Atsargiai: miesto mėšlas!

Inicijavo diskusiją

Skaudžių pasekmių tręšiant nuotekų dumblu jau yra. Pernai Šveicarijos Sankt Galeno kantono ūkininkams buvo uždrausta parduoti gyvūnus skerdimui, o pienas buvo tikrinamas itin griežtai. To priežastis – padidėjusių perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) junginių kiekis galvijų piene bei mėsoje. Be abejo, ir dirvožemyje. Manoma, kad teršalai pasklido vietoj trąšų pievoms tręšti ėmus naudoti nuotekų dumblą.

Praėjusią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) narė Ligita Girskienė inicijavo diskusiją apie nuotekų dumblo tvarkymą, kurioje dalyvavo visos suinteresuotos pusės. Ji „Ūkininko patarėjui“ minėjo, kad iniciatyva parlamentinės kontrolės metu aptarti nuotekų dumblo tvarkymo problemas kilo po pokalbio su vandentiekininkais ir dėl nesibaigiančių problemų, kurias kelia nemalonūs kvapai gyvenamojoje aplinkoje Klaipėdos miesto pietinėje dalyje, Vilniaus mieste ir kitur. Paaiškėjo, kad Lietuva galimai nevykdo Europos Sąjungos (ES) direktyvų nuostatų, reglamentuojančių nuotekų dumblo tvarkymą.

„Matome, kad šių atliekų tvarkymo grandinė vis dar nėra uždara. Sukaupti dideli nuotekų dumblo kiekiai metų metus saugomi atvirose aikštelėse ir tinkamai jų netvarkant kelia grėsmę aplinkai – požeminiam vandeniui, gruntui ir socialinei aplinkai. Nuotekų dumblą buvo bandoma džiovinti, deginti, šalinti sąvartynuose, atiduoti ūkininkams, dirvožemio rekultivavimui, tačiau su esamais atliekų kiekiais tinkamai susitvarkyti nepavyksta“, – teigė L. Girskienė. Pasak parlamentarės, nuotekų dumble yra dideli kiekiai įvairių sunkiųjų metalų, todėl jo pylimas laukuose neatrodo tinkamas šių atliekų sutvarkymo būdas. Būtina atsakingiau tvarkyti šias atliekas. „Didžiuliai nuotekų dumblo kiekiai ir šiandien saugomi vandentvarkos įmonių teritorijose esančiuose atviruose rezervuaruose. Siekiant tvarumo, reikia rasti būdų, kaip visa tai panaudoti tvariai, kad nuotekų tvarkymas vyktų uždaroje grandinėje. Būtina pasinaudoti pasiteisinusia užsienio šalių praktika“, – svarstė ŪP pašnekovė.

Ieškos problemos sprendimo

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Kęstutis Mažeika pastebėjo, kad nuotekų dumblo panaudojimo perspektyvos stringa trūkstant jo panaudojimo reglamentavimo. „Yra tręšimo nuotekų dumblu pavyzdžių, kai tiesiog suvežama didelė krūva ant lauko ir išstumdoma. Todėl jo koncentracija vienoje ar kitoje vietoje, kur yra provėžos, arba dumblo sukrautoje vietoje kelia įtarimų, ar neviršija nustatytų normų. Taip pat abejonių kelia ir pati nuotekų dumblo panaudojimo metodika. Kurios kategorijos nuotekų dumblas yra išpilamas, ar jis pavojingas, ar jį galima naudoti? Net ir tokios šalies, kaip Šveicarija, pavyzdys rodo, kad vis tik su nuotekų dumblu reikia elgtis ypač atsargiai. Nuotekų dumblu buvo patręšti Šveicarijos šiaurės rytuose esančio Sankt Galeno kantono laukai. Atlikti tyrimai parodė ne tik didžiulį dirvos užterštumą kenksmingomis medžiagomis, bet ir užterštą gyvulių pieną, mėsą. Į tai reikėtų įsiklausyti ir nekartoti klaidų, kurios ateityje sukeltų dar didesnių problemų“, – siūlė K. Mažeika.

