Aukštaitijos ūkininkus šokdina gervės

Pirmąjį birželio dešimtadienį Lietuvos laukuose įprasta pamatyti geltonuojančius rapsus, žalius augančių javų plotus, šienaujamas pievas, traktorius su šienapjovėmis. Šiaurės rytų Aukštaitijoje – tai naujiena, dar tik sėja kukurūzus. Ar čia naujos technologijos, ar klimato kaita kalta? „Gervės technologiją pakeitė. Sėjam kukurūzus dabar, vasaros viduryje... Antrą kartą apsėjam laukus“, – sunkiai pyktį tramdė Aukštupėnų kaime (Kupiškio r.) ūkininkaujanti Danutė Adamonienė.

Nulesė daugiau kaip pusę

Tokią ūkininkės, didelio pieno ūkio savininkės, savijautą nesunku suprasti – iš 90 ha pasėtų kukurūzų ploto paukščiai suniokojo beveik 50 ha. Užuot kiek pailsėję po darbų prie šienainio tranšėjų ir pirmosios žolės pjūties, ūkio darbininkai vėl buvo priversti užsiimti sėja, gerokai paskubėti, neskaičiuoti ryto ar vakaro valandų, nes kitai savaitei prognozuojami lietūs, bus per vėlu ką nors daryti.

Nuvažiavom su ūkininke D. Adamoniene į laukus, kur gervių pasidarbuota. Žalumos nė palei žemę nematyti, o pasilenkus – vaizdai iškalbingi. Duobutės eilėmis nubėga link horizonto, visas laukas skylėtas, kur ne kur išlikęs kukurūzo želmuo. „Bijau ir pagalvoti, siaubingas vaizdas. Nebus kukurūzų derliaus, nebus pieno, visi metai nuostolingi. Gerai, kad gavom sėklos nusipirkti, firmos vadybininkas sakė, kad kas antrą dieną ūkininkai skambina, prašo jos, praneša apie paukščių padarytus nuostolius. Anksčiau gervės siautėjo Dzūkijoje, dabar ir čia įsisuko. Bet šitaip masiškai, plynai dar nebuvo išpešiota. Ankstesniais metais maži ploteliai nukentėdavo, nereikėdavo atsėti, o dabar – trūksta žodžių“, – „Ūkininko patarėjui“ nuoskaudas liejo ūkininkė.

Bandymai aiškintis – bevaisiai

Galima pykti ant gervių, joms kas – palesė ir nuskrido. Gervė – paukštis gražus iš tolo pažiūrėti, bet kai nutupia į ūkininko lauką, nebe taip gražu – po jos apsilankymo lieka plynė ir kitokios atliekos. Ūkininkė pasakojo, kad visą praėjusią savaitę kasdien bandė aiškintis, ką daryti, kas atlygins už gervių pridarytas eibes visur, kur tik įmanoma. Kalbino medžiotojus, valdininkus. Sužinojo, kad visi apie problemą žino, užjaučia ūkininkus, seka situaciją ir laukia aukštesnės valdžios sprendimų, o ta valdžia, matyt, irgi žino, irgi seka, nes jau visose tribūnose apie tai kalbėta ir iškalbėta. Neginčijama išvada – gervė gamtoje turi išlikti.

„O kaip su ūkininku, ar jis saugotina valstybės vertybė? Ką man daryti? Juk gervės gali ir vėl čia atskristi ir vėl atsėtus želmenis nulesti. Kukurūzai jau deklaruoti, ką reikės sakyti tikrintojams iš Nacionalinės mokėjimo agentūros? Jeigu saugomi šie paukščiai, nemedžiojami, tai turi būti valstybės nustatyta nuostolių atlyginimo tvarka. Ką čia ir beaiškinti, juk visi viską supranta, tik nėra racionalių sprendimų. Vis diskutuoja, žada, kada nors kaip nors bus, o dabar – tebūna ūkininko laukai paukščių ir žvėrių šėryklos?“ – retoriškai klausė ūkininkė D. Adamonienė, minėdama, kad įsigijo garso įrangą, kuri gal bent kiek išbaidys paukščius. Beje, Aukštupėnų kaime ūkininkaujanti D. Adamonienė – ne vienintelė Kupiškio rajone nukentėjusi nuo gervių. Jos nulesė ir vieno Papilių kaimo ūkininko keletą dešimčių hektarų kukurūzų pasėlius.

Situaciją žino, užjaučia...

Pasikalbėjau su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos nariu, Kupiškio medžiotojų draugijos pirmininku Bronislovu Domža. Jis atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais visoje šalyje gervių populiacija labai išplito, nutupia laukuose šimtais ir tūkstančiais. Paukščiams reikia maisto, todėl jaunų pasėlių laukai labai masina.

„Prieš kokius 10–15 metų buvo retenybė Lietuvoje pamatyti gervę, dabar užskrenda pulkais. Ūkininkams tikrai yra tragedija ir greitai ji virs gana rimta, – kalbėjo B. Domža. – Ūkininkai nėra linkę skųstis valdžiai dėl patirtų nuostolių, kai žino, kad nebus jokios reakcijos. Nukenčia tikrai daug ūkininkų, kur patys sužinom, prašom bent vietos medžiotojų pašaudyti, patriukšmauti tose vietovėse. Reikia greitų sprendimų, nebelaukti, nes bus tik blogiau. Kitose šalyse yra nustatyta žalos atlyginimo tvarka, pripažįstami ūkininkų patirti nuostoliai ir visiems viskas yra aišku. O pas mus vis stumdomasi, vis sprendžiama be pabaigos.“

Kupiškio rajono savivaldybės žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus vedėjas Saulius Kareiva ŪP patvirtino, kad telefonu kalbėjosi su ūkininke dėl patirtų nuostolių, bet situacija yra tokia, kokia yra. „Paukščiai nėra medžiojamieji gyvūnai, neturime jokių teisės aktų ir metodikos, kaip įvertinti paukščių padarytą žalą pasėliams. Savivaldybėje yra sudaryta komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai ūkininkams įvertinti ir kompensuoti, bet šis atvejis – ne toks. Ūkininkai jau kelerius metus judina šią problemą, jau žadama Seime svarstyti tuos reikalus, bet turim sulaukti konkrečių sprendimų. Dabar galima tik užjausti ūkininkus. Mūsų rankos surištos“, – teigė pašnekovas.

Autorės nuotraukos

ŪP korespondentė Virginija JUŠKIENĖ

Susijusios temos - skaitykite: Danutė Adamonienė, paukščių padaryta žala, gervės