Kaunas +6,5 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Lap 2026
Kaunas +6,5 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Lap 2026




Asociatyvi freepik.com nuotr.

Ateities mėsainiuose – laboratorijose užauginti riebalai?

2025/01/23


Padidink tekstą

Nyderlandų bendrovė "Mosa Meat" pateikė paraišką parduoti savo laboratorijoje užaugintus jautienos riebalus ES, teigdama, kad tai gali pakeisti rinką ir padaryti augalinius produktus skanesnius mėsos mėgėjams. Tačiau tokiai produkcijai priešinasi ūkininkai, kurių argumentų dirbtinės mėsos gamintojai negali paneigti.

Laboratorijoje užauginta mėsa – dar vadinama kultivuota arba ląstelių mėsa – gaminama iš tikrų gyvūnų kamieninių ląstelių, auginamų maistingų medžiagų turtingoje aplinkoje. Šios ląstelės išauginamos į riebalus ir tam tikrus audinius, panašius į tradicinės mėsos sudėtį.

Mosa Meat generalinis direktorius Maartenas Boschas sako, kad sunku rasti vartotojus tenkinantį daržovių mėsainį. "Jie yra geri, bet ne tikri – trūksta riebalų", – sakė jis "Euractiv".

Ūkininkai skeptiški

"Ūkininko patarėjas" dar pernai išsamiai išdėstė visus argumentus, kodėl dirbtinės mėsos gamyba yra nepriimtina ūkininkams, o patys ūkininkai lygiai prieš metus protesto mitingo metu juos išsakė nuo scenos.

Pirmiausia – rinkos atvėrimas tokiems produktams žlugdo gyvulininkystės sektorių, be to, tai atsilieps ir daugiamečių pievų puoselėjimui, nes dabartinių plotų tiesiog nereikės.

Svarbus ir kitas motyvas: dirbtinei mėsai pagaminti reikalingos gyvulių kamieninės ląstelės – vadinasi, gyvulių bandos bus laikomas tik tam, kad būtų reikiamos medžiagos laboratorinei mėsai gaminti. Be to, tai automatiškai išaugina tokio produkto kainą ir nėra aišku, kas ją kompensuos, kad žmonės galėtų įpirkti.

Nėra aiškus ir tokių produktų poveikis vartotojų sveikatai – kad tai suprasti, reikėtų, jog tokius produktus kas nors vartotų ilgesnį laiką, tačiau savanoriškų laboratorinių žiurkių neatsiranda... Antai ES jau leido kebabuose naudoti tam tikrą kiekį fosfatų, kad jų mėsa nebūtų tokia sausa. Ūkininkai atvirai teigia, jog taip tiesiog įteisinta neva mažai kenksminga nuodų norma ir neabejoja, jog tie fosfatai atsidurs ir dirbtinėje mėsoje.

Be to, ūkininkai atmeta argumentą, esą tokią mėsą reikia gaminti dėl neva pasauliui gresiančio bado – tai pakankamai brangus produktas ir realiai su bado grėsme susiduriančios šalys jo tiesiog negalės įpirkti, kaip ir dabar neįperka grūdų, nors rinkoje jų pakanka.

Priimtina kaina

Prof. Markas Postas, vienas iš Mosa Meat įkūrėjų, dar 2013 m. per spaudos konferenciją Londone pristatė pirmąjį pasaulyje iš ląstelių pagamintą jautienos mėsainį, kainuojantį 254 000 eurų.

Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, M. Boschas teigia, kad bendrovė neatsisakė siekio patobulinti mėsainių įdarą, tačiau to dar nėra. Ši vizija dar išlieka ateičiai, o bendrovė atskirų ingredientų pardavimą laiko perspektyviu ir praktišku žingsniu į priekį. Be to, laboratorijoje užauginti riebalai esą gali būti pagaminti už priimtiną kainą.

Todėl jis tikisi, kad dėl šio ingrediento augalinės kilmės produktai bus patrauklesni net ir skeptikams. Prieš leidžiant tokius produktus pateikti į rinką, Europos Komisija (EK) ir Bendrijos maisto saugos priežiūros institucija EFSA įvertins Mosa Meat paraišką pagal Naujų maisto produktų reglamentą, o šis procesas turėtų užtrukti apie 18 mėnesių.

Ar tikrai pasiekėme ribas?

Mosa Meat pasiūlymas yra tik antrasis bandymas pristatyti dirbtinai auginamą mėsą į ES. Praėjusiais metais prancūzų įmonė Gourmey pateikė paraišką parduoti į Foie gras panašų produktą be priverstinio žąsų šėrimo. Foie gras – tai specialiu būdu paruoštos peršertų žąsų arba ančių kepenėlės. Viso pasaulio gurmanai jas vadina prancūzišku terminu Foie gras ("riebios kepenys").

Nenuostabu, kad ūkininkai ir kai kurie politikai atsitraukė. Po Foie gras paraiškos ES gyvulių augintojai pasmerkė šį žingsnį ir sakė, kad dar viena paraiška dėl dirbtinai auginamos mėsos ne už kalnų. Dar anksčiau Prancūzijos ir Austrijos ministrai ragino sugriežtinti laboratorijose užauginto maisto reglamentavimą. O 2023 m. lapkričio 16 d., Italijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, draudžiančiam gaminti ir pardavinėti dirbtinę mėsą, išaugintą laboratorijoje.

