Europos auditoriai nagrinėja opią miškų gaisrų problemą

ES miškai ir miškingi plotai užima apie 160 milijonų hektarų, t. y. beveik 40 % viso ES žemės ploto. Kiekvienais metais Europos miškų gaisrų informacinėje sistemoje registruojama daugiau kaip tūkstantis miškų gaisrų, apimančių didesnį nei 30 hektarų plotą. Dėl jų visoje ES iš viso vidutiniškai išdega daugiau nei 350 000 hektarų miškų. Padėtis negerėja. Preliminarūs įverčiai rodo, kad 2024 m. kilo daugiau kaip 1 500 miškų gaisrų ir išdegė beveik 385 000 hektarų žemės, tačiau dar trūksta duomenų apie kai kurias valstybes nares.

Dauguma išdegusių plotų yra pietinėse valstybėse narėse – visų pirma Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje. 2013–2022 m. šiose šalyse vidutinis metinis išdegęs plotas buvo didesnis nei atitinkamai 125 000, 100 000, 65 000 ir beveik 30 000 hektarų. Tačiau miškų gaisrų kyla beveik visose ES šalyse, įskaitant toliau į šiaurę ir rytus esančias šalis, pavyzdžiui, Švediją ir Lenkiją.

Miškų gaisrų riziką lemia tiek išorės veiksniai (žemės valdymas, oro sąlygos, žmogaus veiksmai), tiek su miškais susiję veiksniai (miško struktūra ir būklė, geografiniai ypatumai, susikaupusios degiosios medžiagos). Miškų gaisrų rizika visoje Europoje didėja ir dėl klimato kaitos. Tačiau miškų atsparumą gaisrams galima padidinti, pavyzdžiui, tinkamai valdant riziką, tvarkant miškus ir planuojant kraštovaizdį. Iš 50 % žinomos kilmės miškų gaisrų tik 4 % kyla dėl gamtinių priežasčių, pavyzdžiui, žaibų. Likusią dalį (96 %) lemia tyčiniai žmogaus veiksmai arba aplaidumas.

Nors miškininkystės politika iš esmės priklauso valstybių narių kompetencijai, ES remia nacionalinę veiklą skirdama finansavimą kovai su miškų gaisrais. Europos Komisija siekia užtikrinti, kad „ES būtų pakankamai pasirengusi užkirsti kelią dideliems miškų gaisrams, dėl kurių gali būti padaryta didelė žala miškų biologinei įvairovei, ir į juos reaguoti“.

Audito Rūmų audito ataskaitoje, kuri bus paskelbta birželio 11 d., vertinama, kiek veiksmingai Europos Komisija ir valstybės narės naudoja ES finansavimą miškų gaisrų prevencijai, pasirengimui jiems ir atsigavimui po jų. Auditas visų pirma apima Graikiją, Ispaniją, Lenkiją ir Portugaliją. 2023 m. Graikijoje išdegęs plotas buvo daugiau nei tris kartus didesnis už 2006–2022 m. metinį vidurkį, o Ispanijoje per pastarąjį dešimtmetį užregistruota vidutiniškai daugiau kaip 230 miškų gaisrų, apimančių didesnį nei 30 hektarų plotą. Lenkijoje yra seniausia ir didžiausia sengirė Europoje, o Portugalijoje miškų gaisrų paveikto ploto santykis su visu šalies plotu yra didžiausias, palyginti su kitomis ES šalimis.

Europos Audito Rūmų informacija