Atviras laiškas Lietuvos ekologinių ūkių šeimininkams

Deja, bet šiandien ne tik tradicinė, bet ir ekologinė žemdirbystė Lietuvoje išgyvena sudėtingą laikotarpį, o apie tai byloja net 14 proc. sumažėjęs bendras deklaruotas ekologinių ūkių plotas. Neteisinga, kad ekologiniams ūkiams tampa nebepelninga ir nebeperspektyvu vystyti šią žemės ūkio šaką, nors ilgą laiką ji laikyta perspektyvia ir inovatyvia dėl didėjančios ekologiškų produktų paklausos.

Planavome šalyje pasiekti proveržį ekologinėje gamyboje iki 2030 m. ir padvigubinti ekologinės žemdirbystės plotus. Europos Komisijos komunikate, kuriame pateiktas ekologinės gamybos plėtros veiksmų planas, Europos Sąjunga įsipareigojo pasiekti, kad net 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų dirbama ekologiškai. Turime gražią viziją, kad iki 2030 m. Lietuvoje žemės ūkio paskirties teritorijos, kur ūkininkaujama ekologiniu būdu, turėtų sudaryti 16 proc. Tik ar ši vizija taps kūnu, kai ekologinės gamybos plotai ne plečiasi, o traukiasi?

Nesuprantama, kaip Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sugebėjo parengti tokį Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP), kuris naikina šalies ekologinės žemdirbystės sektorių. Tiesa, vasaros pabaigoje ŽŪM puolė taisyti klaidas, kviesdama žemdirbius teikti pastabas SP korekcijoms. Pasigirdo siūlymų skirti didesnes išmokas ūkininkaujantiems ekologiškai, tačiau ar tai padės? Ar nebuvo racionaliau su žemdirbiais prie diskusijų stalo sėsti dar prieš parengiant tokį SP?

Svarbu siekti, kad bent šiandien ūkininkai drauge su ŽŪM diskutuotų ir apsibrėžtų tikslų Lietuvos ekologinės žemdirbystės planą, kuriame būtų numatyta ne vien didinti finansinę paramą ekologiškai ūkininkaujantiems, bet ir apibrėžti ekologišką žaliavą perdirbančių įmonių veiklos gaires, įvertinti pasaulines ekologinės rinkos tendencijas ar, o tai svarbiausia, numatyti tvarų ir ilgalaikį ekologiškų produktų realizacijos modelį. Juk ūkininkai, tiek dirbantys ekologiškai, tiek plėtojantys tradicinę žemdirbystę, siekia pragyventi ne iš išmokų, o iš oraus, gamybos sąnaudas padengiančio atlygio už savo pagamintą produktą. Valstybė turėtų parengti ilgalaikę viziją ir plėsti maitinimo ekologiškais maisto produktais mastą. Tokie maisto produktai turėtų būti tiekiami visiems vaikų darželiams, mokykloms, ligoninėms ir asmenims, kurie atlieka karinę tarnybą. Matydami valstybės pastangas plačiau taikyti ekologiškų produktų realizavimą viešojo maitinimo įstaigose, žemdirbiai noriai ir be baimės ateitų į šį sektorių, o ne iš jo bėgtų, kaip, deja, matome vyksta dabar.

Noriu dar kartą priminti, kad mano kabineto Briuselyje durys visuomet atviros visiems žemės ūkio sektoriaus atstovams, kurie ieško pagalbos, sprendžiant svarbius Lietuvos žemės ūkio sektoriaus klausimus. Bendradarbiaukime ir drauge siekime, kad šalies žemės ūkis būtų produktyvus, našus, modernus ir gyvybingas, o šalies vartotojai būtų aprūpinti lietuviškais, sveikais, kokybiškais, tradiciniais maisto produktais.

Redakcijos nuotrauka