopuliari, neturi tradicijų. Tad susipažinkime su eksperimentiniais augalais ir jų vertingosiomis savybėmis.

Burnotis (Amaranthus) – viena iš pers­pektyviausių XXI a. augalų genčių, tinkančių ne tik maistui, bet ir vaistams. Tai burnotinių (Amaranthaceae) šeimos vienmetis žolinis augalas. Gerai auga nederlingose dirvose, nereiklus trąšoms, nesudėtingos jo augini­mo technologijos. Burnočiai labai jautrūs visiems herbicidams, todėl ši kultūra auga ekologiškiau. A. Peckaus teigimu, pasau­lyje selekcionuojamos 4 burnočių grupės: salotiniai (lapiniai), dažiniai, dekoratyviniai ir grūdiniai. Jų sėkliukės smulkios, juodos, geltonos, baltos, blizgančios ir slidžios kaip sėmenys. Viename grame 1 500–2 000 sė­klų. Ūkininkas augina ankstyvą, A. Svirskio sukurtą veislę ‘Raudonukai’ raudonais lapais, raudonais žiedais ir juodomis sėklomis.

Burnočių sėklose vidutiniškai yra 15–18 proc. baltymų, 5–8 proc. riebalų ir 3,7–5,7 proc. ląstelienos, t. y. gerokai daugiau nei kituose varpiniuose javuose. Labai svarbios žmonių mitybai aminorūgšties lizino burno­čiuose yra dukart daugiau nei kviečiuose, tris kartus daugiau nei kukurūzuose ar sorose ir prilygsta sojoms, karvės pienui. Pagal baltymų kokybę burnočiai yra arčiausiai teoriškai apskaičiuotų idealių baltymų, o pagal ami­norūgščių balansą prilygsta motinos pienui.

Burnočiuose gausu kalcio, geležies, ma­gnio, fosforo, kalio. Verta maistui vartoti nėščiosioms. Bene vertingiausia burnočių sėklų dalis yra aliejus. Jo sėklose yra 6–10 proc. Net 76 proc. šio aliejaus sudaro ne­sočiosios rūgštys, kurios būtinos žmonių mitybai. Vertingiausia šio aliejaus sudėtinė dalis – skvalenas, kurio burnočių sėklų aliejuje gerokai daugiau nei kituose alie­juose. Tai brangus priešvėžinis produktas, dar labai nedideliais kiekiais gaunamas iš ryklių kepenų.

Skoniu burnočių sėklos primena riešutus. Net nedidelis miltų priedas gerokai pagerina kvietinių miltų kokybę ir kepinių vertę. Sėklos ir miltai naudojami duonos, pyragų, makaronų gamyboje. Žiedų arbata turi gydomųjų savybių. Labai vertingi ir jauni šio augalo lapai, kuriuose yra mineralinių medžiagų, vitaminų. Iš jų ruošiamos salotos tinka prie įvairių patiekalų. Žalioji masė siloso ar šienainio pavidalu gali būti naudojama kaip ypač baltymingas pašaras gyvuliams. Be to, aparta žolė tinka kaip žalioji trąša, pagerinanti dirvožemio kokybę.

sorų sėklos
Sorų veislė ‘Gelsvė‘.

Tikroji sora (Panicum miliaceum) – mi­glinių (Poaceae) šeimos vienmetis žolinis, maistinėmis savybėmis vertingas kultūrinis augalas. Soros Lietuvoje buvo auginamos jau Vytauto Didžiojo laikais, todėl jas galima vadinti lietuviškosiomis. Į Kalesninkų kaimą jos atkeliavo iš Dotnuvos žemdirbystės instituto. Dabar A. Peckus augina selekci­ninko A. Svirskio išvestas sorų veisles: ‘Rudę’ ir ‘Gelsvę’. Jos gerokai vertingesnės už mie­žius. Sorose yra apie 12 proc. baltymų (visų žmogaus organizmui būtinų aminorūgščių), 2,9–3,5 proc. riebalų, 69–83 proc. lengvai pasisavinamų angliavandenių, ypač daug – per 2,6 proc. – mineralinių medžiagų: kalio, fosforo, magnio, mikroelementų: geležies, vario, seleno, mangano, cinko, jodo, bromo ir kitų, o taip pat vitaminų: E (net du kartus daugiau nei kituose varpiniuose augaluose), B1, B2, B6, PP, folio rūgšties, karoteno, biolo­giškai aktyvių neorganinių rūgščių.

