Ateities maistas: atspausdintas ar natūralus?

Propaguoja pakaitalus

Prieš pirmąjį Seimo rinkimų turą vienose auditorijose buvo kalbėta apie strateginę žemės ūkio, vadinasi, ir tradicinio, šimtmečių ar tūkstantmečių išbandyto maisto, reikšmę, o kitose – apie siektiną maisto pramonės transformaciją ir maisto pakaitalus. Štai Laisvės partijos rinkiminėje programoje įrašytas siekis Lietuvoje sudaryti palankias sąlygas plėtoti alternatyvių baltymų (kultivavimo ir fermentacijos būdu pagamintų mėsos pakaitalų) ir kitas inovatyvias maisto technologijas. Šios partijos lyderė bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė propaguoja proveržį maisto industrijoje ir aiškina, kad Lietuvoje bus sparčiai kuriamas ateities maistas – nuo grybienos fermentacijos iki vabzdžių baltymų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) džiaugiasi, kad sojų, migdolų ar kitų riešutų pienas, baltyminiai batonėliai – novatoriški ir sveiki produktai – vis labiau skinasi kelią šalies gyventojų mitybos žemėlapyje. Ir viliasi, kad alternatyvių baltymų produktų tik daugės – mokslininkai jau kurį laiką laboratorijose tobulina mėsos auginimo procesą.

Toks džiugesys socialiniuose tinkluose buvo palydėtas komentarais „Vokiečių patarlė sako, kad koks maistas – toks ir žmogus“, „Tikėkimės, kad neprikurs maisto, paverčiančio žmogų darbiniu asilu...“, „Sveikiausias maistas mums yra tas, kurį valgė mūsų protėviai ir kuris yra mūsų genuose“ ir t. t.

Rengiasi prašmatniai, o valgo šlamštą

„Neretai keliauju per pasaulį ir jau seniai stebiu, kaip keičiasi žmonių mitybos įpročiai. Ir Lietuvoje girdžiu, ką šneka mūsų „pranašai“ ir atsiradę visokie influenceriai, kurie tai mažina, tai didina svorį, atsisako valgyti tai vieną, tai kitą produktą... O aš rytais užsukęs į parduotuvę matau neišpirktos duonos kalnus! Tai, manau, yra viso šio proceso atspindys“, – savo pastebėjimais su „Ūkininko patarėju“ dalijosi Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, LŪS Kupiškio skyriaus vadovas Zigmantas Aleksandravičius.

Jis dažnai lankosi Briuselyje, kur brėžiamos strategijos ir kryptys, vienaip ar kitaip veikiančios ir maisto gamintojus, ir vartotojus. „Ten pasigendu užeigų, kuriose būtų galima normaliai papietauti. Pats neįsivaizduoju gyvenimo be sriubos, bet ten apie ją beveik niekas nekalba. Visi vaikšto apsirengę prašmatniais kostiumais, o rankose – kone pusmetrio ilgo batonas su vidun įspraustu kažkokiu į maistą panašiu dalyku, ir visi skuodžia per gatvę, valgo eidami. Todėl nenuostabu, kad visi skundžiasi negalavimais, prasta nuotaika ir t. t. Manau, kad viena iš prastėjančios žmonių sveikatos ir ankstyvų mirčių priežasčių – nevykęs maitinimasis“, – samprotavo kupiškėnas.

Svirplių ragauti nenorėjo

Kalbėdamas apie peršamus neįprastus produktus, Z. Aleksandravičius prisiminė, kaip kartą pats žmonėms pasiūlė paragauti svirplių. „Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vyko renginys, kuriame vieni iš tų „pranašų“ aiškino, kad lietuviai neva be šių vabzdžių negyvens. Tad tai bus ir mada, ir ekonomikai bus gerai. Auditorijoje vaišino, regis, svirpliais, eidamas pro šalį kažkiek jų pasisėmiau ir parsivežiau į Kupiškį. Per vienos su žemės ūkiu susijusios įmonės jubiliejinę šventę pabėriau jų į lėkštę ir pasiūliau visiems pabandyti mums peršamo ateities maisto, bet norinčiųjų paragauti neatsirado“, – pasakojo ūkininkas. 

Jis įsitikinęs, kad vyresnės kartos žmonės nebepasikeis ir nepakeis valgymo įpročių, jie neįsivaizduoja pusryčių, pietų be normalių kiaušinių, duonos, dešros ar lašinių, grietinės, sviesto ir t. t. Kartu mato, kad labai sparčiai keičiasi jaunoji karta, kurios elgseną ir įpročius dar galima formuoti įvairiai. „Kita vertus, matome, kaip dabar žmonės ir jaunos šeimos pasiilgsta natūralios duonos, lašinių, tikros dešros, jie kitaip ir kvepia, ką jau kalbėti apie jų skonį. Tik tragedija, kad jau nemokame gerai pagaminti, sugadiname gerą produktą. Bet, manau, mes neapsieisime be gero maisto, ir kuo toliau, tuo labiau jis bus vertinamas. Kodėl mes Lietuvoje neturime gerų ekologiškų produktų, nors jų užauginame ir prigaminame? Todėl, kad juos nuperka vakariečiai, kurie suvokia, kas yra geras maistas, o mes dar to kol kas nesuprantame“, – teigė LŪS vicepirmininkas. 

