Atnaujintame žiemos sode – ir nauji įspūdingi augalai

Didžiausi išbandymai augantiesiems grunte

Žiemos sodas gerokai pasikeitė. Atnaujinant stogą, pakeistos jo konstrukcijos, sutvirtintos plieninės, jį laikančios santvaros, sumontuotas rekuperatorius, t. y. oro vėdinimo ir šalinimo sistema. Ji reguliuoja temperatūros ir drėgmės balansą. Sumontuota 688 kv. m naujų stiklo paketų, įrengta moderni vėsinimo ir vėdinimo sistema. Dabar visi galės mėgautis maloniu tropiniu oru tiek šaltomis žiemos, tiek ir karštomis vasaros dienomis.

Atliekant renovacijos darbus tikru iššūkiu tapo išsaugoti žiemos sode klestinčius augalus, o jų oranžerijoje daugiau nei tūkstantis. Kai kuriuos pavyko iškeldinti į laikinas buveines: dalį perkėlėme į laikinai uždarytas parodų sales, dalis papuošė ekspozicines sales. Tačiau gausybės augalų, kurie augo grunte, perkelti buvo tiesiog neįmanoma.

Renovacijos darbus turėjo iškentėti ir žiemos sodo vizitine kortele tapęs stambialapis fikusas, gražuolė araukarija, strelicijos, lauras, sienomis išsiraizgiusios tetrastigmos, didžiuliuose vazonuose augantys bananai ir dar daugybė kitų augalų. Meluočiau sakydama, kad jie puikiai augo renovacijos metu, buvo visko – ir gelto, ir lapus metė, ir jau neramu darėsi, kaip bus toliau. Tačiau išardžius statybinius stelažus ir augalams gavus daugiau šviesos, o sudėjus stiklo paketus, ir daugiau šilumos, jie pradėjo atsigauti: leisti naujus lapus ir atžalas. Labiausiai nustebino bananas – išaugino net žiedą. Tiesa, strelicijos taip pat gausiai žydėjo.

Žiemos sode šalia atsigavusių senbuvių įsikūrė ir naujokai. Labiausiai džiaugiamės dviem naujokais: tikrąja dracena ir medėjančiu paparčiu diksonija.

Tikroji dracena – drakonmedis

Tikroji dracena (Dracaena draco) – tai agavinių šeimos augalas, kilęs iš Azijos ir Afrikos atogrąžų sričių. Natūraliai gamtoje jie yra visžaliai medžiai, rečiau krūmai, užauga nuo kelių iki keliolikos metrų aukščio. Jų lapai gali užaugti iki metro ilgio.

Žydėti baltais, į šluoteles sutelktais žiedais drakonmedžiai pradeda sulaukę maždaug 15 metų. Žiedynas primena datulinių palmių žiedynus – būna iki 120 cm ilgio, o vaisiai (iki 1,5 cm skersmens) panašūs į žirnius. Auginamos kambariuose jos žydi retai ir vaisių nesubrandina.

Tikroji dracena ima šakotis tik išaugusi iki tam tikro aukščio. Būna vienastiebė iki tol, kol pražysta, ir šakojasi per kiekvieną žydėjimą – taip užaugina platų vainiką. Šis augalas yra tipiškas kserofitas, t. y. prisitaikęs augti labai sausoje aplinkoje. Tad geriausiai auga atvirose, saulėtose vietose. Nors ir labai lėtai augdami, drakonmedžiai pasiekia 20 m aukštį. Augalai neturi metinių rievių, todėl ir jų amžių nustatyti sudėtingiau.

Genties pavadinimas kilęs iš lot. Dracaena draco, reiškiančio „drakono medį“. Augalas ypatingas tuo, kad įpjovus stiebą, iš jo sunkiasi kraujo raudonumo sultys. Tai vadinamasis „drakono kraujas“, su kuriuo siejamas dracenos vardas.

Senovės graikų legendos pasakoja, kas seniai seniai žemės pakraštyje, nimfų Hesperidžių sode, gyveno slibinas Landonas, turėjęs šimtą galvų ir kalbėjęs tiek pat skirtingų balsų. Esą dievų karalienė Junona šiam slibinui buvo liepusi saugoti tris auksinius obuolius. Kad gautų šiuos nepaprastus obuolius, Heraklis nužudęs šimtagalvį slibiną, o ten, kur liejosi siaubūno kraujas, išaugę įstabūs medžiai, kurie buvo pavadinti drakonmedžiais. Atsidėkodama už ištikimybę, Junona įkurdino slibiną Landoną tarp žvaigždžių. Iš ten jis ir toliau stebi žemę...

