Atkurtų šlapynių nauda žemdirbių žvilgsniu

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pateikė šlapynių atkūrimo projektų, kurie bus finansuojami RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) lėšomis, tvarkos aprašą. Šlapynėms žemės ūkyje naudojamuose durpžemiuose atkurti iki 2026 metų numatyta skirti 16 mln. Eur. Lietuvoje, pasinaudojant šia investicija, planuojama atkurti apie 8 tūkst. ha šlapynių (pažeistų durpžemių) žemės ūkio naudmenose. Atkurtų šlapynių teritorijose galės vykti ūkinė veikla, kuri nekenkia šlapynės išsaugojimui, pavyzdžiui, šienaujant ar ganant gyvulius, kai tam yra palankios sąlygos. Investicija į šlapynių atkūrimo veiklą yra laikoma valstybės pagalba. Maksimali pagalbos suma atkuriant šlapynes sudarytų 1 926 Eur/ha (be PVM). Mintimis apie šią naujovę, nestokodamas ironijos, dalijasi Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS:

„Lietuvoje įgyvendinus pelkių atkūrimo projektą už nerealias lėšas – 16 mln. Eur, bus atkurta apie 8 tūkst. ha seniau nusausintų durpynų, juos vėl paverčiant šlapynėmis, visa tai „labai stipriai prisidės prie pasaulio išgelbėjimo nuo perkaitimo.“ Atkuriant šlapynes tokiuose plotuose bus didinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcinis potencialas. Visam tam dalykui skiriama tikrai nemaža pinigų suma, skaičiuojat vienam ha, ir užsiimti šia veikla tikrai gana atrodo patrauklu kiekvienam ūkininkui.

Ūkininkaujant ir klasikine forma vykdant žemės ūkio veiklą uždirbti panašias pajamas darosi jau beveik neįmanoma. Valstybė yra nutarusi pagal šį projektą ar pagal patirtas išlaidas atseikėti po 1 926 Eur/ha, nežiūrint į tai, kad atkūrus tas pelkynes, jas reikės vėl tvarkyti, prižiūrėti.

Įsipareigojimas būtų penkeriems metams, pagal tokią ekoschemą yra pasirengta sumokėti 242 Eur. Tai reiškia, kad šlapynės galės būti deklaruojamos, be to, dar yra ir bazinė išmoka – 82 Eur. O turint galvoje, kad ta pati šlapynė dar gali pretenduoti ir į Kaimo plėtros priemonėse numatytus pinigus, manyčiau, kad tikrai vargu ar beapsimoka ten sėti kviečius. Apie tai reikėtų gerai pagalvoti ir užsiimti būtent šlapynių atkūrimu.

Prieš nusausinant beveik 60 proc. Lietuvos teritorijos sudarė šlapynės. Melioracija dalį tų šlapynių pavertė žemės ūkio veiklai tinkama žeme. O kadangi dabar melioracijai lėšų neskiriama, investicijos į tuos plotus, kuriuose sausinimo sistemos yra sugedusios ir automatiškai įsiveisusios šlapynės, tikrai nebus didelės, ūkininkams reikės tik baigti įgyvendinti šlapynių atkūrimo projektus.

Vertinant ūkininkų stabilų daugiametį pelningumą reikia atkreipti dėmesį, kad yra gerai, kai jis siekia 300 Eur/ha. Štai dabar 242 ir 82 Eur, su bazine išmoka, jau bus daugiau nei 300 Eur. Vien išmokos sudarys dalį pelno, kurio nereikės uždirbti stipriai prakaituojant. Be to, bus galima ganyti gyvulius, galbūt iš jų pavyks dar šiek tiek uždirbti. Tokiu būdu ūkininkai bus labai geri visuomenei, nes gelbės nuo pasaulio perkaitimo.

Galvoju, kad čia tikriausiai ir yra mūsų ŽŪM pasiekimas – būtent tokio projekto atsiradimas. O kad taip atsitiktų, matyt, mūsų žemės ūkio ministrui reikėjo tokios istorinės patirties, nes ir Baltijos aplinkos forumo vadovo Žymanto Morkvėno interesas šioje vietoje labai akivaizdžiai matomas. Žmogus prieš 10 metų įsigijo etnografinę sodybą Dzūkijoje, pelkėtoje vietoje. Todėl nenuostabu, kad Žymantas dabar kalba, jog toje vietoje, kur bus atkurta pelkė, gali atsirasti 856 orchidėjų pieva. Panašu, kad žmogus svajoja apie labai gražų gyvenimą. Kitas labai suinteresuotas asmuo šioje istorijoje, be abejo, yra VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius Nerijus Zaleckis ir jo pasiekimai, kad fondas būtų palaimintas ir greitai virstų kūnu.

Rekomenduodamas ūkininkams užsiimti šia veikla nujaučiu, kad ne kiekvienam žemdirbiui bus lemta atkurti tas pelkes. Nors ir labai norėčiau (veikla atrodo itin patraukliai piniginės požiūriu), bet greičiausiai be specialistų ir konsultantų pagalbos ūkininkai to dalyko negalės padaryti. O kai teks samdyti brangius konsultantus, tai gal nieko labai daug ir neliks. Baltijos aplinkos forumas šioje srityje specializuojasi jau daug metų, yra toks LIFE fondas, iš kurio buvo finansuojamos pelkininkystės studijos, o dabar minėtasis fondas kartu su latviais yra įsipareigoję iki 2027 metų atkurti apie 900 ha pelkių Latvijoje. Nežinau, kaip Lietuvai tas projektas istoriškai pasiteisins ir kaip jį ateityje vadins, bet dabar panašu į kažkam labai naudingą projektą. Tik kyla klausimas – ar tai naudinga visai visuomenei?

8 tūkst. ha Lietuvoje yra tikrai mažas plotelis, palyginti su tuo, kiek yra potencialiai galimų atkurti durpynų. Būtent ministerija ir įvardija skaičius apie tai, kad Lietuvoje yra nusausinta du trečdaliai durpynų. Lietuva – viena labiausiai durpynais padengtų teritorijų Europoje. Ten, kur buvo šlapynės, formavosi durpžemiai. Du trečdaliai jų buvo nusausinti ir dabar tapę miškais. Apie 40 proc. nusausintų teritorijų dabar yra naudojama žemės ūkio poreikiams. O šis projektas išskirtinai liečia žemės ūkio paskirties žemę, kuri anksčiau buvo nusausinta, o dabar atkuriama kaip buvusios šlapynės ir vėl bus prisotinta vandens. Iš tikrųjų potencialas būtų labai didelis, jeigu tiek Europos Sąjungai, tiek Lietuvai užtektų tų pinigų. Pasižiūrėjus į tokius pasiūlymus tikrai verta mesti auginti kviečius ir rizikuoti esant tokioms trąšų kainoms, tiesiog reikėtų pradėti masiškai atkūrinėti šlapynes. Tik, duok Dieve, kad būtų pinigų. Iš principo, tai yra fantastika. Tad  rekomenduoju ūkininkams užsiimti tokia veikla, nes jie tikrai sunkiai dirba ir gal visai be reikalo vargsta. Tą patį pelningumą galima pasiekti gerokai lengviau.“

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

Susijusios temos - skaitykite: šlapynės, šlapynių atkūrimo projektai, Raimundas Juknevičius, parama šlapynėms atkurti, Nerijus Zaleckis