Ashburn +12,8 °C Debesuota
Antradienis, 28 Kov 2023
Ashburn +12,8 °C Debesuota
Antradienis, 28 Kov 2023

Aukštaitijos turtai Utenos krašte: siaurukas ir geležinkelio stotis

2023/03/10


Minint Aukštaitijos metus, Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Jūratė Brasiūnienė pasakoja apie siauruką ir geležinkelio stotį Utenoje.

Aukštaitijoje tiesiog siauruku vadinto siaurojo geležinkelio traukiniai Utenoje nebilda jau keturis dešimtmečius. Juos pakeitė pro buvusią geležinkelio stotį nutiestu magistraliniu keliu Vilnius–Utena skubantys automobiliai. Dabartyje šios magistralinės jungties su sostine modernizavimas – Lietuvos transporto aktualija. O 1825 m. Didžiojoje Britanijoje pradėjęs veikti pirmasis geležinkelis su garine trauka atvertė naują puslapį pasaulinėje transporto istorijoje – nuo tada geležinkelių transportą išplėtojo daugelis šalių.

Lietuvoje geležinkelis atsirado 1861 m., kai pagal carinės Rusijos vyriausybės 1851 m. priimtą nutarimą buvo nutiestas pirmasis plačiojo geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva ruožas Kaunas–Kybartai. XIX a. 7-ajame dešimtmetyje carinės Rusijos vyriausybė susidomėjo ir siauruoju geležinkeliu. 1870 m. į Angliją buvo komandiruota grupė specialistų – norėta susipažinti su tokio geležinkelio tiesimo patirtimi. Lietuva tuo metu buvo Rusijos imperijos sudėtyje, todėl su jos struktūra buvo susijęs ir pirmasis mūsų šalyje siaurojo geležinkelio raidos etapas. Jo paskirtis buvo aptarnauti platųjį geležinkelį – gabenti vietinius krovinius, vežti keleivius. Siaurojo geležinkelio statybos techninės sąlygos buvo lengvesnės, tiesimo darbai pigesni, todėl kurti tokio transporto infrastruktūrą buvo racionalus sprendimas.

Utenos siaurojo geležinkelio stotis 1977 m.

Aukštaitijoje siaurasis geležinkelis pradėtas tiesti 1891 m. 1895 m. pirmoji 750 mm pločio vėžės, 71 km ilgio siauruko atkarpa sujungė Sankt Peterburgo–Varšuvos plačiojo geležinkelio stotį Švenčionėliuose su Postavų miesteliu Baltarusijoje.

1897 m. pradėtas tiesti 144 km siauruko ruožas Švenčionėliai–Panevėžys, sujungęs kitas plačiojo geležinkelio atšakas. Šiame ruože buvo pastatyta siaurojo geležinkelio Utenos stotis: 1898 m. įrengtas 20 kub. m talpos mūrinis istorizmo stiliaus vandens bokštas, skirtas vandeniu aprūpinti garvežius ir tapęs pirmuoju arteziniu šuliniu apskrityje, o 1899 m. pastatytas vieno aukšto, mūrinis, vėlyvojo klasicizmo stiliaus stoties pastatas. Čia buvo įrengtas garvežių grąžos trikampis, nutiesta 14 kelių, iš kurių vienas jungė su Sankt Peterburgo–Varšuvos trakto Utenos pašto stotimi. Oficialus šio geležinkelio ruožo atidarymas įvyko 1901 m.

