Pieno įstatymas: trukt už vadžių – vėl iš pradžių

Siekia aiškumo

Pieno įstatymo pataisas – iš esmės naują šio įstatymo redakciją – gegužės mėnesį inicijavo įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai Tadas Sadauskis, Vytautas Jucius, Aidas Gedvilas, Kęstutis Bilius, Lina Šukytė-Korsakė, Daiva Petkevičienė, Karolis Neimantas, Dainius Varnas, Tomas Domarkas, Martynas Gedvilas, Mantas Poškus, Petras Dargis, Remigijus Žemaitaitis, Artūras Skardžius, Raimondas Šukys, Dainoras Bradauskas, Robertas Puchovičius, Saulius Bucevičius, Bronis Ropė, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas, Aušrinė Norkienė, Ligita Girskienė, Tadas Prajara, Matas Skamarakas, Violeta Turauskaitė ir Kęstutis Mažeika.

Nauja redakcija dėstomu Pieno įstatymo projektu siūloma koreguoti reikalavimus Lietuvoje pagamintiems pieno gaminiams, tiekiamiems Lietuvos rinkai – naikinti reikalavimą nurodyti žalio pieno kilmės šalį ant Lietuvos rinkai tiekiamų Lietuvoje pagamintų pieno gaminių. Mat, anot parlamentarų, leidimą ženklinti pieno gaminius, nurodant pieno kilmės šalį, Lietuvai buvo suteikusi Europos Komisija (EK) ir jis galiojo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Šis leidimas buvo išduotas kaip bandomajam projektui. Nuo 2020 m. balandžio 1 d. EK įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/775 nuostatos įpareigoja maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį. Jeigu maisto produkto kilmės šalis ar vieta skiriasi nuo jo pagrindinių sudedamųjų dalių, nuo šiol ir taip yra privalu nurodyti ir atitinkamos pagrindinės sudedamosios dalies kilmę, o jei tokių sudedamųjų dalių ne viena – tuomet visų jų kilmę.

Įstatymo naujojoje redakcijoje siūloma patikslinti principą, pagal kurį žalio pieno pardavėjai priskiriami vienai pieno pardavėjų grupei. Mat šiuo metu Pieno įstatyme pieno pardavėjai yra grupuojami pagal parduodamo pieno kiekį per vieną dieną. Išskirta dešimt pieno pardavėjų grupių: pirmoji, parduodanti iki 100 kg pieno per dieną, dešimtoji – daugiau kaip 20 000 kg per dieną. Seimo narių nuomone, esamas reguliavimas neatsako į klausimą, kas yra laikytina viena pieno pardavimo diena – ar tai žalio pieno paėmimo (išvežimo) iš ūkio diena, ar įskaitinio laikotarpio dienų skaičius. Kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žalio pieno pirkimą ir pardavimą, nėra kalbama apie pieno pardavimą per vieną dieną, yra kalbama apie pieno pardavimą per vieną reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpį – įskaitinį laikotarpį (t. y. dekadą, kuri apima 1–15 d. ar 16–30 (31) mėnesio dienas).

Parduodant žalią pieną, yra fiksuojamas parduotas žalio pieno kiekis per dekadą, už šį pieno kiekį yra atsiskaitoma (sąskaitoje faktūroje išskiriamas per dekadą pristatytas pieno kiekis ir apskaičiuojama pinigų suma, vertinama pieno kokybė, nustatomi pieno sudėties rodikliai). Todėl siekiant įvesti didesnį aiškumą ir suvienodinti vartojamus apibrėžimus su kituose teisės aktuose vartojamais terminais, parlamentarai siūlo, kad žalio pieno pardavėjai turėtų būti grupuojami pagal parduoto pieno kiekį per vieną reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpį, kaip nustatyta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme.

Pataisomis taip pat siūloma atsisakyti galiojančiame įstatyme įvirtintų ūkio subjektų nesąžiningų veiksmų draudimo, įtvirtinti draudimą nesupirkti viso žalio pieno kiekio, kai parduodama daugiau kaip 7 500 kg žalio pieno per vieną reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpį, vietoje šiuo metu taikomos 500 kg žalio pieno per dieną ribos.

