Ashburn +22,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 25 Geg 2024
Ashburn +22,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 25 Geg 2024

Augalus išbando permainingas pavasaris

2024/05/15


Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodo direktorius dr. Martynas Kazlauskas sako, kad šiuo metu pavasaris yra savaite ar dekada ankstyvesnis nei buvo pernai. Šiemet augalams teko patirti svaigias temperatūrų karuseles: nuo vasariško karščio iki sniego patalų ir šalnų. Sunkiausia tokius orus ištverti egzotiniams augalams.

Įvertinti riziką

Po trečiadienio šalnos Botanikos sode nušalo astilboides tabularis lapai, apšalo astilbių lapeliai. Nukentėjo ir pėdlapis, kelių veislių rododendrai.

„Botanikos sode agurkų, pomidorų lauke nesodiname, bet jei būtume sodinę, jie būtų nušalę. Kai kurie žmonės rizikuoja, sodina anksčiau – paskui tenka daryti tą patį darbą antrą kartą“, – sako M. Kazlauskas.

astilbes
Šal­na pa­kan­do jau­nus as­til­bių la­pus – jie nu­džius ir su­tru­pės. Gintarės DAKNYTĖS nuotr.

Derliui, pasak M. Kazlausko, pakenkė ankstyvesni šalčiai. Nuo pirmųjų šalnų nukentėjo vyšnios, abrikosai, trešnės.

„Iš mano pastebėjimų – pirmieji žiedai tikrai sušalo, nemezgė, vėliau pražydę kažkiek mezga, bet derlius turėtų būti mažesnis. Reikėtų prisiminti, kad mezgimą lemia ne tik šalnos, bet ir apdulkintojai. Žmonės kartais nesusieja: galvoja, kad derliaus nėra, nes sušalo, bet iš tiesų, naudodami agresyvias augalų apsaugos chemines priemones, kartais išnaikiname drugelius, bites, kamanes, jos nebeperneša žiedadulkių. Suversti kaltę vien šalnoms negalime, nebūtų teisinga.“

Labiausiai šaltis kenkia, kai augalas žydi – prieš žydėjimą yra šiek tiek atsparesnis. Atsparesnis augalas ir po žydėjimo, kai vaisius jau užsimezgęs.

rododendras
Po šal­nos tar­si per­ma­to­mi ta­po ro­do­dend­ro ‘Co­rin­na’ žie­dai. Gintarės DAKNYTĖS nuotr.

„Aš tikiu, kad per šalnas, kurios galbūt bus dar šį savaitgalį, vaisiai išliks. Pavojų dar yra. Žinau iš meteorologų klasikos, kad Lietuvoje yra tik vienas vienintelis mėnuo be šalnų – liepa, – šypsosi M. Kazlauskas. – Sodininkų patirtis rodo, kad saugiausia sodinti, kai alyvos įpusėja žydėti – antra gegužės pusė. Tai nesuteikia šimtaprocentinių garantijų, bet jau yra pamatuota rizika sodinti jautrius augalus. Žinoma, pačius jautriausius, agurkinių šeimos augalus, pavyzdžiui, arbūzus, reikėtų sodinti dar vėliau, birželį. Kai praeis šitos šalnos, jei tik matysime šiltėjimo tendenciją, manau, kad jau galėsime be apribojimų dirbti lauko darbus. Dabar drąsūs esame tik šiltnamyje.“

M. Kazlauskas pataria: jei tik įmanoma, geriau rinktis auginti patikrintas veisles. Imantis auginti naujoves, būtina įvertinti riziką.

„Gal prieš trejus metus išpopuliarėjo auginti palmes. Pirmą žiemą išsilaikė, pasklido gandas, kad Lietuvoje galima palmes auginti, visi išdrąsėjo. Ir atėjo kita žiema, kuri parodė, kad mes vis dėlto esame Lietuvoje. Dabar parduotuvėse galima pamatyti alyvmedžių, tikrai nuostabūs augalai, bet reikia suprasti: lauke jų neišauginsi.“

astilboides
Ge­gu­žės 8-osios nak­ties šal­nos neat­lai­kė au­ga­lo as­til­boi­des ta­bu­la­ris la­pai. Gintarės DAKNYTĖS nuotr.

