Ateities kaime – namai iš kanapių

Atsivėrus Vakarų Europos valstybių sienoms į mūsų šalį plūstelėjo pažangiausios gamybos technologijos, moderniausia technika, naujausios idėjos. Prieš kelis dešimtmečius nebuvo girdėti, kad kas nors statydintųsi namus iš... kanapių. O iš tikrųjų kanapių panaudojimas šiam tikslui kai kuriose šalyse (JAV, Kanadoje, Australijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje) turi senokas tradicijas. Iš kanapių gaminti statybines medžiagas užsikrėtė Šakių r. Kriūkų sen. gyventojas Egidijus Zėringis ir jo brolis Tomas iš Kauno. Savo draugo, dirbusio Airijoje pas blokelių iš kanapių gamintoją, įkalbėtas Egidijus ryžosi pats pabandyti.

2010 m. kanapėmis jis užsėjo 4 ha savo žemės. Tuomet kanapes sėti Lietuvoje buvo draudžiama, nors ES direktyva leido auginti pluoštines, turinčias tik 0,2 proc. psichotropinio poveikio medžiagų. E. Zėringis pasakojo, kad už kanapių auginimą jam buvo pradėta byla, bet ištyrus pasirodė, kad jo kanapės ne narkotinės. Todėl byla buvo nutraukta. Kitąmet buvo pasėta jau 40 ha. Dar kitais metais – 130 ha. Nuo šių metų pluoštines kanapes jau oficialiai leidžiama auginti. Bet šį pavasarį E. Zėringis kanapių nesėjo, nes turi daug paruoštos žaliavos blokelių gamybai visiems metams. Yra dar viena priežastis, dėl kurios E. Zėringis neketina ir ateityje sėti kanapių, – jo statusas. Jis savęs nevadina ūkininku, mat tik 6 ha nuosavos žemės teturi. Susumavęs žemės įdirbimo, sėjos, pasėlių priežiūros, derliaus nuėmimo įkainius, pradedantysis verslininkas nusprendė žemės nenuomoti, o užaugintas kanapes pirkti iš ūkininkų. Šiemet Lietuvoje buvo pasėta per tūkstantį hektarų kanapių. Ūkininkai nežino, ką dabar su jomis daryti. Todėl, E. Zėringio manymu, bus didelė kanapių šiaudelių pasiūla. „ŪP“ verslininkas sakė, kad jis pasirašęs ketinimo sutartis su keliais ūkininkais dėl kanapių šiaudelių ir sėklų supirkimo. Verslininko nuomone, kanapės labai naudinga kultūra. Iš jų 1 ha galima gauti didesnį pelną nei iš grūdinių augalų, netgi rapsų. E. Zėringio turimomis žiniomis, iš grūdinių augalų atsiperkamumas 2013 m. buvo 600–800 Lt/ha, o iš kanapių 1 ha galima gauti 2 000 litų. Iš kanapių sėklų spaudžiamas aliejus, pluoštas gali būti naudojamas tekstilės pramonėje, o iš šiaudelių gaminamos statybinės medžiagos – blokeliai. Pirmuosius blokelius E. Zėringis pagamino sumaišydamas smulkias kanapių frakcijas su kalkėmis. Tačiau sakė, kad bando panaudoti ir kitas rišamąsias medžiagas: kalkes, molį, cementą, netgi krakmolą. Su kuo galima kanapes klijuoti, su tokiomis medžiagomis ir bandoma. Blokeliai gaminami iš kanapių šiaudelių su pluoštu. Esą tokie būna tvirtesni. E. Zėringis eksperimentavo su paties pagaminta ir kai kuria įsigyta įranga: „Mes patys sugalvojome ir pasigaminome. Sudėtingesnius mazgus pagal mūsų užsakymus atlieka įmonės. Bendradarbiaujame su keliomis įmonėmis. Įprastų blokelių gamybos linijos netinka gaminti blokelius iš kanapių pluošto, jas tenka perdaryti. Buvome paleidę eksperimentinę liniją. Gaminome 20x20x40 cm blokelius. Ateityje planuojame gaminti didesnius – 40x40x80 cm. Trys tokie blokeliai sudarys 1 kv. m sienos. Vieno tokio blokelio svoris būtų 40 kg. Eksperimentinei partijai sunaudojome nedaug žaliavos.“ E. Zėringis ne tik pats bando, ieško būdų, kaip pagaminti tvirtesnius, atsparesnius drėgmei blokelius, bet ir domisi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos institute atliktų tyrimų išvadomis. Verslininkas visiems teigia, kad šių blokelių atsparumas gniuždymui leidžia statyti net trijų aukštų namus. Mūsų šalyje dar nebuvo girdėta, kad iš kanapių kas nors būtų statęs gyvenamuosius namus. Tačiau dabar tai laikoma labai protingu sprendimu. Juk reikia kanapėmis užsėti tik vieną hektarą ir iš jų šiaudelių galima pasistatyti 100 kv. m namą. Be to, kanapės užauga per pusmetį, o medžiams reikia 50 metų, kad būtų tinkami statyboms. Lietuvoje kanapių pluošto masė su kalkėmis panaudota statant karkasinį namą pakaunėje. Statyta pagal monolitinio betono namų statybos būdą. E. Zėringis tikisi, kad kanapinių namų statybos vajus prasidės netrukus. Todėl jis jau pasirengęs paleisti pirmąją liniją, kuri per pamainą pagamintų apie 2 tūkst. blokelių. „Dabar turime sukaupę sausų kanapių stiebelių visiems metams. Kol kas blokelių gamybos žaliavos – kanapės sandėliuojamos patalpoje. Jos ten gali būti ilgus metus, nes išdžiovintos, sausos ir suvyniotos į ritinius. Kanapių stiebus mes nuimame pavasarį, o sėklas nukuliame rudenį. Mūsų turima kanapių nuėmimo technika rudenį netiko, todėl nuiminėjome pavasarį. Bet dabar parvešime techniką, kuri tinka rudeniniam nuėmimui. Tai ukrainiečių sukurta technologija. Augalai nupjaunami maždaug 5–10 cm aukštyje, stiebai surišami į pėdus ir sustatomi į gubas. Gubos stovi lauke, kol visos maistingos medžiagos iš stiebelių pereina į sėklas ir augalai išdžiūsta. Toliau rankiniu būdu nušukuojamos sėklos ir lapai, o stiebeliai dar paliekami atsiklojėti arba nukreipiami perdirbti. Kanapės – pluoštiniai augalai. Jeigu jų nesusmulkinsi, nieko iš jų nepagaminsi. Įrenginiai pluoštui susmulkinti Europoje yra labai brangūs. Todėl mes patys juos gaminame. Vokietijoje kanapių pluošto smulkintuvas, kurio našumas – 8 tonos per pamainą, kainuoja 1 milijoną eurų. Mūsų smulkintuvo konstrukcija paprasta. Pirmiausia ritinys išvyniojamas, tolygiai paskleista masė slenka į smulkinimo įrenginį. Smulkinimo aparatas sureguliuojamas iki tam tikro frakcijos ilgio, kiek galima trumpesnio, nes ilgas pluoštas susuka susmulkintą masę į gumulus. Paprastai kanapių stiebai susmulkinami iki 5 cm ilgio. Tokio stambumo frakcijos masė maišoma su rišamuoju skiediniu. Paskui visa tai pilama į formas, kuriose presuojami blokeliai“, – nuoširdžiai apie savo verslą „ŪP“ pasakojo E. Zėringis.