Gluosniniai žilvičiai – ir biokurui, ir pynimui

Nuo „Žilvičio“ prie žilvičių

Jankų k. (Kazlų Rūdos sav.) ūkininkas R. Kantautas auginti žilvičius sumanė tuomet, kai bankrutavo meno gaminių įmonė „Žilvitis“, kurioje jis pats ir dirbo. „Įmonės nebeliko, o žmonės pinti ir toliau norėjo. Todėl 2000-aisiais ir pasodinau pirmąją žilvičių plantaciją, skirtą auginti vyteles būtent pynimui“, – apie savo verslo pradžią pasakojo ūkininkas. Pirmiausia jis įveisė 1,5 ha žilvičių plantaciją, vėliau plotus išplėtė iki 10 ha.

„Auginančiųjų žilvičius vytelėms nėra daug, bet ir pynėjų iš vytelių mažai beliko. Tiek vytelių, kiek užauginu, Lietuvoje neparduočiau. Paklausa yra, bet ji labai kinta. Vienu metu turėjau prikaupęs vytelių, neparduotų dvejus metus. Dabar jau esu pardavęs. Užauginu mažesnius kiekius, nes paseno gluosninių žilvičių plantacijos. Pasodinta plantacija gali augti maždaug iki 30 m, o manajai rudenį jau bus 25 m. Tinkamai prižiūrima plantacija bus gyvybinga dar keletą metų. Didžioji dalis vytelių iškeliauja į kitas Europos šalis – Italiją, Lenkiją, Latviją“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo R. Kantautas. Pynėjai, anot ūkininko, labiausiai pageidauja natūraliai baltų vytelių.

Ir gyvatvorės, ir aitvarai

Žilvičių plantacijų priežiūrai, vytelių paruošimui didelę įtaką daro orai, tad tai nėra paprastas reikalas. Pavasarį anksti sušilus, o vėliau orams staiga atšalus, jau pradėjusios želti vytelės nušąla. Tiesa, ir nušalusios vytelės atželia, bet derlius būna mažesnis. Jeigu šalna pakanda tik šakelių viršūnes, jos toliau auga kreivos. Dar viena problema – vyteles pažeidžiantys vabalai. Dėl pažeidimų ant vytelių susidaro gumbai. Su kenkėjais kovoti sunku, nes, ŪP pašnekovo tvirtinimu, galima naudoti vos vieną augalų apsaugos priemonę. „Pasitaiko, kad ir taikant šią priemonę, atskiro lauko nepavyksta išgelbėti. Žilvičiai auga šakoti, tenka atrinkinėti gumbuotas šakeles“, – aiškino žilvičių augintojas.

Pirmamečiai sodinukai būna neaukšti, vytelių – mažai. Antraisiais metais žilvičiai jau duoda normalų, o trečiaisiais – gerą derlių. Kol vytelė pasiekia galutinį rezultatą, prireikia labai daug rankų darbo. Pirmiausia vyteles reikia nupjauti, vėliau sukrauti, parvežti, išrūšiuoti, surišti į ryšulius, dėti į šutinimo katilą, po to mirkyti, nužievinti, dar kartą perrūšiuoti pagal ilgius, džiovinti, išdžiovintas – sverti, vėl rišti į ryšulius. Procesas yra ilgas, kruopštus ir atsakingas.

Jankų k. ūkininko auginamų žilvičių vytelės tinkamos ne tik pynimui, bet ir gyvatvorių sodinimui. „Žmonių fantazija – begalinė. Iš vytelių galima net aitvarą pasigaminti“, – pastebėjo redakcijos pašnekovas.

R. Kantautas dar augina rapsus ir grūdines kultūras. Bet žilvičių vytelės sudaro net 90 proc. ūkininko darbo, o gaunamos pajamos – apie 50 proc. visų ūkio pajamų.

Įveisė molingoje žemėje

            VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžio 29 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.