Išgyveno stresą

Šiaulių botanikos sodo darbuotoja dr. Rimanta Vainorienė jau bemaž 12 metų sode atlieka fenologinius stebėjimus: šiemet, palyginti su pernai, apytiksliai savaite, dekada viskas vyksta greičiau.

„Savaitės svyravimas – ne tragedija. Bėda būtų, jei pavasaris kasmet ateitų vis savaite anksčiau – kas būtų po dešimties metų?“ – retoriškai klausia M. Kazlauskas.

Vienas iš sodo darbuotojų, tiesiogiai prižiūrintis augalus, atkreipė dėmesį, kad augalai šį pavasarį patyrė stresą, vegetaciją stengėsi pradėti kuo greičiau ir kuo greičiau sužydėti. Kraudami žiedus, buvo žemesni – skubėjo.

„Toks stresas nenužudo, bet yra signalas, kad galbūt aplinka pasikeis ir dėl to augalas stengiasi subrandinti sėklų ir jas kuo greičiau išbarstyti, kol aplinka nepasikeitė. Tai įgimta visiems augalams“, – sako M. Kazlauskas.

Pasak Šiaulių botanikos sodo direktoriaus, tokie permainingi pavasariai, deja, tampa įprasti.

„Pavasariai turi savo charakterį, o tai pripažįsta ir mokslininkai, klimatas tikrai keičiasi ir mes matome to pasekmes. Klimato kaita nebūtinai susijusi su aiškiu šiltėjimu, tai susiję su įvairiais svyravimais: netikėtais šalčiais, netikėtais karščiais. Amplitudė didėja, kasmet turime meteorologinių rekordų ir tų rekordų vis daugiau. Vietiniai augalai geriau prisitaikę prie netikėtumų, o atvežtiniai augalai, iš kitų kraštų, kuriuos stengiamės parodyti lankytojams, yra jautresni, neprisitaikę prie mūsų klimato. Nors kai kas paprastai galvodamas galėtų sakyti: klimatas keičiasi, lygu šiltėja, bus lengviau auginti. Pietietiškoms rūšims gali būti geriau šylant klimatui, bet tik kai kuriais metais. O jei auginame daugiametį augalą, medį, penkerius metus džiaugiamės, sakome, jau auga Lietuvoje, o šeštais metais ima ir numiršta.“

M. Kazlauskas išvardija keletą iš daugybės sode auginamų išskirtinių augalų: kunigamija – plokščiais, plačiais spygliais, žiemą ryškiomis oranžinėmis uogomis, puošni dyglainė, šiuo metu žydinčios trilijos, plikasėklis augalas metasekvoja. Daugybė egzotikos auga kalnelyje: tai liudija ir faktas, kad daugiau nei pusė augalų neturi lietuviškų pavadinimų, kol kas jie pristatomi lotyniškai.

Auginant egzotiką, sako M. Kazlauskas, reikia turėti mintyje ir tai, kad tinkamai prižiūrimas augalas šiek tiek pradeda priprasti – įsijungia individualios augalų adaptacijos. Individualus prisitaikymas yra ribotas, bet augalas tampa šiek tiek atsparesnis, jį prižiūrint ir grūdinant galima prisijaukinti ir auginti mūsų sąlygomis.

Besikeičiantis klimatas turi įtakos ir kenkėjams.