Tikėta, kad šie augalai turi antgamtinių galių, tad šio augalo mediena ir derva buvo naudojama įvairiose apeigose ir liaudies medicinoje. Kanarų salų gyventojai „drakono kraują“ naudojo mirusiesiems mumifikuoti, o iš dervos pagaminti smilkalai turėję apvalyti sielą nuo nuodėmių. Ši derva turi antiseptinių savybių, todėl jos granulėmis ar nuovirais buvo malšinamas karščiavimas, gydomos kvėpavimo takų ir žarnyno ligos. Dervoje yra vitamino C, tad ji buvo naudojama ir skorbuto profilaktikai. Tiesa, be magijos ir medicinos, drakonmedžio derva senovėje buvo naudojama ir kur kas buitiškesniems tikslams: dažoma vilna, dekoruojama keramika ir namų sienos. Taip pat ji naudota kaip kosmetinė priemonė – lūpų dažams ar kūno aliejui.

XVII a. Italijoje derva naudota kaip sudėtinė styginių instrumentų lako dalis. Gamindamas smuikus, „drakono krauju“ juos tepė ir garsusis meistras Antonijus Stradivarijus. Iš dervos išskirtas pigmentas buvo naudojamas vitražų gamybai.

Dėl vertingos dervos ir medienos drakonmedžiai dar viduramžiais buvo atsidūrę ties išnykimo riba. Iškirsti medžių guotai ataugdavo itin sunkiai ir lėtai. Šiais laikais beveik visos Dracena genties rūšys, kurių yra beveik 60, įtrauktos į nykstančių augalų sąrašus, o išlikę savaiminiai miškai paskelbti draustiniais.

Beje, drakonmedžio derva naudojama ir šiais laikais – ir alternatyviojoje medicinoje, ir kaip maisto papildas. Dervos granulių ir antpilų galima rasti daugelyje egzotiškų Vidurio Azijos prekyviečių. „Drakono kraujas“ vis dar naudojamas lakui gaminti, medžio ir marmuro gaminiams poliruoti.

Šiuo metu drakonmedžiai savaime auga bene vienintelėje pasaulio vietoje – Atlanto vandenyno salose, prie Šiaurės Vakarų Afrikos ir Pietvakarių Europos krantų. Viena tų salų – Tenerifė, kur Teidės nacionaliniame parke galima pasigrožėti savaime augančiais drakonmedžiais. Visur kitur šiuo metu augantys šios rūšies medžiai yra pasodinti žmonių. Žinomiausias drakonmedis auga Tenerifės miestelyje Icod de Los Vinos. Jis siekia 17 m aukščio ir 20 m skersmens. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad jis yra net 5000 metų, tačiau mokslininkų manymu, gali būti tik 800 metų ar net jaunesnis.

Medėjantis papartis

Toks pat papartis žiemos sode augo dar grafų Tiškevičių laikais. Tad labai džiaugiamės jį įsigiję. Šis išskirtinis sodo augalas priklauso medėjančių paparčių grupei Cyatheales. Augdami jie suformuoja sumedėjusius kamienus ir išvaizda primena medžius arba dideles palmes.

Dicksonia yra vienas seniausių augalų pasaulyje. Medėjantys paparčiai yra netgi senesni už dinozaurus, jie egzistavo dar prieš žydinčių augalų atsiradimą. Aukšti medėjančių paparčių egzemplioriai, augantys Australijos ir Naujosios Zelandijos miškuose, gali būti kelių šimtmečių ar tūkstančio metų senumo. Medinių paparčių kamiene nėra medienos audinio, kamienas formuojasi iš pluoštinių šaknų, kurių besiplečianti masė ir išlaiko augalą. Jie yra didelių priešistorinių papartinių medžių, augusių dinozaurų laikais, palikuonys.

Augalas stiebiasi labai lėtai, kambario lubas pasieks tik per 20–30 metų. Natūraliose augimvietėse Tasmanijoje ir Australijoje medėjantis papartis Dicksonia užauga iki 15 m aukščio. Patalpose pasiekia ne daugiau nei 5 m. Kaip ir visi paparčiai, jie dauginasi sporomis ir jaunais ūginiais.

Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita TERTELIENĖ

Autorės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.