Jis minėjo, kad, kalbant su kitų šalių specialistais apie tai, jog Lietuvoje nuotekų dumblas naudojamas ir žmonių maistui auginamų javų ir kitų kultūrų laukams tręšti, toks užmojis jiems kelia nuostabą ir abejonių. Šiandien, kai nuotekų dumblo panaudojimas kelia vis daugiau klausimų, AAK yra suplanavęs grįžti prie diskusijų ir ieškoti problemos sprendimo.

Neteisinga statistika

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis nuotekų dumblą vadina tiesioginiu vardu – miesto mėšlu. Apie nuotekų dumblą kalbama, kad jis reikalingas dirvožemiui gerinti ir pan., tačiau jis yra užterštas sunkiaisiais metalais: variu, švinu, nikeliu, cinku ir t. t. Todėl daug abejonių kelia teiginiai, kad nuotekų dumblas išvalomas ir juo Lietuvoje galima tręšti laukus. „Vandentvarkos specialistai sudaro tręšimo planus ir nuotekų dumblą atiduoda dykai. Ar dykai atiduodama prekė gali būti gera?“ – abejonių neslėpė J. Sviderskis.

LŽŪBA generaliniam direktoriui dar daugiau abejonių kilo tuomet, kai jis peržvelgė nuotekų dumblo susidarymo statistiką. Ji – marga: Aplinkos apsaugos agentūra skelbia, kad per metus šio „gėrio“ mūsų šalyje susidaro 50 tūkst. t, Aplinkos ministerija (AM) teigia, kad susidaro 41 tūkst. t, o Vilniaus miesto nuotekų tvarkytojai tvirtina, kad vien sostinėje susikaupia 20 tūkst. t. „Akivaizdu, kad nuotekų dumblo kiekiai visoje Lietuvoje yra didesni. Todėl pirmiausia reikia sutvarkyti statistiką, nes ji nėra teisinga. Teigiama, kad apie trečdalį minimo nuotekų dumblo kiekio išveža į laukus ir šis skaičius kasmet didėja. Bet ir vėl – skirtingos institucijos pateikia skirtingą statistiką. Vieni teigia, kad dumblu 2024 m. buvo patręšta beveik 9 tūkst. ha, kiti – 13 tūkst. ha. Kai statistika nesutampa, tai yra blogai“, – tvirtino ŪP pašnekovas ir pridūrė, kad nuotekų dumblas yra naudojamas karjerams rekultivuoti, griovių šlaitams, kai tiesiami keliai. Vandens telkinių apsaugos zonose jo naudoti neleidžiama, bet kelių šlaitai taip pat yra susieti su melioracijos sistemomis ir įvairios medžiagos iš nuotekų dumblo nuplaukia tiesiai į vandenį.

Prašo ir prašys

LŽŪBA generalinio direktoriaus teigimu, mūsų šalyje nuotekų dumblu tręšiamos karklų plantacijos, dažnai tręšiama ir nuomojama žemė, nes nuomininkams rūpi tik kuo greitesnis pelnas, o ne tai, kokia bus dirvožemio būklė, kai baigsis nuomos sutartis. Todėl žemė dažnai yra užteršiama sunkiaisiais metalais. „Kur medžiagos iš nuotekų dumblo suplaukia? Į tuos pačius vandenis, o kalti lieka žemdirbiai. Apie tai Seime jau vyko diskusijos, prie šios problemos svarstymo dar sugrįšime. Manau, kad nuotekų dumblą reikėtų džiovinti ir naudoti kaip kurą arba rinktis kitas naujausias dumblo apdorojimo, panaudojimo technologijas“, – dėstė J. Sviderskis.

