Atkreiptas dėmesys į dailininko J. Prapuolenio sodybos išsaugojimą

J. Prapuolenio art deco stilistikos kūrinių galima rasti žymiuosiuose tarpukario modernizmo pastatuose Kaune bei vėlesniuose statiniuose. Jis sukūrė apie 150 baldų komplektų privatiems interjerams (Adomo Galdiko svetainei, Pauliui Galaunei, Baliui Sruogai, Mikalinai Glemžaitei) ir visuomeninėms įstaigoms (Karininkų ramovės svetainei, Kauno taikomosios dailės institutui, Trakų pilies menei, Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniuje salei, Vytauto Didžiojo karo muziejui, Liaudies buities muziejaus Rumšiškėse karčemai), tarptautinėms parodoms.Apipavidalino (sukūrė baldus, medines sienų plokštes, parketą ir kitą medinį dekorą) Karininkų ramovės Kaune Vytauto Didžiojo seklyčios interjerą (1936, projekto autorius J. Kova‑Kovalskis), sukūrė baldus karininkų žmonų Birutiečių seklyčiai, padarė rėmus M. K. Čiurlionio paveikslams (1928, 1969).

Dailininkas, interjero specialistas, baldų, papuošalų kūrėjas, pedagogas J. Prapuolenis Pirmojo pasaulinio karo metais privačiai mokėsi staliaus amato, paskui – pas garsiausius to meto dailininkus J. Šileiką, K. Sklėrių, V. Dubeneckį, P. Galaunę. Po studijų Kauno meno mokykloje J. Prapuolenis mokėsi Paryžiaus aukštojoje taikomosios dailės mokykloje. 1930 m. Žemės ūkio parodoje Kaune už baldų komplektą ir kitus medžio darbus apdovanotas aukso medaliu. 1937 m. pasaulinėje parodoje „Meno ir technikos vieta šiuolaikiniame gyvenime“ Paryžiuje už lietuviškų svetainės baldų komplektą gavo aukso medalį, o už parketą ir kitus medžio dirbinius – sidabro medalį. 1938 m. Berlyno tarptautinėje parodoje už valgomojo baldų komplektą apdovanotas specialiu amato medaliu ir diplomu. 1936 m. su grupe meistrų sukūrė Kauno karininkų ramovės svetainės gotikinės menės interjerą. Pabaltijo taikomosios dekoratyvinės dailės parodoje eksponuotas svečių kambario komplektas buvo pripažintas geriausiu baldų eksponatu.

Po Pirmojo pasaulinio karo suklestėjusi art deco stilistika mėgdavo neįprastas lenktas formas. Šis stilius pradžioje buvęs labai prabangus, ilgainiui tapo masinis ir demokratiškas. Art deco stilistikoje gausu ir tautinių motyvų. Lietuvių liaudies meno atgarsiai J. Prapuolenio kūryboje taip pat išryškėjo būtent art deco fone. Iki Antrojo pasaulinio karo garsiojo dailininko sukurti baldai – gana masyvūs, griežtų tiesių linijų arba apvalėjančių siluetų, gausiai išpuošti. Jiems dekoruoti naudotos kiaurapjūvės bei kitų technikų ornamentų kompozicijos, figūrinės intarsijos, kaulo rago, perlamutro, gintaro inkrustacijos. Po Antrojo pasaulinio karo J. Prapuolenio baldai įgijo funkcionalizmo bruožų, tapo lengvesni, saikingesnio dekoro. Dailininkas glaudžiai bendradarbiavo su tekstilininkais, keramikais, skulptoriais, grafikais. Interjero charakterį jis kurdavo kompleksiškai, derindamas baldų formas su apmušalais, kilimais ir t. t.

Šiemet išleistas leidinys „Jonas Prapuolenis. Studija“ (finansavo Lietuvos kultūros taryba) yra fotografinis dokumentas ir kartu labai vizualus, argumentuotas siūlymas išsaugoti J. Prapuolenio rankomis pastatytą dirbtuves-studiją. Pasak leidinio autorių, J. Prapuolenis – žmogus, ne tik plačiai garsinęs Lietuvą, bet ir sugebėjęs modernioms baldų formoms įkvėpti lietuviškos dvasios. Knygos sudarytojai į dailininko asmenybę pažvelgė fotografijose parodydami baldininko studiją-dirbtuvę, kurią Kaune iki šių dienų išsaugojo sūnus Bangutis Prapuolenis.

KPD informacija

Astos Naureckaitės nuotrauka