Nenori skubėti

Konstituciniam Teismui 2020 m. Pieno įstatymą pripažinus pagal priėmimo tvarką prieštaraujančiu Konstitucijai, neliko taikytino pagrindinio (pirminio) įstatymo, reglamentuojančio ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimą, ir liko galioti tik pirminį įstatymą vėliau keitę ir papildę įstatymai, kuriais buvo pakeistos ir papildytos Pieno įstatymo nuostatos. Toks Pieno įstatymo pakeitimo įstatymais nustatytas teisinis reguliavimas yra neveiksnus – esant dabartiniam neišsamiam ir nenuosekliam teisiniam reguliavimui, Žemės ūkio agentūra prie ŽŪM (ŽŪA), kuri yra atsakinga už Pieno įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, neturi pakankamai įgaliojimų visavertei Pieno įstatymo priežiūrai užtikrinti – nebeliko įgaliojimų taikyti sankcijas už Pieno įstatymo pažeidimus. Todėl siekiama nustatyti, kad Pieno įstatymo teisinis reglamentavimas būtų nuoseklus, tikslus, aiškus ir sistemiškas turinio prasme.

Įvertinusi grupės parlamentarų siūlomus Pieno įstatymo galimus pakeitimus, ŽŪM Vyriausybei pasiūlė nepritarti siūlomai naujai Pieno įstatymo redakcijai ir ją toliau tobulinti, nors pačiai idėjai taisyti Pieno įstatymą, kad jis atitiktų tiek pieno gamintojų, tiek perdirbėjų, tiek ir prekybininkų lūkesčius, pritaria. Tokį siūlymą, kurį pasirašė laikinasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, ŽŪM argumentavo tuo, kad 19-osios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane buvo numatyta patobulinti sutartinių santykių reglamentavimą pieno sektoriuje, parengiant šiam tikslui įstatymą. Jį rengiant numatyta organizuoti viešąsias konsultacijas teisinio reguliavimo pasiūlymams parengti bei, atsižvelgus į konsultavimosi su visuomene rezultatus ir įvertinus Europos Sąjungos (ES) teisinį reguliavimą, pateikti pasiūlymus dėl Pieno įstatymo tobulinimo. Konsultavimąsi su visuomene teisinio reguliavimo pasiūlymams parengti yra numatyta vykdyti antrojoje šių metų pusėje. Žemės ūkio ministro liepos 18 d. įsakymu yra sudaryta darbo grupė, kurios tikslas – išanalizuoti galimas reguliacines priemones, siekiant tikslingiau reglamentuoti sutartinius santykius pieno sektoriuje, ir parengti teisinio reguliavimo pasiūlymus, reglamentuojančius sutartinius santykius pieno sektoriuje ir stiprinančius pieno gamintojų padėtį tiekimo grandinėje. Numatoma, kad nauji teisinio reguliavimo pasiūlymai, reglamentuojantys sutartinius santykius pieno sektoriuje ir stiprinantys pieno gamintojų padėtį tiekimo grandinėje, Seimui bus pateikti 2027 m. pirmąjį pusmetį.

Be to, kai kurios parlamentarų siūlomos nuostatos jau yra nustatytos Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme, kuriame numatyta, kad žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjams draudžiama taikyti nesąžiningos prekybos praktikas. Siekiant keičiamo įstatymo nuostatų nuoseklumo ir teisinio aiškumo, reikėtų tikslinti nuostatas, reglamentuojančias, kad ūkio subjektas, norėdamas sumažinti pieno pirkimo kainą, turėtų prieš tai pateikti kainos mažinimo pagrindimą ŽŪA ir gauti jos pritarimą. Taip pat trūksta aiškumo ir konkretumo reglamentuojant ūkio subjektų veiklos priežiūrą.

Vilkinti nereikėtų

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 12 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.