Augina ir duoną, ir gėles

Pakruojo krašte plyti derlingos lygumos, čia užauga geras žieminių ir vasarinių kultūrų derlius. Cesevičiai turi įkūrę du nedidelius ūkius, jie bendrai dirba 90 ha, augina grūdines ir ankštines kultūras. Jau visi javai nukulti, dalį derliaus supylė į aruodus, kitą dalį išvežė į elevatorių.

„Ūkininko patarėjui“ E. Cesevičius pasakojo, kad šį sezoną užderėjo neblogas žieminių kviečių derlius, tik supirkimo kainos – mažos. Siautęs viesulas išguldė nemažai kviečių. Rapsų byrėjo nedaug – pasak ūkininko, buvo ne rapsų metai. Tačiau šiais metais supirkėjai už rapsus moka normalią – augintojus tenkinančią kainą, tik gaila, kad to derliaus nedaug. Ūkininką pradžiugino žieminiai miežiai, iš 1 ha byrėjo po 7,5 t. Nedidelis šią vasarą buvo žirnių derlius. Kai prasideda javapjūtė, M. Cesevičienė, dirbanti Linkuvos ambulatorijoje, visada pasiima atostogų, padeda vyrui nuimti derlių, veža grūdus į elevatorių.

Cesevičiai anksčiau laikė melžiamų karvių, penėjo kiaulių, turėjo keletą paršavedžių. Prieš gerą dešimtmetį atsisakė gyvulių, nes darbas sunkus, be išeiginių, daug vargo, kol paruošdavo pašarus, bet pajamos buvo menkos, už kokybišką pieno kilogramą perdirbėjai numesdavo po keliolika centų.

Ūkininko ir medikės Cesevičių sodyba – viena gražiausių ne tik Linkuvos miestelyje, bet ir Pakruojo rajone. Jie suspėja auginti ir duoną, ir gėles. Didžiąją sodybos dalį paskyrė grožiui kurti, o už buvusio ūkinio pastato išrikiuota žemės ūkio technika. Yra garažas technikai laikyti, dalis ploto skirta dirbtuvėms, kuriose įrengta nedidelė kalvė, medžio dirbtuvės. E. Cesevičius sakė, kad jam patinka meistrauti, žiemą, kai turi laisvesnio laiko, sodybai papuošti sukūrė originalių metalo dirbinių, atokvėpio nameliui padarė medinius baldus. Ūkininko senelis ir tėvas buvo kalviai, iki šiol jis išsaugojo vertingą savo senelio priekalą.

Su šeimininkais vaikščiojome po erdvią jų sodybą ir džiaugėmės rugpjūčio mėnesį dar sodriai žydinčiais gėlynais. Kampelyje prie gėlių prisiglaudęs garvežiukas-šašlykinė, kurią sumeistravo pats ūkininkas. Kiemo puošmena – šulinys, iš kurio semia kokybišką ir gardų geriamąjį vandenį. Medžio drožiniai – irgi paties šeimininko padaryti. E. Cesevičius sakė, kad sodybai puošti daug kur originaliai panaudojo senus vežimo ratus, kurie primena tėvų sodžių ir ūkio darbus. Sūpynėms panaudojo senos karietos ratus – kas į jas atsisėda, pasijunta tarsi linguotų patogioje karietoje. Kai užėjo karantinas, ūkininkas kieme per vieną žiemą surentė atokvėpio namelį, padarė medinius baldus. Dabar šis namelis yra visos šeimos susitikimų vieta, čia smagu pavakaroti, priimti svečius. Sodyboje daug metalo dirbinių, padarytų paties šeimininko.

Cesevičių vaikai Milda ir Mantas yra muzikalūs, abu lankė Pakruojo muzikos mokyklą. Mantas įstojo į Kauno technologijos universitetą, pasirinko muzikos technologijų studijas.

Pakruojo krašto simbolis – malūnas. Ir Cesevičių sodyboje prie fontano tarp gėlynų sparnais mojuoja nedidelis malūnas. Šalia jo gražiai žydi kemeras, vasarą raudonais tarsi pūko kamuoliukais džiugino pūkenis, žydi daug hortenzijų, pelargonijų.

Sodybos šeimininkė pasakojo, kad jai patinka auginti gėles, smagu, kai jos išskleidžia žiedus. Didelė teritorija skendi žalumynuose, auga daug dekoratyviųjų augalų. Viskas, kas sukurta darbščiųjų šeimininkų, susilieja į darnią visumą ir visiems suteikia teikia džiugesio.

Autorės nuotraukos

Viršelyje: Eimutis ir Mirga Cesevičiai prie simbolinio malūno.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.