Atostogų mados tarpukariu: nuo Aukštosios Panemunės iki Alpių

Siūlome keletą išskirtinių kadrų iš LIMIS platformos virtualios parodos „Kauniečių atostogos tarpukariu: nuo Kauno maudyklų iki Viduržemio jūros kurortų“, kurioje užfiksuotos tarpukario Lietuvos valstybės veikėjų, inteligentų, tarnautojų, garsių rašytojų ir keliautojų atostogos.

Vasara lietuviškame sodžiuje

Valstybės teatro solistės Adelės Galaunienės ir Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Pauliaus Galaunės vaikai Dalia ir Dievainis vasaros atostogas leisdavo Nemajūnų kaime (dabar – Birštono sav.). Ši 1928 m. fotografija atskleidžia, kad dalis kauniečių, ieškančių ramaus prieglobsčio, traukdavo į lietuvišką sodžių. Kaime vasarotojai mėgavosi maudynėmis ežere, žvejyba, uogavimu, grybavimu, ramiais pasivaikščiojimais pamiškėse ir dirbdavo ūkio darbus. Aktyvus poilsis leido atitrūkti nuo įprastinės miesčioniškos rutinos, atsipalaiduoti ir pasinerti į gamtos prieglobstį. 

„Sveikatos ir geros nuotaikos kapitalas“

1929 m. laikraštyje „Lietuvos aidas“ rašyta, kad kelios vasaros atostogų savaitės gali tapti „sveikatos ir geros nuotaikos kapitalu“. Kauniečiams šio „kapitalo“ nereikėjo ieškoti toli – laikinojoje sostinėje ir jos apylinkėse kasmet veikė 8–10 paplūdimių, vadintų maudyklomis. Nuotraukoje užfiksuoti kauniečiai vienoje populiariausių maudyklų – Karmelitų paplūdimyje. Karštomis dienomis, ypač po pietų, tarnautojams baigus darbo dieną, paplūdimys būdavo sausakimšas. Čia buvo galima rasti bufetą, skaityklą, paviljonų saulės vonioms, rūbinę, kurioje už 20 centų buvo paliekami drabužiai ar nuomojami maudymosi kostiumai. 

Poilsiautojai Kuršių nerijoje

Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą, kauniečiai poilsiaudavo ir Kuršių nerijos kurortuose – Juodkrantėje, Smiltynėje, Nidoje, taupesni – žvejų kaimeliuose. Reklaminiame leidinyje „Lietuvos pajūris“ apie Juodkrantę 1931 m. buvo rašoma: „Ten patartina apsigyventi sveikstantiems, lengvo pobūdžio reumatikams, kvėpuojamųjų takų slogomis sergantiems ir nervingiems. Be jūros ir pliažo galima naudotis ten esančiomis moderniškomis šiltomis maudyklėmis, mediciniškomis tynėmis, dumblo, anglies dvideginio, garų ir elektros voniomis.“ 

Birštonas – sveikatos ir mineralų šaltinis

Ne visiems poilsiautojams rūpėjo tik pramogos. Daugybė žmonių, susirūpinusių sveikatos profilaktika, traukdavo į Birštoną, garsėjantį gydomaisiais šaltiniais ir purvo voniomis. Gerėjančios gyvenimo sąlygos lėmė, kad poilsis kurorte tapo madinga atostogų tendencija. 1940 m. spaudoje rašyta, kad beveik pusė visų Birštono svečių buvo... kauniečiai. Šioje nuotraukoje menininkai iš Kauno gaivinasi prie garsiojo „Vytauto“ šaltinio. Pirmas dešinėje – skulptorius Petras Rimša, antra – visuomenininkė, skulptoriaus Juozo Zikaro žmona Anelė Zikarienė.

Prezidentas Palangoje: poilsis su išlygomis

Palanga buvo populiariausia tarpukario Lietuvos kultūrinio ir politinio elito atostogų vieta. Čia vasaras leisdavo ir prezidentas Aleksandras Stulginskis su šeima. Fotografijoje jis įamžintas kartu su artimaisiais ir bičiuliais: ant namo laiptelių sėdi (iš kairės) rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, brolio dukra Eugenija Stulginskaitė, Vladas Matulaitis, stovi ekonomistas Petras Karvelis, dešinėje – A. Stulginskio duktė Aldona ir žmona Ona. Prezidento šeima Palangoje dažniausiai apsistodavo garsiojoje viloje „Anapilis“. Kelionė dulkėtais vieškeliais automobiliu iš Kauno trukdavo visą dieną, bet ko nepadarysi dėl gero poilsio. Tiesa, net ir čia prezidentui ramybės nebūdavo – tekdavo ir ministrus priimti, ir į Kauną grįžti dėl skubių reikalų. 

