Prioritetinę pelkininkystę ištiko nesėkmė

Nusprendė finansuoti

Šią vasarą informacija apie kvietimą teikti paraiškas naujai priemonei „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“ mirgėte mirgėjo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidos priemonėse. Kaip teigė šios priemonės sumanytojai, buvo numatyta, kad, įgyvendinant šį projektą, iki 2026 m. balandžio 30 d. pelkėdaros procesai turėtų būti atkurti 6 000 ha durpynų, o iki 2024 m. gruodžio 31 d. reikėtų pasiekti tarpinę rodiklio reikšmę – atkurti pelkėdaros procesus ne mažesniame kaip 2 000 ha durpynų plote. Už 1 ha atkurto pelkių ploto galima gauti 2 515,73 Eur be PVM (3 044,03 Eur su PVM).

Prieš 3 metus buvęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas žemdirbių bendruomenei pasiteisino, kodėl būtent pelkininkystei skiriamas toks didelis dėmesys. „ŽŪM žemės ūkio perorientavimui į tvarų ūkininkavimą iš RRF siekė gauti 124 mln. Eur. Buvo planuojamos investicijos dirvožemio valdymo sistemos sukūrimui, pažangių technologijų gyvulininkystėje plėtrai, pelkių (durpžemių) atkūrimui bei paviršinių vandens telkinių būklės gerinimui. Tačiau iš ŽŪM teikto siūlymo žaliosios pertvarkos dalyje Vyriausybė nusprendė finansuoti tik vieną investiciją – pelkių (durpžemių) atkūrimą“, – rašoma ŽŪM interneto puslapyje.

Nė vienos paraiškos

ŪP ne kartą rašė, kad pelkininkystės priemonė žemdirbių bendruomenėje buvo sukėlusi daug diskusijų ir nepasitenkinimo, tačiau buvęs žemės ūkio ministras K. Navickas teigė, kad ši „pažangos“ priemonė buvo ilgai derinta ir ją verta įgyvendinti. Žemdirbių bendruomenė iki šiol tebekelia klausimus: su kuo buvęs žemės ūkio ministras derino šią priemonę? Kuo ši priemonė pasitarnaus žemės ūkiui?

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovui Aušriui Macijauskui nekilo nuostabos, kad priėmimo metu nebuvo pateikta nė viena paraiška. „Mes sakėme, kad taip bus. Kuo remiantis buvo sukurti pelkininkystės projektai? Realiai jie jokios naudos nei Lietuvos gamtai, nei žmonėms duoti negali, nes, mūsų nuomone, tai buvo visiška nesąmonė. Juk tam, kad būtų atkurtos pelkės, kurios formavosi tūkstantmečius, nepakaks nei 5, nei 10, nei 100 metų. Juolab kad Lietuvoje pelkių pakanka. Pagal turimus plotus esame santykinai daugiausia pelkių turinti valstybė Europoje. Ta priemonė buvo sukurta buvusio ministro iniciatyva, nes jis iš tų organizacijų buvo atėjęs“, – nuomonę išsakė A. Macijauskas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis ŪP teigė, kad jų nuomonė nepakito nė per aguonos grūdą ir liko tokia pati. „Mes nepritarėme tokiai kvailystei, kad būtų atiduota beveik 20 mln. Eur pelkėms. Kas pritarė? Matyt, jo pelkių draugai. Ir dabar... Nė vienos paraiškos“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Buvo nuoseklūs

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius ŪP teigė, kad žemdirbių atstovai visada buvo nuoseklūs ir tikino, jog valstybė eina klystkeliais. „Kalbant apie tai, kad pelkininkystės priemonė neva buvo derinta su žemdirbių visuomene, tai šis procesas atrodė paprastai – pristatoma idėja, pasakoma, kad jau yra spręsta ir nuspręsta ir kad tai bus labai naudinga. Tačiau žemdirbių visuomenės nepavyko įtikinti, kad pelkininkystė bus naudinga žemdirbiams ir žemės ūkio sektoriui“, – argumentavo R. Juknevičius.

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas dr. Ignas Hofmanas priminė, kad pelkininkystė buvo labiausiai kritikuota investicija. „Nuo pat buvusio ministro kadencijos pradžios, sužinoję tą dalyką, nuolat įvairiais lygiais, įvairiais formatais kritikavome. Mūsų pozicija visada buvo nuosekli, mes sakėme, kad tikrai nereikia investicijų į pelkes. Lietuvoje dėl pelkių problemų nėra. Kokių priemonių reikia, ką reikia įgyvendinti, kad atkurtume pelkes? Juk pelkių susidarymas – natūralus procesas. Buvo aišku, kad šia priemone ūkininkai nesinaudos. Mes visada sakėme, kad geriau remti pirminę grandinę – ūkininkus ir RRF lėšas atiduoti žemės ūkiui: išmaniajai, mažiau taršiai technikai ir t. t.“, – LŽŪT poziciją įvardijo dr. I. Hofmanas.