Siaurąjį geležinkelį Lietuvoje tiesė Rusijos privažiuojamųjų kelių akcinė bendrovė, o tiesimui vadovavo Utenos krašto dvarininkas – Saldutiškio dvaro savininkas, karo inžinierius, generolas Boleslovas Jaloveckis (1846–1918). B. Jaloveckis baigė Peterburgo karo akademiją ir domėjosi geležinkeliais, kaip pelningu strateginiu objektu. Jis suprojektavo ir du prabangius, ypatingai saugius caro traukinius. Tačiau 1888 m. vienas toks traukinys nuvažiavo nuo bėgių. Laimei, šis incidentas nevirto tragedija: keleiviai rimtai nenukentėjo, caro šeima atsipirko tik lengvais nubrozdinimais, o projektuotojas neužsitraukė caro rūstybės ir bausmės. Priešingai – B. Jaloveckis buvo apdovanotas ir įgijo teisę prisipirkti žemių aplink Saldutiškį.

Pasiteisino ir visas siaurojo geležinkelio projektas Lietuvoje. Šaltiniuose nurodoma, kad 1903 m. juo pervežta 65000 tonų krovinių ir 40632 keleiviai.

Utenos siaurojo geležinkelio stotis. J. Skrinsko nuotr.

Antrasis siaurojo geležinkelio raidos etapas susijęs su Pirmuoju pasauliniu karu. 1916 m. Vokietijos kariuomenė nutiesė naujus 600 mm pločio ruožus, kuriuos planuojant buvo atsižvelgta į intensyviai eksploatuojamų miškų bei durpynų rajonus. Miško medžiaga tuo metu daugiausia buvo vežama į Vokietiją.

Siaurojo geležinkelio aukso amžiumi vadinamas trečiasis jo raidos etapas, apimantis 1920–1938 m. Tuo metu siaurasis geležinkelis buvo perorganizuotas ir plėtojamas pagal nepriklausomos Lietuvos ūkio poreikius. Prie šio transporto tinklo kūrimo daug prisidėjo valsčių savivaldybės, kurios buvo suinteresuotos naujų geležinkelio šakų tiesimu per jų teritorijas. 1935 m. siauruko centru tapo Panevėžys.

Pokario metais, kai nekursavo autobusai, siaurasis geležinkelis buvo pagrindinė susisiekimo priemonė. Teigiama, kad sovietmečiu per parą juo pravažiuodavo iki 24 traukinių. Tačiau su laiku siauruko reikšmė vis mažėjo, prasidėjo šio geležinkelio tinklo ardymo periodas.

1972 m. buvo nutraukti siaurojo geležinkelio ruožo Utena–Švenčionėliai reisai. Per trejus metus, panaudojant ir siauruko pylimus, iki Utenos nutiestas platusis geležinkelis, kuriuo pirmasis traukinys atvažiavo 1975 m. Siauruko traukinių eismas ruožu Utena–Anykščiai buvo panaikintas 1983 m., stotis Utenoje neteko reikšmės ir buvo uždaryta.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, išlikęs siaurasis geležinkelis funkcionavo bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ bendroje veikloje. 1999 m. šiuo geležinkeliu buvo nutrauktas krovinių, 2001 m. – ir reguliarus keleivių vežimas, o vienintelis iki šiol veikiantis 68 km ilgio siauruko ruožas Panevėžys–Rubikiai naudojamas tik užsakomiesiems reisams.

Šių dienų sulaukę siaurojo geležinkelio objektai vertinami kaip išskirtinis kultūros paveldas, Aukštaitijos turtas, kurio dalelė išsaugota ir Utenoje.

Šiomis dienomis traukinio laukiančius keleivius sutinka ir palydi stoties viršininkas.

Tai buvusi siaurojo geležinkelio Utenos stotis, savo lankytojams liudijanti apie sudėtingą šio krašto ir visos šalies istorijos laikotarpį. Čia, lyg praeities paveikslo šviesotamsoje, šviesą skleidžia XIX a. technologinė pažanga, lėmusi geležinkelio atsiradimą ir palengvinusi daugelio žmonių gyvenimus, tačiau tamsoje skendi labai skaudus XX a. trėmimų laikotarpis. 1940–1941 m. ir 1945–1953 m. iš Utenos rajono buvo ištremti, išvežti į lagerius daugiau kaip 3000 gyventojų.