Prancūzijos Rivjera – jei gali sau leisti daugiau

Nukeliauti į užsienį buvo sudėtinga. Reikėjo užsienio paso ir brangios vizos... Bet pasitaikius progai, kauniečiai ja pasinaudodavo. Štai žurnalistas Bronys Raila su žmona mėgaujasi saule prabangiame Dovilio kurorte Prancūzijoje. Kitoje nuotraukos pusėje Daneta Railienė rašo: „<...> Labai prašmatnus kurortas, bet smėlio ir kopų tokių gražių kaip Palangoje nėra.“ Atostogas viename garsiausių Prancūzijos kurortų sutuoktiniai išgalėjo sau leisti dėl kelių priežasčių: 1937–1939 m. pora gyveno Paryžiuje, kur B. Raila studijavo ir buvo dienraščio „Lietuvos aidas“ specialusis korespondentas Vakarų Europoje. 

Su Baliu Sruoga – į Tirolio Alpes

Grupių ekskursijos tarpukariu buvo itin populiarios: jos leisdavo ne tik pamatyti užsienio šalis, bet ir sutaupyti – jeigu grupę sudarydavo daugiau nei 10 ekskursantų, vizos kainuodavo pigiau. Tokias keliones organizuodavo darbovietės, universitetai ir įvairios draugijos. Poetas ir rašytojas Balys Sruoga, didelis ekskursijų entuziastas, ypač mėgo organizuoti keliones į kalnus. Atsakingai ir detaliai planuodamas, jis suteikdavo studentams galimybę visapusiškai pažinti lankomo krašto istoriją, kultūrą, gamtą ir gastronomiją. Aistrą kalnams rašytojas parsivežė iš studijų Vokietijoje, kur įsimylėjo Alpių kalnus.

Romanas, gimęs prie jūros

Kartais atostogos gali pakeisti gyvenimą. Taip nutiko poetui ir rašytojui Vincui Mykolaičiui-Putinui, kuris 1931 m. išvyko kūrybinių atostogų į Prancūziją. Kelionės metu jis aplankė Paryžių ir Ženevą. Tačiau prastas klimatas ir brangus pragyvenimas vertė ieškoti kitos vietos. Buvo net sugalvojęs vykti į Afriką, kur pigiau ir šilčiau, tačiau netikėtai apsistojo Nicoje, gražioje žydrojoje Prancūzijos Rivjeroje. Būtent ten, žiūrėdamas į Viduržemio jūrą, jis pradėjo rašyti garsųjį romaną „Altorių šešėly“. Iš Nicos į Kauną V. Mykolaitis-Putinas parsivežė pirmąjį romano tomą ir dvejones, ką daryti su tekstu, kuris atskleidžia daug kunigų gyvenimo užkulisių. Šių atostogų metu rašytojas priėmė daug sunkių, jo gyvenimą pakeitusių sprendimų, o visuomenei padovanojo vieną geriausių lietuviškų romanų.

Aplink Afriką ir pasaulį

Tarpukariu Lietuvoje ėmė rastis ir profesionalių keliautojų. Žurnalistas ir rašytojas Matas Šalčius, antropologas Antanas Poška ir geografas Kazys Pakštas spėjo ne tik dirbti, kurti, užsiimti moksline ir visuomenine veikla, bet ir skersai išilgai išmaišyti pasaulį. Štai K. Pakštas aplankė beveik visas Europos šalis, buvo nukeliavęs į Pietų Ameriką, pusmetį gyveno Afrikoje, kur ieškojo tinkamos vietos lietuvių kolonijai. Jis buvo pirmasis lietuvis, įveikęs 42 tūkst. km Afrikoje. Tai jis aprašė knygoje „Aplink Afriką“.

 Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus informacija