Ūkininkai priblokšti: margarinas geriau nei sviestas?

Naujausioje reklaminėje kampanijoje margarino gamintoja pasitelkė šūkius „Palikite karves ramybėje“ ir „Praleisk karvę“ (turima omenyje – iš produkto gamybos grandinės).

Vengrijos Nacionalinių žemės ūkio rūmų ir Pieno produktų tarybos nuomone, tai yra dar vienas išpuolis prieš natūralius gyvūninius produktus, šįkart – pieno produktus, tarp jų sviestą. Margariną gaminanti bendrovė produkto pavadinimą vadina „sviesto skonio margarinu“, „veganišku sviestu“, „sviesto alternatyva“, taip pasinaudodama teigiama produkto, kuris gaminamas iš pieno, žinute. Sviestas visuomenėje laikomas maistingu, sveiku produktu, turinčiu gyvybiškai svarbių riebalų ir maistinių medžiagų.

Pastaruoju metu sviesto vartojimas išgyvena renesansą, nes jis ne tik skanus, bet ir gali būti sveikos mitybos dalis. Jis ne tik tepamas ant duonos – produktą naudoja virėjai ir konditeriai, o patiekalai bei konditeriniai kepiniai su sviestu išsiskiria geru skoniu ir yra aukštos vertės.

„Sviesto skonio“ produkto pakuotė, ant kurios vaizduojama miela karvė arba mažas berniukas, taip pat gali suklaidinti vartotoją – gali susidaryti įspūdis, kad perkamas sviestas, o ne margarinas.

Išplatintame pranešime Nacionaliniai žemės ūkio rūmai ir Pieno produktų taryba apkaltino augalinių produktų gamintojus vis dažnesniu nepagrįstu pieno produktų, taip pat ir sviesto, puolimu, ignoruojant mokslinius faktus. „Nesvarbu, ar tai būtų geri ketinimai, ar verslo interesai, ši dažnai nepagrįsta informacija yra labai žalinga pieno sektoriaus darbuotojams ir skleidžia vartotojams klaidingą informaciją“, – rašoma pranešime, rinkodaros kampanijai atkertant šūkiu „Patraukite rankas nuo sviesto! Mes pasitikime karvėmis“.

Pieno sektoriuje dirbančius ūkininkus ir perdirbėjus atstovaujančios Vengrijos organizacijos tvirtina, kad tokios reklaminės kampanijos neatsižvelgia į dešimčių tūkstančių žmonių pragyvenimo šaltinį. „Apgaulingi produktų pavadinimai, pakuotės ir dažnai skaitomos „naujienos“, kuriose pieno produktai pristatomi neigiamai, taip pat gali nukreipti vartotojus nuo pieno produktų vartojimo, kurie neturi specifinių (sveikatos, etikos) problemų, susijusių su pieno produktų vartojimu“, – tvirtinama pranešime akcentuojant, kad rinkodaros specialistai peržengė teisės aktų ir etiškos reklamos ribas.

Priduriama ir tai, kad pažeidžiami ir ES bei nacionalinės teisės aktai, nes prekyboje ir reklamoje grynai augaliniam produktui pavadinti naudojama tik pieno produktams skirta nuoroda „sviestas“. Aktai pažeidžiami net ir tuo atveju, jei ši nuoroda papildyta aiškinamaisiais ar aprašomaisiais priedais, nurodančiais atitinkamo produkto augalinę kilmę.

Ūkininkai, profesinės organizacijos ir konkurencijos srityje dirbantys teisininkai taip pat negali suprasti, kaip teigiamus jausmus vartotojui sukelianti draugiška karvė yra susijusi su augaliniu pagrindu pagamintu margarinu.

Prieš sviestą pirmiausia nusitaikė britų gamintojai: akcentuoja įtaką aplinkai

Vengrijos žemės ūkio organizacijos savo pranešime neįvardija konkretaus prekės ženklo, tačiau jį nesunkiai atpažino bei įvardijo Vengrijos žiniasklaida. Kalba apie „Rama“. Tai vienas iš prekių ženklų, priklausančių tarptautinei augalinio maisto įmonių grupei „Upfield Holdings B.V.“, kurios būstinė yra Nyderlanduose. „Upfield" portfelyje ir kiti visame pasaulyje žinomi prekių ženklai: „Flora“, „Becel + ProActiv", „Country Crock, „BlueBand“, „Violife“...

