Ashburn +23,2 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 12 Lie 2024
Ashburn +23,2 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 12 Lie 2024

Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas
 

Ateities žemės ūkis Lietuvos ūkininkams skendi miglose

2024/06/30


Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas (KRK) birželio 26-ąją Seime surengė diskusiją „Tvaraus žemės ūkio ateitis ir gamtos tvarka“. Į ją atvyko nemažai Aplinkos ministerijos, žemdirbių organizacijų atstovų, bet nebuvo nė vieno valdininko iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), nors diskusijos tema buvo būtent apie ateities žemės ūkį. Pasak organizatorių, matyt, ŽŪM su jos vadovu priešaky yra visažiniai ir nusprendė, kad jiems apie tai nereikia nieko daugiau žinoti. Renginys užtruko apie pustrečios valandos, pabaigoje atsakyta į Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Eimanto Pranausko, asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorės Zitos Varanavičienės ir kitų dalyvių klausimus apie ūkininkams aktualias problemas. Įžvalgomis apie ateities žemės ūkį su „Ūkininko patarėjo“ skaitytojais dalijasi Seimo KRK pirmininkas prof. Viktoras PRANCKIETIS:

„Labai dažnai mes, t. y. žemės ūkis, tiesiog pralaimime komunikacinę kovą viešojoje erdvėje ir vėliau mums tenka lyg ir „atsišaudyti“ dėl įvairių pareiškimų arba dėl vienų ar kitų iniciatyvų. Todėl reikia pateikti daugiau informacijos žmonėms, kurie nori žinoti ir kalbėti apie žemės ūkį bei jo ateitį, apie gamtą ir jos tvarką.

Ūkių skaičiaus pokyčių prognozės Europos Sąjungoje (ES) iki 2040 m. yra labai liūdnos. Apie tai jau esu kalbėjęs ir Seime vykusioje Kaimo sueigoje. Per ateinančius 15 m. ūkių skaičius ES gali sumažėti 6,4 mln. vnt., t. y. vidutiniškai po 267 tūkst. per metus, 22 tūkst. – per mėnesį ir 700 ūkių – per dieną. 2040-aisiais ES liks maždaug 3,9 mln. ūkių (62 proc., palyginti su 2016 m.).

Ūkiai stambės ir gamybos apimtims tai nelabai atsilieps. Bet pažiūrėkime, kokią perspektyvą mums planuoja Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) komiteto atliktas tyrimas. Pagal jį, Lietuvos žemės ūkis neturi labai puikios ateities ir mūsų šalies žemės ūkio nuosmukio rizika yra didelė. Ką tai reiškia, aš nelabai žinau, bet jeigu įsivaizduotume, kad Ukrainos žemės ūkis įsilies į ES ūkį, tai ta rizika mums pasidarys tikrai labai aiški ir ryški. Nors, kita vertus, jeigu kalbėtume apie 2004-uosius, kai Lenkija įstojo į ES, taip pat buvo didelių nuogąstavimų – ateina labai stambus žemės ūkis ir nežinia kas gali atsitikti rinkose. Bet rinkos nežlugo, viskas baigėsi gerai. Atsižvelgdami į tai, galėtume planuoti, kiek mums liko žemės, kurią turime dabar, t. y. kiek metų mums jos užteks. Užteks 25 m. 189 d., o jeigu skaičiuotume priešingai – kiek mums reikės žemės po 25 m. pagal šiuolaikinę gamybą, tai reikės 1,8 karto didesnės teritorijos. Deja, turime tik vieną Žemę ir jos panaudojimas turi būti toks, kad būtų efektyvus, todėl atėjo laikas pasirinkti ateities kelią. Tačiau tie pasirinkimai nėra nei paprasti, nei vienareikšmiai. Todėl turime galvoti apie visos Žemės ateitį.

Mūsų pasirinkimai ir sprendimai – kiek ir kokiose teritorijose yra vykdoma aplinkosauginių krypčių. Kanadoje tokių yra 22, Jungtinėse Amerikos Valstijose – 49, Lietuvoje – 87, o ES – apie 90. Mes nuo Kanados skiriamės tuo, kad esame žymiai daugiau pažengę vykdydami aplinkosaugines programas. Mūsų uždaviniai ir sprendimai žemės ūkyje: mažinti vandens telkinių taršą azoto (N) ir fosforo (P) junginiais, mažinti atmosferos taršą azoto (N) junginiais ir CO2 emisijas, mažinti žemės ūkio paskirties žemės plotus, užsodinant juos miškais (nuo 1990 m. iki dabar žemės ūkio plotai yra sumažėję maždaug 23 proc. – ta žemė atiteko kitoms reikmėms), mažinti trąšų ir pesticidų naudojimą. Ir nežinome, ką dar reikės mažinti...

Dabar svarbiausias mūsų uždavinys – užtikrinti žmonių aprūpinimą maistu! Todėl reikia didinti dirvožemio organinės medžiagos kiekį, atkurti biologinę įvairovę, nors nežinome, kokia ir kada ji buvo – ar tokia, kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo laikais? Atkurti pievas ir šlapynes 30 proc., bet ar tik tose vietose, kur dėl drėgmės negalėdavo augti miškas, ar tik tiek, kiek Smetonos laikais užėmė rėžiai? Turėtume žinoti konkrečiau, ką turime atkurti. Juk 70 proc. natūralių augalų ir gyvūnų rūšių žūsta dėl daugybės invazinių augalų.

Lietuvoje apie 40–50 proc. upių, ežerų ir kitų vandens telkinių nepatenka į labai geros ir geros ekologinės būklės kategoriją. Tik kitas klausimas, ar vandenis azoto ir fosforo junginiais teršia tik žemės ūkis? Įvairiose ataskaitose, teikiamose Lietuvos institucijoms ir ES, yra daugybė neatitikimų, prieštaravimų, skaičiavimuose sveiku protu nesuvokiamų dalykų. Štai vienas mokslininkas rašo: „Šlapynės yra gyvybiškai svarbus gamtos turtas, galintis sugerti atmosferos CO2 ir apriboti vėlesnį anglies praradimą.“ O kitas mokslininkas teigia: „Šlapynės yra didžiausias planetos natūralus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (metano) šaltinis.“

Aprupinimas maistu
Viena iš diskusijoje „Tvaraus žemės ūkio ateitis ir gamtos tvarka“ demonstruotų skaidrių. Pagal pasaulinio aprūpinimo maistu scenarijų, maistas bus auginamas miestuose be dirvožemio ir naudojant 95 proc. mažiau vandens.


Redakcijos nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
Verslas