Skirtingai nuo tradicinių SNL vakcinų, kurioms reikia auginti didelius viruso kiekius griežtomis saugos sąlygomis, mRNR vakcinas galima gaminti be jokių specialių biologinio saugumo reikalavimų. Sudėtingas antigenų gryninimo procesas, kuris yra būtinas tradicinėms vakcinoms, kad būtų galima atskirti paskiepytus ir užsikrėtusius gyvūnus, taip pat nereikalingas, skelbia minėto instituto svetainė.
FLI būstinėje Riemso saloje dabar įrodyta, kad dvi vakcinacijos kas keturias savaites suteikia galvijams visišką apsaugą nuo SNL. O užsikrėtimo atveju viruso išskyrimas į aplinką sumažėjo tiek, kad mažai tikėtina, jog jie galėtų užkrėsti kitus gyvūnus.
Tačiau institutas mano, jog dar reikia atlikti tolesnius tyrimus, siekiant nustatyti, ar viena vakcinos dozė gali užtikrinti gerą apsaugą ir kaip greitai susiformuoja imunitetas. Tai pirmoji mRNR vakcina nuo SNL, sėkmingai išbandyta su gyvūnais.
Portalas dvm360.com atkreipia dėmesį, jog šią sistemą iš pradžių išrado dvi bendradarbiaujančios JAV mokslinės įstaigos: Masačusetso technologijos institutas ir Whiteheado biomedicininių tyrimų institutas Kembridže. Tuomet jau minėtos bendrovės sukūrė ir vakcinių gamybos technologiją. „Tiba“ naudoja biologiškai skaidžias nanodaleles, kurios natūraliai suyra po to, kai pristato imuninę sistemą tvarkančią RNR naudingąją dalelę.
Beje, be vakcinos nuo SNL, „Tiba“ taip pat sukūrė vakciną žmonėms bei terapinius preparatus, o neseniai bendrovė padarė pažangą ir plaučių ligų gydymo srityje.
Vis dėlto vakcina nuo SNL iki jos pateikimo į rinką dar turi būti griežtai įvertinta gyvūnų sveikatos reguliavimo institucijų.
Naująja vakcina pasidžiaugė ir australų kaimynai iš Naujosios Zelandijos. Portalas farmersweekley.co.nz akcentuoja, jog 20 mln. dolerių vertės penkerių metų trukmės tyrimų projektas pagaliau vainikuotas sėkme.
Michaelas Lawrence'as, MLA gyvūnų gerovės programos vadovas, teigė, kad prevencinė masinė vakcinacija neplanuojama, tačiau vakcina pirmiausia bus naudojama snukio ir nagų ligos protrūkio atveju.
„Nors Australijoje vis dar nėra SNL, vakcina galėtų būti naudojama kaip aktyvios biologinio saugumo strategijos dalis“, – sakė jis.
Yra nustatytos septynios SNL atmainos, kurių kiekviena turi savo potipius. M. Lawrence'as teigė, kad naujasis produktas skirtas O tipo atmainai, tačiau vakciną įmanoma nesunkiai pritaikyti prie kitų šios ligos atmainų.
Kaip minėta, imuniniam atsakui sukelti naudojama mRNR technologija, o ne tikras virusas. Pasak gyvūnų eksperto, šis procesas pasirodė esąs saugus gyvūnams ir vartotojams, padeda valdyti protrūkį ir leidžia greičiau atsigauti prekybai.
Taip pat ir MLA pareiškime teigiama, kad preliminarūs bandymai, atlikti Vokietijoje, parodė, jog vakcina pasižymi „stipriu, veiksmingu imuniniu atsaku ir saugumu“. Vakcinuoti galvijai, susidūrę su liga, neužsikrėtė SNL ir, svarbiausia, neplatino viruso.
Po šių bandymų vakcina bus įvertinta Australijos pesticidų ir veterinarinių vaistų administracijoje, prieš patvirtinant ją naudoti gyvuliams.
MLA teigė, kad modeliavimo duomenimis, SNL protrūkis Australijos ekonomikai galėtų kainuoti iki 80 mlrd. Australijos dolerių.
Australija yra sudariusi tarptautinį susitarimą su Kanada, Airija, Naująja Zelandija, Jungtine Karalyste ir Jungtinėmis Valstijomis dėl vakcinų nuo SNL dalijimosi protrūkio atveju.
MLA generalinis direktorius Michaelas Crowley teigė, kad tyrimas yra iniciatyvus požiūris į biologinio saugumo rizikos valdymą.
„SNL yra paplitusi šalyse netoli Australijos ir yra svarbi pramonės atstovų nuomonė dėl galimos biologinio saugumo rizikos“, – sakė jis.
Australijoje įsikūrusios „Tiba“ bendraįkūrėjas Peteris McGrathas teigė, kad šias naujos kartos vakcinas galima ilgai laikyti standartinėje šaldymo temperatūroje ir net kambario temperatūroje mažiausiai mėnesį.
Naujosios Zelandijos biologinio saugumo diagnostikos, pasirengimo ir stebėjimo organizacijos direktorė dr. Fleur Francois teigė, kad jos įstaiga su susidomėjimu stebi vakcinos kūrimą: „Mes turime galiojančią sutartį su pasauliniu gamintoju dėl vakcinos nuo snukio ir nagų ligos tiekimo Naujajai Zelandijai ligos protrūkio atveju.“
Lietuvoje, kaip primena Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, paskutinį kartą SNL siautėjo 1982 m. Galvijų vakcinacija nuo šios ligos nutraukta 1985 m., o 1996 m. vasario mėn. Lietuva pripažinta laisva nuo SNL. Tačiau apie tai, kad grėsmė išlieka, priminė neseni įvykiai Europoje. Liga paplitusi daugelyje Afrikos, Pietų Amerikos ir Azijos valstybių. O šiemet ji apie save priminė Euroje. Vokietijoje šių metų pradžioje SNL pasireiškė pirmą kartą nuo 1988 m., o kovą siautėjo Vengrijoje bei Slovakijoje.
Parengė Ričardas Čekutis