Vengrijos rinka ne pirmoji, kuriai peršami teiginiai, teigiantys, jog margarinas aplinkosauginiu požiūriu yra tvaresnis nei sviestas. Naujo produkto reklama prasidėjo Jungtinėje Karalystėje (JK), prieš metus. Prieš birželio 5-ąją minimą Pasaulinę aplinkos dieną trijuose miestuose – Londone, Niukasle ir Aberdyne – atsirado natūralaus dydžio karvių skulptūros. Šia akcija, pasak jos organizatorių augalinių produktų gamintojos „Flora“, siekta didinti informuotumą apie intensyvios pieno gamybos poveikį.

Buvo teigiama, kad „Herding The Planet“ skulptūros vaizduoja daiktus ir veiklą, kurią žmonės linkę sumažinti, kad sumažintų savo poveikį aplinkai, o ne sumažintų pieno produktų vartojimą – statulos atspindi greitą madą, automobilius ir vandens naudojimą. Jas „zero-waste“ menininkas Ptolemėjus Elringtonas pagamino tik iš perdirbtų ir naudotų medžiagų.

Šie trys JK miestai pasirinkti neatsitiktinai. „Flora“ teigimu, Aberdyne ir Niukasle sviesto suvartojama daugiausia (gyventojai jo valgo daugiau nei 8 kartus per savaitę), londoniečiai jo vartoja bent kartą per dieną.

Raginimas pereiti nuo sviesto prie augalinių alternatyvų, grindžiamas tuo, kad tai gamtos atžvilgiu gali būti taip pat paveiku, kaip ir gyvenimo būdo keitimas, pavyzdžiui, iš automobilio persėdant į viešąjį transportą ar ekologiškas priemones, mažiau perkant drabužių.

Reklaminė kampanija „Skip The Cow“ („Praleisk karvę“) orientuota skatinti vartotojus kitaip galvoti apie suvokiamą pieno „normalumą“. Bendrovė aiškino, kad Susan vardu pavadinta karvė buvo sukurta atsakyti į vieną paprastą klausimą: „Ar gi ne keista, kad visus tuos metus praleidome siurbdami augalus per karvę?“

Bendrovė „Flora“ teigia pirkėjams siūlanti 100 proc. augalinę alternatyvą sviestui. „Dėl savo kreminio, sviestinio švelnumo – jis puikiai tinka virti, kepti ir pabarstyti. Pagamintas iš saulėgrąžų, rapsų ir kokosų mišinio, jis yra veganiškas, be pieno, glitimo ir laktozės“, – rašoma bendrovės svetainėje, akcentuojant ir tai, kad gamintoja daro 75 proc. mažesnį poveikį klimatui nei iš pieno pagamintas sviestas. 

Visi šie teiginiai telpa trumpame meistriškai sukurtame vaizdo filmuke, kuris prasideda violončelės garsais ir ne vietoje atsidūrusia karvute. Lygiai toks pat reklaminis filmukas dabar pristatomas Vengrijos vartotojams – vengrų kalba ir su margarino „Rama“ pakuote.

Kuo skiriasi sviestas ir margarinas?

Sviestas yra vienas seniausių žmonijos maisto produktų, tradiciniu būdų gaminamas iš gyvūninių riebalų.

Iš visų riebalų rūšių pieno riebalai yra vieni iš geriausiai virškinamų. Tai lemia riebalų rūgščių sudėtis, emulsijos būsena, trigliceridų struktūra ir palanki lydymosi temperatūra. Sviestas yra puikus riebaluose tirpių vitaminų, vitamino D, K ir, didesniais kiekiais, vitamino A šaltinis.

Geltoną sviesto spalvą suteikia karotinai, turintys antioksidacinį poveikį. Iš mineralų taip pat randama natrio, kalio, kalcio, magnio ir fosforo.

Margarino atsiradimas siejamas su prancūzų chemiko Mišelio Eženo Ševriolio vardu. Kai 1866 m. Prancūzijai grėsė karas, imperatorius Luisas Napoleonas III pasiūlė prizą tam, kuris sukurs paprastai pagaminamą, lengvai tepamą, ir svarbiausia – pigų sviesto pakaitalą, kurį būtų galima panaudoti armijos maitinimui.

Pradžioje margarinas buvo gaunamas iš išvalytų lydytų jautienos taukų ir pieno, sumaišyto su šliužo fermentu. Skystoms riebalų porcijoms sukietėjus, jos buvo maišomos su sviestu ir vandeniu.

Pigus produktas netruko paplisti po visą pasaulį, o Lietuvoje pradėtas gaminti nuo 1992 m.

XX a. pradžioje, sukūrus augalinių riebalų hidrinimo (kietinimo) technologiją, margarino gamybai pradėtas naudoti augalinis aliejus ir jo mišiniai su gyvūniniais riebalais.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.