Augalus veikia daug veiksnių

Suplanavo sėkmingai

Įdomu, kokia leksika sklistų iš, sakykime, smulkiojo verslo atstovo lūpų, jei jo išpuoselėtą verslą meteorologinis reiškinys per kelias valandas sunaikintų arba padarytų nepataisomą žalą? Žemdirbiai kantriai susirinks nuo žemės tai, kas liko, ir vėl viską pradės iš pradžių, panašiai kaip skruzdėlės, kai jų buveinę išardo briedis, nuo kurio jos negali apsiginti. Audra dar kartą įrodė, kad žemės ūkio verslas tiesiogiai priklauso nuo meteorologinių reiškinių. Augintojai, matydami meteorologinėse programėlėse prognozuojamus reiškinius, paliko žieminius rapsus ir puolė kulti žieminius kviečius, kad lietus galutinai nesugadintų grūdų kokybės, o tuo labiau reikėjo skubėti nuimti sėklinius pasėlius. Kai kurie ūkiai sėkmingai suplanavo javapjūtę ir baigė ne tik rapsų, bet ir kviečių pjūtį (nekalbu apie mažus ūkius) bei spėjo iki lietaus nukulti žirnius. Liūdnai po lietaus atrodė likę rapsai. Kai kuriuose ūkiuose draudimo kompanijos nustatė 80 proc. žalą. Kviečiai prigulė, pupos daug kur gerokai aplaužytos, žirniai kai kur visiškai priploti prie žemės. Rajonuose, kuriuose iškrito mažiau kritulių (40–70 mm), kviečiai prilinko prie žemės, bet bent jau neprilipo, prapūs vėjas ir bus galima tęsti darbus, tik kokybė bus pakitusi. Kaip nuimti sugulusius javus, dar neišdilo 2022 m. patirtys. Gamta tarsi suprato, ką pridarė, ir skubėjo ištaisyti klaidą saulėtomis dienomis. Vidurio Lietuvoje po poros dienų rapsuose jau dūzgė kombainai, dar po dienos jau ir kviečiuose, tik Šiaurės Lietuvoje kai kur situacija gerokai liūdnesnė.

Šiaudai skaidosi lėtai

Galima guostis tuo, kad problemos neamžinos, jos atsiranda ir dingsta, po to vėl atsiranda. Svarbu patiems neprisišaukti bėdos, o šauklių tenka matyti. Matydamas išvežti iš lauko paruoštus šiaudus, visuomet pagalvoju apie dirvožemį. Negi jo kokybė tokia gera, kad būtų galima iš lauko pašalinti šiaudus? Juk tai yra dirvožemio maistas. Pirmiausia, su 1 t kviečių šiaudų iš lauko išvežama vidutiniškai 6,7 kg azoto (N), 2,5 kg fosforo (P2O5), 10 kg kalio (K2O), 1,8 kg magnio (MgO) ir 1,4 kg sieros (S), padauginkime šiuos skaičius iš šiaudų derliaus ir pamatysime, kaip apiplėšiame dirvožemį. Su 1 t grūdų iš ūkio eksportuojama 22,4 kg N, 7,7 kg P2O5, 9,8 kg K2O, 2,2 MgO ir 1,5 S, o su 1 t šaknelių lauke lieka 3,2 kg N, 0,6 kg P2O5, 2,0 kg K2O, 0,9 MgO ir 0,6 S. Jei grūdų derlingumas buvo 8,0 t/ha, tai laukas vidutiniškai neteko (grūdai ir šiaudai) 239 kg N, 85 kg P2O5, 168 kg K2O, 34 kg MgO ir 25 kg S. Su šaknimis lauke liko 7,7 kg N, 1,4 kg P2O5, 4,8 kg K2O, 2,2 kg MgO ir 1,4 kg S. Matant išvežamus šiaudus, galima pagalvoti, kad augintojas visiškai neskaičiuoja arba gali daug lėšų skirti mineralinėms trąšoms, kad atstatytų maisto medžiagų pusiausvyrą. Mineralines maisto medžiagas galima įnešti, bet kaip atstatyti organinę dalį, jei nevystai gyvulininkystės? Puikiai žinoma, kad organinės dirvožemio medžiagos vaidina svarbų vaidmenį augalams įsisavinant mineralines medžiagas. Ar išveždami šiaudus neišbalansuosime dirvožemio savybių? Pastaruoju metu daug aiškinama, kad šiaudai yra kilę iš dirbamos žemės, todėl jų grąžinimas į žemę yra gera žemės ūkio praktika. Šiaudų grąžinimas gali veiksmingai padidinti dirvožemio agregatų struktūrą ir pagerinti dirvožemio savybes. Šiandien jau reikia pamiršti tradicinį tiesioginį šiaudų grąžinimą į laukus, nes esant tokiems derlingumams gali kilti daug problemų, susijusių su šiaudų išteklių panaudojimu. Pavyzdžiui, šiaudus paskleidus dirvos paviršiuje ir užarus, šiaudai lėtai skaidosi, tuomet augalai nesugeba efektyviai įsisavinti ir panaudoti šiauduose esančių maisto medžiagų, o dirvožemio organinės medžiagos gerinimo poveikis yra menkas, todėl kitais metais auginamų augalų derlingumas gali sumažėti. Pamirškime laikus, kai kūlėme 4 t/ha ir į dirvožemį paskleisdavome apie 5–6 t šiaudų. Be to, buvo išvystyta gyvulininkystė ir vietoje šiaudų grįždavo kraikinis mėšlas, taip pat buvo mažai augalų apsaugos priemonių ir šiaudus mikrobai lengvai įveikdavo. Dabar viskas praeityje ir reikia prisitaikyti prie šių dienų realijų, jei nenorime po savęs palikti dykynės.

Metodus būtina optimizuoti

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.