„Staigūs atšalimai, kalbant apie kenkėjus, yra mūsų naudai, o ilgos, šiltos žiemos jau palankios kenkėjams. Į Lietuvą gali ateiti rūšys, kurios iki tol, tarkime, galėjo gyventi tik Lenkijoje. Tai – įvairūs vabalai, logiška manyti, kad jų arealas persistums šiauryn, turėsime su jais problemų. Galimybė įsikurti jiems yra didžiulė, nes vyksta tarptautinė prekyba, o anksčiau jie negalėdavo įsitvirtinti dėl per šaltų žiemų. Bet kai sąlygos tampa nebe lietuviškos, jiems atsiranda galimybių langas. Dabar sode tarp kai kurių augalų grupių pastebime nematytų ligų. Jos nėra kaip maras, didžiulė epidemija, bet mes jų neatpažįstame, gerai, kad stipriai neplinta“, – sako M. Kazlauskas.

Šiuo metu M. Kazlauskas nerekomenduotų sodinti baltosios eglės, nes yra didelė rizika, kad susirgs – galbūt ne pirmais metais, o tada, kai bus pati gražiausia. Daug kur serga ir veimutinės pušys. Gal daugiau miškininkus kamuoja problema dėl eglių: pietinė eglių arealo riba traukiasi į šiaurę, vadinasi, Lietuva darosi tarsi per šilta, per drėgna eglėms augti.

Vienu atspariausių visžalių augalų M. Kazlauskas vadina tujas ir rekomenduoja jas auginti.

Karštį keitė sniegas

Iš pradžių pavasaris neatrodė labai greitai ateisiantis.

„Nors buvo ir šiltesnių dienų, bet, pavyzdžiui, ankstyviausi mūsų augalai, tokie kaip eleborai, kurie vadinami Kalėdų gėle, Anglijoje pražysta per Kalėdas, pas mus, būdavo, pražysta sausio mėnesį, ir tai nebuvo išimtis, ar vasarį, o šiemet pražydo tik vasario pabaigoje. Ankstyviausias daūrinis rododendras, kurio pražydimo rekordas mūsų sode yra sausio pabaiga, šiemet pražydo tik kovo mėnesį. Tad pirmoji pavasario dalis nebuvo tokia greita, vėliau jis pradėjo įsibėgėti, buvo daug karščio, augalai prisivijo ir gal net aplenkė visomis savo vystymosi fazėmis“, – prisimindamas per Velykas atėjusią šilumą, sako M. Kazlauskas.

O tada staiga sugrįžo žiema – balandžio 22 dieną pradėjo snigti.

„Žiemą augalai turėtų būti be lapų ir be žiedų, tada jie nenukenčia, šį kartą buvo su lapais ir žiedais. Nuostoliai – augalų grožio. Apšalo pirmieji ankstyvesnių ne mūsų krašto augalų lapai, nušalo žiedai, pavyzdžiui, magnolijų.“

magnolijos
Ja­po­ni­nės mag­no­li­jos žie­dus nu­šal­dė ba­lan­džio pa­bai­go­je ne­ti­kė­tai grį­žu­si žie­ma, da­bar pra­si­sklei­dė tik ke­li pa­sku­ti­niai žie­dai. Gintarės DAKNYTĖS nuotr.

Sniego sode, iš akies, buvo 10–15 centimetrų. Kad sniego patalas buvo nemenkas, liudija išlūžusios ir išlinkusios šakos. Pavyzdžiui, nulūžo labai didelė totorinio klevo šaka, lūžo pušų šakos, uolinių kadagių, tujų šakos sulinko tiek, kad pasiekė žemę. Ištirpus sniegui, jos kažkiek pakilo, bet augalas prarado savo formą, todėl buvo vargo surišti, suveržti šakas, vėl atkurti lajos formą.

isklauzytos sakos
Ba­lan­džio snie­go pa­lik­tas pėd­sa­kas – iš­lau­žy­tos ša­kos. Gintarės DAKNYTĖS nuotr.

Dabar Botanikos sode žydi apie 400 rūšių, skleisis dar apie 1 500 rūšių. Iš masinio žydėjimo dabar labiausiai laukiama rododendrų. Jie įprastai žydėdavo gegužės pabaigoje – pačioje birželio pradžioje. Šiemet, tikėtina, masinis žydėjimas bus ankstesnis.

O gegužės 18 dieną Botanikos sode vyks tradicinis renginys „Odė pavasario džiaugsmui“.