Kruopos yra nuo ryškiai geltono iki paste­linio gelsvo atspalvio. A. Peckaus nuomone, tai puikiausias maistas norintiems sulieknėti ir būti stipriems: „Kas labai mėgsta miltinius patiekalus ir nori būti sveiki, bet bijo sugadinti figūrą, geriausia valgyti sorų košę.“ Sorų kruopos tinka košėms, sriuboms, ap­kepams, kroketams, desertams, javainiams. Iš miltų kepami kokybiški kepiniai: keksai, duona, daugiausia paplotėlių formos. Savo reikmėms sorų kruopas galima susimalti kavos malūnėliu.

sorų sėklos
Optine valomąja mašina dar neišvalytos tikrosios sorų kruopos.

Valgomoji rietmenė (Echinochloa escu­lenta) – miglinių (Poaceae) šeimos vienmetis žolinis, maistinėmis savybėmis vertingas kultūrinis augalas. Dar vadinama japoniška sora. Paplitusi Tolimuosiuose Rytuose (se­niausi radiniai iš Japonijos siekia 2000 m. pr. m. e.) ir naudojama japonų, korėjiečių, Pekino virtuvėse. Dažniausiai verdamos košės. Rietmenės sėklos panašios į sorų, tik truputį mažesnės, su „marškinėliais“ ir luobele, bet dar vertingesnės ir skanesnės. Prieš naudojant maistui reikėtų nuplikyti verdančiu vandeniu.

Valgomųjų rietmenių sėklose yra 15–15,3 proc. baltymų, 3–6 proc. riebalų (minėtų maisto medžiagų gerokai daugiau nei soro­se), lengvai pasisavinamų angliavandenių, mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, magnio, mikroelementų, vitamino E bei kitų.

 

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Autorės nuotraukos

Titulinėje nuotraukoje – Alfonsas Peckus.

 

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/05/23

Tarptautinei bendrovei „Mondelēz“ EK skyrė 337,5 mln. eurų baudą

Europos Komisija (EK) tarptautinei bendrovei „Mondelēz International, Inc.“ („Mondelēz“)skyrė 337,5 milijono eurų baudą už ES konkurencijos taisyklių pažeidimus: trukdymą tarpvalstybinei prekybai šokoladu, sausainiai...
2024/05/23

Ne medžioklės sezono vilkams nebūna

Gyvenimas sukasi nenutrūkstamu ratu – ūkininkai augina gyvulius, o vilkai, pasitaikius progai, juos pjauna. To negali sustabdyti nei padidintos medžioklės kvotos, nei probleminių vilkų paėmimas iš gamtos, nei elektrinės tvoros. Pasitv...
2024/05/23

Patikrinome žievėgraužio tipografo gaudykles. Skaičiuojame laimikį

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai patikrino žievėgraužio tipografo gaudykles.
2024/05/23

„Elektrum“ ir „Enefit“ gaminantiems vartotojams kompensuos 2,5 mln. eurų

Didžiausiai Lietuvos elektros tiekėjai „Ignitis“ paskelbus apie 5 mln. eurų kompensacijas gaminantiems vartotojams už jų nesuvartotą elektrą, kiti du rinkos dalyviai pranešė klientams skyrę iš viso 2,5 mln. eurų.
2024/05/23

Aplinkos ministerija nori paskatinti jaunimą rinktis karjerą miškininkystės sektoriuje: skyrė 21 stipendiją

Nuo rudens 21 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje pasirinkęs pirmakursis gaus skatinamąsias stipendijas – 250 eurų per mėnesį. Stipendijas, skatindama jaunimą ...
2024/05/23

Siuntimai pas gydytojus specialistus: ką reikia žinoti?

Ligonių kasos gyventojams primena šiais metais įsigaliojusias siuntimų pas gydytojus specialistus išdavimo naujoves: prasiplėtė siuntimus išduodančių gydytojų ir kitų specialistų ratas, daugėja išimčių, kai siuntimo kon...
2024/05/23

Europos ūkininkai augina sveiką maistą: ekspertai ragina jiems netrukdyti

Europos Sąjungoje auginamas maistas yra vienas saugiausių pasaulyje, patvirtino Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) metinė ataskaita. 2022 m. ištyrus rekordinį maisto mėginių, nustatyta, kad didžioji dalis jų neviršijo nustatytų pe...
2024/05/23

LSA patvirtino siūlymus rinkimams besiruošiančioms šalies politinėms partijoms

Gegužės 23 dieną, ketvirtadienį, Raudondvaryje vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime šalies savivaldybėms atstovaujantys vietos savivaldos politikai patvirtino strateginius savivaldos siūlymus šalies politinėm...
2024/05/23

Prekyba dujomis mažeikiškius atvedė į teisiamųjų suolą

Teismą įtikino Šiaulių apygardos prokuratūros argumentai – trys mažeikiškiai ir du juridiniai asmenys pripažinti kaltais dėl finansinių nusikaltimų padarymo ir privalės į valstybės biudžetą bendrai sumokėti 100 tūkst. eurų baudų.