Atėję šalčiai Lietuvos miškams palankūs – taip pat ir jų kenkėjams

Dabartinis sausio mėn. pradžios atšalimas yra mūsų šalies klimatui būdingų orų požymis. Toks šaltukas gali sušaldyti dalį amarų ar erkučių žiemojančių kiaušinėlių, bet dėl to tie kenkėjai visiškai neišnyks.

Tačiau pavojingiausias Lietuvos miškų kenkėjas Žievėgraužis tipografas tokio šalčio nebijo. Pasak V. Vasiliausko, neigiamoms 10 ar 20 laipsnių temperatūroms jis yra atsparus. Taip pat joms atsparūs yra ir pušų spyglius graužiantys pušiniai pjūkleliai, pušiniai verpikai, verpikai vienuoliai, pušiniai pelėdgalviai, pušiniai sprindžiai. Jų žiemojimui dabartinis šaltis yra net palankesnis, nei pasitaikantys atlydžiai ir lietūs žiemos metu.

Medžių žiemojimui dabartinis orų atšalimas taip pat yra palankus ir įprastas, leidžiantis jiems „pailsėti“ ramybės būvyje.

Po eglių žieve žiemojančiais žievėgraužiais domisi ir miško sanitarai – geniai. Šaltis „pakilnoja“ šių kenkėjų paveiktą žievę ir geniams tampa lengviau ją įveikti ieškant vabzdžių.

Dirvos įšalas dėl šalčio taip pat labai palankus įprastiniams dirvodariniams procesams vykti, pvz. dirvos purumui padidinti.

Tačiau labiausiai augalams reikalinga žiemą susidaranti pakankamo storio ilgalaikė sniego danga ant įšalusios dirvos. Deja, šios sniego dangos dėl klimato šiltėjimo Lietuvoje jau eilę metų būna vis mažau.

VMT fotoinformacija