Stotis mena ir skaudžius trėmimų metus.

Šiuo metu buvusios stoties pastate veikia Laisvės kovų muziejus – pagrindinius 1940–1965 m. istorinius įvykius atskleidžiantis Utenos kraštotyros muziejaus padalinys. Muziejaus ekspozicija parengta istorinių kontrastų principu, svarbiausius įvykius lyginant su gyvenimu už „geležinės uždangos“, įtaigiai ir jautriai perteikiant Laisvės kovų dvasią.

 

Utenos rajono savivaldybės administracijos informacija

Dalintis

2023/03/28

Zanavykai dalijosi kiaušinių marginimo paslaptimis

Artėjant šv. Velykoms, Zanavykų muziejus jau 11-ąjį kartą pakvietė į Tradicinių margučių margintojų šventę. Čia amatininkai iš įvairių Sūduvos kampelių dalinosi marginimo paslaptimis.
2023/03/28

Planuojami 2023 metų paukščių monitoringo stebėjimai

Šiais metais sukanka 30 metų, kai Lietuvos ornitologų draugija (LOD) vykdo paukščių populiacijų gausos stebėseną. Šią prasmingą ir reikalingą visuomeninę mokslinę veiklą grupelė entuziastų pradėjo dar 1994 m. Mokslinį-taikomąj...
2023/03/28

Mažėja vaistais apsinuodijusių žmonių skaičius

Kiekvieną iš mūsų kasdieniame gyvenime supa daugybė cheminių medžiagų: tai – buitinės chemijos, valymo priemonės, skalbikliai, pesticidai, trąšos, kosmetika, vaistai, maisto papildai ir vitaminai. Neatsargiai vartojamos &scaron...
2023/03/28

Susipažinkite, kaip ministerija siūlo paskirstyti 8 mln. Eur paramą pieno gamintojams

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė taisyklių projektą, kaip iš valstybės biudžeto paskirstyti papildomą 8 mln. Eur paramą pieno gamintojams, ypač nukritus žalio pieno supirkimo kainoms.
2023/03/28

Smulkusis verslas kritikuoja idėją verslo liudijimą išduoti 30-čiai dienų

Vilnius, kovo 28 d. (BNS). Finansų ministerijai siūlant griežtinti verslo liudijimų išdavimą ir nustatyti jo galiojimo laiką 30 dienų iš eilės, smulkusis verslas tokią idėją kritikuoja, tuo metu parlamentarų vertinimai skiriasi &ndas...
2023/03/28

Teritorijos, kuriose turi būti laikomasi GAAB ir Valdymo reikalavimų

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atkreipia dėmesį, kad jau yra galimybė pasitikinti, ar jums bus taikomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) bei žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimai (VR).
2023/03/28

Seimas pritarė Prezidento siūlymui atleisti Ž. Bartkų iš STT direktoriaus pareigų

Seimas, atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos dekretą, nusprendė pritarti Žydrūno Bartkaus atleidimui iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pareigų, pasibaigus kadencijai.
2023/03/28

Draugiški gamtai, klausai ir šuniui, bet nemieli Lietuvos aplinkos apsaugos biurokratams

Žurnalo „Medžioklė“ redaktorė Linda DOMBROVSKA. – Duslintuvai ne tik Latvijoje ir Estijoje, bet ir kitur pasaulyje, Europoje yra tikras mados klyksmas. Jie vis dažniau naudojami ne dėl to, kad stilingai atrodo ant vamzdžio, o tod...
2023/03/28

Kodėl jau šį pavasarį verta naudoti išmaniąją ūkininkavimo sistemą GEOFACE?

Lietuvoje populiarėja lietuviška išmaniojo ūkininkavimo sistema GEOFACE, skirta augalininkystės ūkių valdymui. 2019 metais pradėta diegti sistema neatpažįstamai patobulėjo, o klientai ją vertina dėl valdymo paprastumo ir patogaus dar...