Atsiduokime rožių ir erškėčių malonumams

Gaivina ir stiprina

Lietuvoje auga ir auginami medingi, maloniai kvepiantys vaistiniai augalai: paprastasis erškėtis (Rosa canina), raukš­lėtalapis erškėtis (R. rugosa), miškinis erškėtis (R. majalis), rūdėtasis erškėtis (R. rubiginosa), kurio lapai kvepia obuoliais, taip pat puošnios kvapiosios rožės (Rosa). Sodyboje rožes auginanti R. Urbienė sako, kad papuošti žolynų daržą erškėčių ar rožių krūmu labai naudinga. Dauguma kultūrinių kvapiųjų rožių veislių turi saldų, vaisius primenantį skonį. Šių gėlių skonis skiriasi priklausomai nuo žiedlapių spalvos: kuo tamsesni vainiklapiai, tuo sodresnis skonis. Iš žiedlapių žolintė gamina hidrolatą, aro­matingą kompotą, verda gardžias uogienes, džiovina arbatoms, vonios priemonėms ir pagalvėlėms.

Žiedlapiai ir lapai stiprina organizmą, apdovanoja vitaminų gausa, jie ypač tur­tingi vitamino C, veikia kaip antibiotikas. Vainiklapių arbata ir nuoviras padeda nuo peršalimo, laringito, bronchito, stiprina šir­dies kraujagyslių sieneles, malšina skausmą kankinant inkstų ar kepenų diegliams, tirpdo tulžies ir inkstų akmenis, gerina medžiagų apykaitą, virškinimą ir maistinių medžiagų įsisavinimą, didina apetitą, palengvina vidu­rių užkietėjimą, ramina ir padeda užmigti.

Erškėčių lapai ir antpilai turi aktyvių fitoncidų, kurie naikina mikrobus, ramina uždegimus, karščiavimą, kosulį, odos ligas, stiprina širdį. Iš lapų verdamu sirupu su medumi gydomas burnos ertmės uždegi­mas ir išopėjimas.

Erškėčių lapai renkami prieš žydėjimą. Vartojami žali ir džiovinti. Apvytinti lapai džiovinami 50–60 °C temperatūroje. Žiedai skinami žydėjimo metu, o vaisiai – jiems sunokus rugpjūtį–rugsėjį.

Receptai

Žiedlapių arbata. Žolintė pataria ar­batinį šaukštelį džiovintų erškėčių ir rožių žiedlapių užpilti stikline beveik verdančio vandens. Palaikius 15 min., nukošti ir gerti tris kartus per dieną po pusę stiklinės. Ši arbata labai skani, kvapni, kartu puikus vitamininis gėrimas. Jų žiedlapių galima dėti ir į paprastą juodąją arbatą, tuomet ji bus papildyta vitaminais, skanesnė, įgys šiek tiek aitroką prieskonį ir malonios rūgš­telės. Žiedlapių arbatą ar nuovirą galima vartoti gerklei skalauti, susirgus viršutinių kvėpavimo takų ligomis ir angina, skalauti burną – nemaloniam kvapui pašalinti ir stomatito profilaktikai.

Erškėčių lapų arbata. „Arbatą ruoškite iš džiovintų lapų. Užpilkite vieną ar du arbatinius šaukštelius stikline beveik verdančio vandens. Palaikykite 15 min. Paskui nukoškite ir gerkite po pusę stiklinės du kartus per dieną“, – pataria R. Urbienė.

Erškėčių lapų ir medaus sirupas. Žolintė pasakoja, kad sirupui ruošti reikia į stiklainį ar kitą indą dėti susmulkintus žalius erškėčių lapus ir sumaišyti su šviežiu medumi (3:1). Laikyti tamsioje vietoje, kambario temperatūroje. Po mėnesio gali­ma vartoti. Indą su sirupu laikyti šaldytuve.

Žiedlapių sirupas. Iš 300 g rudojo cukraus ir stiklinės vandens išvirkite sirupą. Į jį suberkite 300 g rožių žiedlapių ir įpilkite 50 g degtinės. Truputį pakaitinę turėsite nuostabaus kvapo sirupo kokteiliams, arbatoms arba kepiniams pagardinti.

Rožių kompotas. Mėgstanti eksperi­mentuoti R. Urbienė pataria į litro stiklinį butelį pridėti rožių žiedlapių, juos užpilti 80 g cukraus, pusės citrinos sultimis ir verdančiu vandeniu iki viršaus. Ant stalo butelius suguldyti šiltai nakčiai ant minkšto rankšluosčio, o kitu apkloti iš viršaus. Ryte kompotas bus paruoštas.

Rožių uogienė. Reikės 8 stiklinių žiedla­pių, 9 stiklinių cukraus, 9 stiklinių vandens, 3 citrinų sulčių. Pirmiausia reikia nuskabyti raudonų ar rausvų ką tik nuskintų kve­piančių rožių žiedlapius, atskiriant juos nuo kitų žiedo dalių. Žiedlapius nuplauti šaltame vandenyje, apdžiovinti, stambes­nius perpjauti į 2–3 dalis. Sumaišius juos dubenyje su stikline cukraus, dar kiek masažuoti, kol išsiskirs sultys.

Iš likusio cukraus ir vandens, įspaudus citrinos sulčių, išvirti sirupą. Į karštą sirupą supilti apsicukravusius (sultis išleidusius) žiedlapius ir virti ant silpnos ugnies, kol gražiai išskaidrės ir sutirštės. Uogienė išvi­rusi, kai ant lėkštės užlašintas ir atvėsęs jos lašas išlieka tos pačios formos, o žiedlapiai neišplaukia į paviršių, tampa permatomi ir tolygiai pasiskirsto sirupe.

Rožių žiedų hidrolatas. Pasak R. Urbie­nės, hidrolatas – natūralus tonikas, prau­siklis, odos gaiviklis. Variniame alembike garas pereina per žiedlapius ir surenkamas į vamzdelį, kuris tęsiasi per vėsinimo kamerą. Atšaldžius garą, gaunamas rožių žiedlapių hidrolatas, kuris puikiai tinka visiems odos tipams, bet ypač – sausesnei veido odai. Galima naudoti kaip veido toniką, prausiklį, daryti veido kaukes, skalauti plaukus, įsipilti į vandens vonias, gaminti veido kremus ar losjonus. Pasipurkšti prieš tepant natūralų veido kremą.

Kvepianti pagalvėlė. „Į drobinį maišelį dėkite sudžiovintų erškėčių lapų, jų ir rožių žiedų, jei norisi, galite įdėti ir levandų. Kvepiančią pagalvėlę laikykite tarp lininių ir kasdienių drabužių“, – siūlo R. Urbienė.

Vonia. Puiki gydomoji priemonė nuo nervų ligų – erškėčių ir rožių žiedlapių vonia. Ji tonizuoja, malšina nuovargį, nerimą, gerina širdies veiklą, valo odą. „Pusę stiklinės džiovintų rožių žiedlapių užplikau ir ekstrahuoju uždengtame inde, kad vertingas eterinis aliejus neišgaruotų. Antpilą su žiedlapiais supilu į vonią“, – patirtimi dalijasi žolintė.

ATSARGIAI! Erškėtuogių ir rožių žiedai tirština kraują, todėl jų nepatariama vartoti tiems, kurie turi problemų dėl kraujo krešė­jimo ir yra linkę į trombozę. Taip pat galima alerginė reakcija į šį augalinį preparatą.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Raimondos URBIENĖS nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.