Kartu jis svarstė, kad Lietuvoje susidarė dviprasmiška situacija – vieni gyvena pertekliuje, o kiti – skursta. „Ką tik šiandien kalbėjo, kad kone pusė milijono gyventojų neturi pinigų pakankamai nusipirkti maisto, ir tai yra 34-aisiais Nepriklausomybės metais! Tuomet ir atsitinka taip, kad vietoj sviesto yra naudojami tepieji riebalų mišiniai, į valgomuosius ledus dedama palmių aliejaus. Pastebėjau, kad ledų pakuotėje jau rašo, jog pagaminta be palmių aliejaus, vadinasi, anksčiau jo buvo, ir atitinkamoms tarnyboms tai buvo gerai, koncernai gauna leidimus tokius ledus gaminti“, – apgailestavo ŪP pašnekovas.

Atprato gamintis maistą

Druskininkų krašte ūkininkaujantis Žydrūnas Nevulis teigė nemanąs, kad maisto pramonėje įvyks kardinalus perversmas ir bus išstumtas natūralus maistas. Tačiau kartu pastebėjo, jog bus pasiduodančiųjų pučiamiems naujiems mitybos madų vėjams. Ir bėda, kad jei nuo vaikystės kas negaus tikro maisto, gali jo ir neieškoti. Gal tik dėl savijautos gali atgręžti į tikrą maistą.

Ūkininkas pastebėjo kitą įdomią tendenciją: „Dalis miesto gyventojų galbūt jau yra tiek pripratę prie visokių pusfabrikačių, „pagardintų“ cheminiais priedais, kad kaimiškos natūraliai kvepiančios dešros, skilandžio ar kito produkto nė nepasiilgsta. Gali pagaminti išskirtinį produktą, pavyzdžiui, elnienos ar danielių mėsos, bet nėra kur realizuoti. Panašu, kad žmonės atprato gaminti maistą. Štai kaimynas turi priauginęs daug moliūgų, bet niekas neperka, gal per Helovyną kas pasipuoš, ir viskas.“  

Svarbu neatsilikti

Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ vadovės Irmos Pilipienės nuomone, kalbant apie gyvulinės kilmės mėsą, pieną ir vadinamuosius alternatyvius baltymus, visų pirma turėtų būti kuo mažiau takoskyros ir priešinimo. „Reikia turėti omenyje labai spartų gyventojų skaičiaus augimą pasaulyje, jiems visiems reikės valgyti. Kitas dalykas, kad tikriausiai neturėsime ir pakankamai žemės ploto gyvulininkystei plėtoti, todėl turime mąstyti apie įvairius gamybos būdus“, – ŪP aiškino maisto pramonės atstovė. 

Bet Lietuvoje tendencijos priešingos – gyventojų mažėja, žemės ploto ir laukų gyvulininkystei vystyti pakanka, sąlygos tam geros, tačiau gyvulių drastiškai mažėja, nes jų augintojus negailestingai smaugia aplinkosaugininkai, biurokratai, perdirbėjai dažnai marina menkomis supirkimo kainomis, o valdžios atstovai pradėjo propaguoti maisto pakaitalus.

„Mūsų žmonėms vis dar priimtinesni gyvulinės kilmės baltymai ir gyvulių mėsa, tad pas mus tas pokytis gali ateiti kažkiek vėliau. Bet galvočiau, kad neturėtume įsivaizduoti, jog mūsų tai nepasieks, mes – pasaulio dalis, todėl svarbu nepražiūrėti, kad neliktume nuošalyje, nes mums gali tuos produktus vežti tie, kurie pasaulyje užsiims įvairių alternatyvių baltymų gamyba. Biotechnologijų ir biomaisto gamybos plotmėje tai yra perspektyvūs dalykai. Taip, kol kas turėkime tikrąją mėsą, bet žiūrėkime ir į kitas alternatyvas, kad jų nepraleistume ir būtume konkurencingi“, – samprotavo I. Pilipienė.

Primena populizmą

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) pirmininkui Nerijui Griciui kalbos apie perversmus maisto pramonėje ir maisto pakaitalus kvepia populizmu. Jam susidaro įspūdis, kad kažkam norisi naujo ir įdomiai atrodančio įvykio ar projekto, nors vertėtų tik pasigilinti ir paskaičiuoti, kiek laiko žmonės valgė maistą, kurį dabar norima išstumti. 

Jo įsitikinimu, dabar reikėtų kalbėti ne apie dirbtinius produktus ir jiems gaminti skirtas aukštąsias technologijas, bet orientuotis į įprasto maisto kokybę, sveikumą, jo gamybos pridėtinę vertę, taip pat ir šiuolaikiškas technologijas, kad mažiau terštume aplinką ir mažintume gamybos sąnaudas. LMGAGA pirmininko nuomone, Lietuvai labiau reikėtų atsisukti į natūralius ekologiškus produktus, nes dabar ši sritis primiršta ir strateginiuose planuose nelabai atsispindi kaip prioritetinė.

„Tai remiant, manau, būtų visiems daugiau naudos, nei kuriant naujus dirbtinius produktus, kurių vartojimo pasekmių dar nežinome. Jei žmonės sveikai maitintųsi, valstybė finansiškai išloštų, nes mažiau reikėtų išlaidų gydymui. Čia turėtų būti visiems aiški kryptis, ją reikėtų tobulinti ir neišradinėti kažko naujo, kas vėliau gali pasirodyti ir neveiksminga, ir nemaistinga, ir t. t. Aišku, kas nori, tegul valgo vabzdžius ir dirbtinę mėsą, bet nemanau, kad šie produktai užims didelę rinkos dalį. Ieškome stebuklų, bet kažin ar čia jų rasime“, – svarstė N. Gricius. 

Naujos galimybės verslui

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.