Atsidūrė stalčiuose

LGAA pirmininkas ŪP pasakojo, kad jų asociacija siūlė RRF lėšas skirti žemės ūkio skaitmenizavimui. „Šis siūlymas būtų atitikęs RRF reikalavimus ir realius Lietuvos poreikius. Galima buvo skaitmenizuoti žemės ūkį, jei būtų buvęs patvirtintas mūsų projektas. Jį pateikėme 2019 m. Tuometis Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) projektą patvirtino. Po metų viskas buvo atšaukta, nukišta į stalčius, – projekto likimą prisiminė A. Macijauskas. – Reikėtų pradėti rengti skaitmeninius dirvožemio žemėlapius, kurie būtų tinkami sudaryti tręšimo planams. Čia būtų pati efektyviausia priemonė. Tą buvome pateikę. Tai buvo viena sudedamoji mūsų plano dalis.“

Jis apgailestavo, kad RRF lėšos, skirtos pelkininkystės strategijai, slepiamos po devyniais užraktais. Ar jos bus panaudotos, o gal jos galėtų būti nukreiptos kitoms pažangos priemonėms? A. Macijauskas mano, kad lėšos galėtų būti tikslingai panaudotos, jei tam pritartų Vyriausybė ir Europos Komisija (EK). „Norint, visa tai galima padaryti per kelias savaites. Nėra čia tokie sudėtingi dalykai. Tačiau, kai nėra noro, tai niekas nieko ir nedaro. Nėra noro ir matau, kad ŽŪM biurokratijos lygmenyje nėra kompetencijos ir supratimo, kaip reikia administruoti tas lėšas. Matyt, ir Vyriausybėje to supratimo nėra per daug. Einama paprasčiausiu keliu, kūrybinio darbo yra mažai. Gali būti taip, kad šiai priemonei skirtos RRF lėšos nebus panaudotos. Kiek šiandien jų jau yra panaudota? Įtariu, kad mažai“, – ŪP dėstė LGAA pirmininkas A. Macijauskas.

Išdėstė viziją

LŽŪBA generalinis direktorius informavo, kad praėjusią savaitę NMA paprašė jų išsakyti nuomonę dėl paramos pelkininkystės priemonei perspektyvų. Kaip pagrindinę priežastį, lemiančią ūkininkų ar žemės ūkio bendrovių nenorą dalyvauti šioje paramos priemonėje, LŽŪBA įvardijo aplinkinių laukų hidraulinio režimo pažeidimą. Taip pat pažymėjo, kad kris aplinkinių žemių gamybinis našumas ir bus pažeistas žemės savininkų interesas, todėl teismai – neišvengiami. „Manome, kad šias lėšas reikia nukreipti, jei leidžia jų naudojimo tvarka, kitoms priemonėms. Tai valstybei priklausančių melioracijos statinių rekonstrukcijai, gyvulininkystės ir paukštininkystės fermų modernizavimui, srutų rezervuarų uždengimui, mėšlo ir srutų separavimo įrangos įsigijimui, kvapų gaudyklių įrengimui, filtrų grūdų džiovyklose įrengimui, biojėgainių įrengimui, modernios, dujomis varomos technikos įsigijimui, modernizuotų žemės ūkio padargų (sėjos, augalų apsaugos) technikos įsigijimui, laboratorinės ir programinės įrangos dirvožemio, vandens tyrimams įsigijimui“, – vardijo LŽŪBA generalinis direktorius.

Jis minėjo, kad asociacija nepritartų RRF lėšų panaudojimui saulės elektrinių įrengimui, nes jau dabar ūkiuose turimo elektros pertekliaus negalima parduoti elektros tiekimo įmonėms dėl jų pačių sukuriamų problemų, t. y. per silpnos transformatorinės, taip pat dėl nepralaidžių didesniam elektros energijos kiekiui tinklų, per didelių atstumų nuo nenašiose žemėse įrengtų saulės elektrinių ir t. t. Priežasčių tam atrandama. „Atiduodami tas lėšas elektrinėms, mes jas visiškai prarandame. O toms išvardytoms priemonėms galėtume panaudoti daugiau nei 16 mln. Eur. Minėtos galimos lėšų panaudojimo kryptys atitinka žaliosios transformacijos sampratą, kurią nurodo Finansų ministerija (FM) RRF lėšų panaudojimo plane“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Koks variantas bus pasirinktas?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.