Tačiau M. Boschas nori išspręsti šiuos prieštaravimus, sakydamas, kad laboratorijose užauginti produktai nėra skirti išstumti ūkininkus iš rinkos ir kad visi turi teisę užsiimti verslu.

"Kai kuriose šalyse politiškai skatinama padaryti mus priešais", – skundėsi jis, atmesdamas bet kokią grėsmę Europos maisto tradicijai.

"Šiuo metu esame pasiekę planetos ištvermės ribą", – dėstė jis spekuliatyvią, tarp tokių gamintojų paplitusią teoriją, pažymėdamas, kad priklausomybės nuo tradicinių gyvūninės kilmės produktų mažinimas yra labai svarbus ne tik kovojant su klimato kaita, bet ir siekiant užtikrinti ilgalaikį aprūpinimą maistu.

Investicijos išsenka

Kol ES diskutuoja, laboratorijose užauginti mėsos produktai jau pilnu tempu vartojami kitur pasaulyje.

Singapūras jau 2020 m. pirmavo laboratorijoje užauginta vištiena, kurioje yra tik 3 proc. laboratorijoje užaugintos mėsos, o likusi dalis yra augalinės kilmės ingredientai, kurią dabar galima įsigyti keliose įmonėse. JAV taip pasekė panašių produktų įsileidimo į rinką pavyzdžiu, o pernai Izraelis patvirtino pirmąją kultivuotą jautieną.

Tačiau tokios produkcijos gamyba tebėra ribota dėl didelių sąnaudų ir ribotų investicijų, kurios praktiškai išseko 2024 m.

Tiesą sakant, Mosa Meat yra viena iš nedaugelio įmonių, vis dar pritraukiančių didelį finansavimą. 2024 metais įmonė užsitikrino 40 mln. eurų investiciją, kad padidintų gamybą, sumažintų išlaidas ir pasirengtų ES rinkai. M. Boschas pripažino, kad investuotojų susidomėjimas dirbtinai auginama mėsa mažėja, nes pastarojo dešimtmečio maisto inovacijų šėlsmas blėsta, o ir vis garsiau girdimi protestuojančių prieš šį produktą balsai.

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis
2026/11/18

Žieminių kultūrų plotai mažėja – nuostoliai auga

Europos Komisija (EK) jau atkreipė dėmesį į tai, kad dėl užsitęsusių liūčių Baltijos šalyse gali sumažėti žieminių kultūrų plotai. Tačiau Lietuvoje kol kas nėra tikslių duomenų, kokio masto yra šio rudens negandų padariniai. Neai&sca...
2026/11/18

Ar valdžia ūkininkus išgirsta tik užriaumojus traktoriams?

Kol žemdirbiai rašo peticijas, beldžiasi į ministerijų duris ir prašo dialogo, valdžios ausys neretai lieka kurčios. O gal taikūs protestai, derybos ir argumentuotas dialogas dar nėra praradę prasmės? Juolab kad žemdirbiams vėl gresi...
2026/11/18

Išrinkti geriausi pasaulio sūriai

Dvejus metus brandintas prancūziškas sūris buvo pripažintas geriausiu pasaulyje, konkuruojant 5330 pavyzdžių iš 45 šalių. Vis dėlto nugalėtoją lėmė skaičiavimo niuansai, nes trys finalininkai surinko vienodą skaičių ...
2026/11/18

Rūgštėjanti dirva mažina derliaus potencialą: kada ir kaip ją kalkinti?

Nors tręšimas – vienas svarbiausių darbų augalų auginimo technologijose, žemės ūkio ekspertai pirmiausia pataria įvertinti dirvos rūgštingumą, ir tik tada planuoti priemonių pirkimus. Kaip rašoma Linas Agro praneš...
2026/11/18

Restauruotas vienas seniausių Lietuvoje išlikusių šv. Antano Paduviečio altorinių atvaizdų

Neseniai restauruotas nežinomo dailininko paveikslas „Šv. Antanas Paduvietis“, kuris buvo skirtas šio šventojo altoriui Vilniaus šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino bažnyčioje. Restauruotas pavei...
2026/11/18

Nuo kelių plėtros iki sklypų ribų tikslinimo: ŽŪDC dirbs dešimtyje infrastruktūros objektų

Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) ir AB „Via Lietuva“ pasirašė sutartį dėl paslaugų, susijusių su dešimčia valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros objektų. Darbai bus vykdomi septyniose savivaldybėse – Jon...
2026/11/18

Artėjant žiemai – perspėjimas vairuotojams: ne visi dyzeliniai degalai išlaiko šalčio testą

Vairuotojams ruošiantis šaltajam sezonui, ekspertai pataria atkreipti dėmesį ne tik į padangų ar akumuliatoriaus būklę, bet ir į degalų bake esantį dyzeliną. Mat prasidėjus stipresniems šalčiams dalis vairuotojų gali susidurti...
2026/11/18

Lapkričio 19 dieną Ukmergėje vyks Susisiekimo ministerijos rengiama „Darnaus judumo konferencija 2026“

Ketvirtus metus iš eilės organizuojamos „Darnaus judumo konferencijos“ tikslas – suburti Lietuvos savivaldybių, valstybės institucijų, verslo, mokslo ir kitų organizacijų atstovus aptarti aktualiausius darnaus judumo polit...