LŽŪBA generalinis direktorius sakė, kad nuotekų dumblas teršia dirvožemį, kuris turi likti mūsų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams, todėl jį būtina apsaugoti nuo teršalų. „Mes asociacijos vardu prašėme ir prašysime, kad nuotekų dumblą tirtų nepriklausoma laboratorija ir kad ji atsakytų, kas yra išvežama į laukus. Mums kelia didžiulę nuostabą, kad AM jau pradeda toleruoti tręšimą nuotekų dumblu. Negana to, tokiam tręšimui nereikalingi net tręšimo planai. Nors Nitratų direktyva pabrėžia, kad tręšiant laukus turi būti žinomas balansas – kas yra dirvoje ir koks yra poveikis augalams“, – teigė redakcijos pašnekovas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis buvo kategoriškas – tręšimas nuotekų dumblu yra grėsmė Lietuvos žemės ūkiui, nes dumblo tvarkymo sistema nėra tobula. „Apie tyrimus nekalbama, neparodoma, kokia yra reali situacija, kas yra tame dumble. Tai – nusikaltimas, nes gamta yra teršiama. Šią problemą bandome spręsti daugybę metų, tačiau aplinkos ministrai apsimesdavo bejėgiais, nes jie nežinodavo, ką daryti su nuotekų dumblu“, – atkreipė dėmesį J. Vilionis.

Įneša teršalų

Buvęs Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto (LAMMC ŽI) Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis ŪP aiškino, kad laboratorijoje buvo tiriamas nuotekų dumblas. Tirti visi jo rodikliai: sunkieji metalai, cheminiai teršalai. Visa tai buvo ruošiama tiems, kurie užsakydavo tręšimo planus. „Nuotekų dumble yra šiek tiek azoto, šiek tiek fosforo, tačiau nedaug. Tad vargu ar tai galima laikyti privalumu, kai šias medžiagas palygini su mikrobiologiniu bei cheminiu užterštumu. Ypač svarbus nuotekų dumblo mikrobiologinis užterštumas. Jei žmonės kažką augina sau ir dirvožemį tręšia nuotekų dumblu, tai nėra labai gerai. Ypač daržininkystės ūkiuose“, – tvirtino G. Staugaitis.

Pasak ŪP pašnekovo, yra sudarytos nuotekų dumblo grupės, todėl būtina atsižvelgti, į kurią grupę pagal aptinkamas medžiagas dumblas papuola. Jei nuotekų dumblas stipriai užterštas, jo naudoti iš viso negalima. Tačiau ir mažiau užterštas dumblas į dirvožemį įneša šiek tiek teršalų. Tam didelę įtaką turi ir regionai, iš kurių yra gabenamas nuotekų dumblas, ir konkretūs teršėjai. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto nuotekų dumble teršalų yra daugiau, negu rajonų centrų nuotekų dumble. Bet ir rajonų centrų nuotekų dumble teršalų kiekis priklauso nuo to, kokia gamyba yra vykdoma, iš kur nuotekos suteka, kas yra didžiausias teršėjas ir t. t.

G. Staugaitis pažymėjo, kad visame pasaulyje didelis dėmesys yra skiriamas nuotekų dumblo tyrimams, stengiamasi, kad kuo mažiau užteršto dumblo papultų į dirvožemį. Kai kuriose šalyse nuotekų dumblas perdirbamas ir deginamas. „Perdirbėjai turi įvairiausių technologijų, yra įvairiausių būdų išspręsti, kaip geriausia panaudoti nuotekų dumblą, ką verta daryti ekonomiškai ir kada teršimas yra mažiausias. Manau, kad ir Lietuvoje yra paskaičiavimai, kiek ir kokios kokybės dumblo yra. Todėl, manyčiau, gal perdirbimas ar deginimas ir būtų geriausia išeitis. Juk su nuotekų dumblu daug nepritręši, neišveši į miškus, kaip tai dar kai kur yra daroma. Šią problemą būtina išspręsti, būtina kovoti už mūsų laukų švarą, kad į juos papultų kuo mažiau teršalų“, – akcentavo ŪP pašnekovas.

Absoliuti betvarkė

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžio 11 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.