„Kaip bebūtų, rizikuosime ar ne, kieme surinksime kompozicijas jau su visais jautriausiais vienamečiais žydinčiais augalais. Žavėjimosi augalais dieną reikia rodyti viską, kas gražiausia“, – sako M. Kazlauskas.

 

Živilė KAVALIAUSKAITĖ / ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Viršelyje: „Pavasario atėjimas į Lietuvą yra vis kitoks, pasireiškimas vis aštresnis su temperatūros rekordais, ankstumo rekordais. Kuriais nors metais gali būti ir vėlyvumo rekordas, irgi nenustebčiau. Tokia kaita, deja, darosi įprasta ir tai nerodo nieko gero“, – sako Šiaulių botanikos sodo direktorius Martynas Kazlauskas. Gintarės DAKNYTĖS nuotr.

Dalintis
2024/05/25

Mūšis dėl Agrocheminių tyrimų laboratorijos išlikimo

Praėjusį trečiadienį įvykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje virė karštos diskusijos dėl Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) sprendimo likviduoti Agrocheminių tyrimų laboratoriją – vienintelę tokio ...
2024/05/24

Kanapių, margainių išspaudas ūkininkas malė ir fasavo antisanitarinėmis sąlygomis

Gegužės 6 dieną Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos apygardos priežiūros skyrius, gavęs informaciją iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įsitraukė į tyrimą ir dalyvavo ūkininko aliejaus spaudyk...
2024/05/24

Žievėgraužiui tipografui plisti orai labai palankūs – miškų savininkai bei valdytojai kviečiami rūpintis savo eglynų sveikatingumu

2024 metų gegužės 20–23 dienomis atlikta antra žievėgraužio tipografo (Ips typographus L.) skraidančių vabalų apskaita. Suskaičiuoti į populiacijos stebėjimui skirtas gaudykles pakliuvę vabalai. Kenkėjo populiacija, lyginant su 2023 metų tuo...
2024/05/24

Krušos Lietuvai kerta vis stipriau

Sekmadienį ir savaitės pradžioje dalį Lietuvos užklupo kruša – įprastas karštymečio palydovas. Iš dangaus pasipylę ledo gabaliukai pakenkė kai kurių ūkininkų pasėliams, pirminėmis žiniomis, – labiausiai rapsams. Ta...
2024/05/24

„Eurobarometras“: 87 proc. lietuvių pritaria bendrai ES valstybių narių gynybos ir saugumo politikai

Naujausia standartinė „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad europiečiai nori, jog ES būtų stipresnė ir labiau nepriklausoma, visų pirma atsižvelgiant į dabartinius pasaulinius iššūkius, tačiau į ateitį jie žvelgia vis optimi...
2024/05/24

Vaizdas miške sukrečiantis. Aplinkosauga – bejėgė!

Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Vieną gegužės šeštadienį į prie Kviečlaukio kaimo Akmenės rajone esantį mišką pasivaikščioti užsukę šiauliečiai sutuoktiniai aptiko šoką sukėl...
2024/05/24

STT atlieka tyrimą dėl galbūt papirkto gaisravietėje sostinėje dirbusio aplinkosaugininko

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl bandymo papirkti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) darbuotoją, dirbusį gaisravietėje sostinėje.
2024/05/24

Ergoterapeutų trūksta visur, ypač mažesniuose miesteliuose

Kiekvienais metais Lietuvoje pastebimas vis ryškesnis ergoterapeutų trūkumas. „Jų nepakanka ne tik regionuose, bet ir Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose. Be to, specialistų stygius jaučiamas ne tik valstybinėse sveikatos priežiūro...
2024/05/24

Nustatyti bakterinės degligės augalai šeimininkai be augalo pasų

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) specialistai, atlikdami planinius patikrinimus 2024 m. gegužės 17 d., nustatė ūkio subjektą, kurio aikštelėje laikomi į vazonus substrate pasodinti vaismedžiai ir dekor...