Atkurs Gervelės pelkę

Čia aptinkamos aktyvios ir degradavusios aukštapelkės bei pelkiniai miškai, kuriuose veisiasi reti augalai ir gyvūnai. Tačiau dėl seniai įrengtų sausinimo griovių ir dėl savaiminio sumedėjimo procesų pelkė ėmė sausėti, jos paviršių vis labiau užgožė nebūdingi medžiai – greitai augantys beržai ir paprastosios pušys. Toks pokytis lėmė drėgmės mažėjimą, pelkinių augalų nykimą, o kartu – ir visos ekosistemos degradaciją. Situaciją sunkina ir invaziniai augalai, tokie kaip Sosnovskio barštis ar bulvinė saulėgrąža, kurie plinta aplinkinėse privačiose žemėse ir dar labiau spaudžia vietines rūšis.

Būtent šiai ekologinei problemai spręsti parengtas Gervelės pelkės gamtotvarkos planas, kuris numato kryptingą veiksmų programą, siekiant sustabdyti nykimo procesus ir atkurti pelkės natūralią būklę. Planas apima 235 hektarus teritorijos ir yra orientuotas į pagrindines gamtines vertybes – Europos Bendrijos svarbos buveines: aktyvias aukštapelkes (7110 kodas), degradavusias aukštapelkes (7120 kodas) ir pelkinius miškus (91D0 kodas). Šių buveinių atkurta ir apsaugota būklė užtikrins, kad pelkė išliks gyvybinga ir prisidės prie visos Lietuvos pelkinių ekosistemų tinklo išsaugojimo.

Gamtotvarkos plane numatytos priemonės apima keletą pagrindinių etapų. Pirmasis ir svarbiausias – hidrologinio režimo atkūrimas. Pelkei būtinas nuolatinis drėgmės balansas, todėl bus rengiami inžineriniai sprendimai: seni melioracijos grioviai bus užtvenkiami arba kitaip pertvarkomi, kad vanduo nebeištekėtų iš pelkės ir galėtų kauptis natūraliai. Tai pagrindinė sąlyga, kad prasidėtų natūralūs atkūrimo procesai – šlapžemių augalija atsigautų, grįžtų būdingos pelkėms rūšys.

Antrasis etapas – buveinių tvarkymas ir priežiūra. Atkūrus vandens lygį, teritorijoje bus vykdomi sumedėjusios augalijos šalinimo darbai. Tai reiškia, kad bus šalinami beržai ir paprastosios pušys, kurių gausa išbalansuoja pelkės ekosistemą, tačiau bus paliekami pelkinėms sąlygoms prisitaikę medžiai ir tie, kurie turi mikrobuveines – svarbias vabzdžiams, paukščiams, grybams. Darbai bus atliekami rankiniu būdu arba naudojant specialią techniką, kad būtų išvengta durpynų pažeidimų. Po intensyvių kirtimų bus vykdoma nuolatinė priežiūra – kas kelerius metus kartojami jaunų atžalų šalinimo darbai, kad pelkės nebūtų vėl užgožiamos miško.

Trečias svarbus veiksmas – invazinių ir svetimžemių rūšių kontrolė. Gervelės pelkėje aptinkami Sosnovskio barščiai ir bulvinės saulėgrąžos, kurie nėra būdingi vietinei augalijai ir kelia grėsmę natūralioms buveinėms. Plane numatyta stebėti šių rūšių paplitimą, naikinti jas kartu su privačių žemės sklypų savininkais bei užtikrinti, kad jos neplistų atgal į atkurtas teritorijas.

Kartu plane akcentuojama retų rūšių apsauga. Pavyzdžiui, čia aptiktas liekninis beržas – itin reta Lietuvoje auganti rūšis. Tvarkymo darbai bus planuojami taip, kad tokie augalai būtų pažymėti ir išsaugoti, o buveinės jiems būtų pagerintos, o ne pažeistos.

Dar viena svarbi plano dalis – nuolatinė stebėsena. Visų priemonių efektyvumas bus vertinamas pagal Europos Bendrijos svarbos buveinių geros būklės kriterijus. Bus sekama, ar atkurtos pelkės plotai iš tiesų gerėja, ar grįžta retos rūšys, ir ar reikia koreguoti priemones ateityje.

Įgyvendinant planą dalyvaus kelios institucijos. Pagrindinis darbų koordinatorius – Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, atsakinga už visų veiklų planavimą ir priežiūrą vietoje. Darbus valstybiniuose miškuose atliks Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninis padalinys, o strateginę priežiūrą vykdys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, užtikrinanti, kad visi sprendimai atitiktų šalies gamtosaugos prioritetus. Finansavimą užtikrina Europos Sąjungos LIFE programa ir Lietuvos valstybės biudžetas, taip pat gali būti pasitelkiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos bei talkos.

Įgyvendinus šį planą Gervelės pelkė iš esmės pasikeis: atkurtos aukštapelkės vėl taps šlapios ir atviros, pelkiniai miškai atgaus natūralią struktūrą, o visa teritorija virs svarbia prieglobsčio vieta nykstančioms augalų ir gyvūnų rūšims. Tai ne tik sustabdys pelkės nykimą, bet ir pagerins viso Aukštaitijos regiono ekologinę pusiausvyrą. Ilgainiui ši vieta galės tapti vertingu gamtos pažinimo objektu ir gyvu pavyzdžiu, kaip kryptinga gamtotvarka sugeba sugrąžinti gyvybę net ir labiausiai pažeistoms ekosistemoms.

VSTT informacija