Aukštesni aplinkosaugos reikalavimai atveria kelią papildomoms išmokoms

Leidžia nedirbti nuostolingai

Telšių rajone ūkininkaujantis Saulius Mileikis dirba per 1 000 ha. Augina kviečius, miežius, rapsus, avižas. Pasak ūkininko, yra tokių plotų, kuriuose sunku užauginti gerą derlių, mat žemės nėra tam palankios – priesmėlis, durpė, molis, kai kur žemės našumo balas tesiekia vos 32 proc. Tad ūkininkas pasinaudojo galimybe gauti paramą pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Pagal veiklą „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“ – gauta išmoka siekė 34 521 Eur. Ūkininko teigimu, gautos lėšos kompensavo pajamų dalį, kuri būtų gauta auginant pasėlius našiose žemėse. Pasak S. Mileikio, tam, kad iš intensyviai eksploatuojamų ir tręšiamų laukų į greta esančius vandens telkinius nepatektų tarša, buvo sėjamos pievos ar paliekami žali, neapsėti ruožai. Artimiausiu metu šias apsaugos zonas ketinama šiek tiek plėsti, tad ūkininkas jau dabar ima planuoti kiek tam teks skirti dirbamų žemių ir kas šiuos nuostolius kompensuos.

Dideliuose plotuose ūkininkaujantis S. Mileikis turi ir tokių vietovių, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, tad pravertė ir už tai gauta paramos išmoka (18 989 Eur). S. Mileikio ūkio dirvožemio apsaugai skirta parama siekė 16 358 Eur, žalinimo išmoka – 33 974 Eur. Bendra išmokų suma vienam pažangiausių Telšių r. ūkių 2020 m. siekė 205 932 Eur.

Pasak S. Mileikio, paramos lėšas ir išmokas gauti nėra sudėtingas procesas, tad įdėjus šiek tiek pastangų ir laikantis įsipareigojimų, galima racionaliai ir sėkmingai dirbti. Žemaitis tikino, kad džiūgauti ir gyventi šia diena negali, nes šiek tiek tenka nerimauti dėl ateities, mat kol kas nežinia, kokio dydžio išmokos nusimato. S. Mileikis sako, jog anksčiau buvo fiksuota parama, tad buvo galima pasiskaičiuoti pajamas, išlaidas, o dabar yra šiokio tokio neapibrėžtumo. Ūkininkas tikino baigęs didžiuosius pavasario laukų darbus apsispręs, kokiose paramos programose dalyvauti ir į kokias išmokas pretenduoti.

Remiama veikla

Pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ iš naujo teikti paraiškas pareiškėjai galės pagal šias veiklas: „Dirvožemio apsauga“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ ir „Ražienų laukai per žiemą“. Pagal kitas KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas bus priimamos tik tos paraiškos, kuriose bus tęsiami ankstesniais metais prisiimti įsipareigojimai.

Nuo šiemet yra panaikintas reikalavimas pareiškėjui neturėti įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui.

Pagal tęstinius KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įsipareigojimus  remiamos šios veiklos: „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, „Specifinių pievų tvarkymas“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“, „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Tausojant aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, „Dirvožemio apsauga“, „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, „Ražienų laukai per žiemą“.

Paraiškas paramai gali teikti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys – aktyvūs ūkininkai bei užsiimantys žemės ūkio veikla. Paraiškos priimamos iki birželio 20 d., o pavėluotai – iki birželio 30 d., bet už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinė paramos suma mažinama 1 proc.

Teikdami paraiškas už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus, pareiškėjai taip pat gali pretenduoti ir į išmokas pagal SP numatytas ekologines sistemas: „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“, „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa“, „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“, kompleksinę ekologinę sistemą „Veiklos ariamojoje žemėje“ („Tarpiniai pasėliai“, „Augalų kaita“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“), „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Gyvūnų gerovė“.

Didesnės išmokos

Šiemet KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinime yra nemažai naujovių, viena jų – perskaičiavus išmokas, už prisiimtų aplinkosaugos įsipareigojimų vykdymą ūkininkų sąskaitas pasieks gerokai didesnės paramos sumos. Indeksavus išmokas, nauji jų dydžiai bus taikomi šiemet pateiktoms paraiškoms tų KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų, kurių analogų nėra SP. Tokiu būdu siekiama pareiškėjų, pateikusių paraiškas pagal KPP priemonę, ir pareiškėjų, teiksiančių paraiškas pagal SP intervencines priemones, lygiavertiškumo.

Leidžiama dar trejus metus tęsti veiklą „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ ir gauti indeksuotą išmoką – 270 Eur/ha, taip pat „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (277 Eur/ha). Tęsiama ir ūkininkams labai aktuali veikla „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“. Jie galės gauti daugiau nei tris kartus didesnes kompensacijas už išlaidas tvarkant griovius. Jeigu nušienauta žolė  bus išvežama, išmokos sieks 589 Eur/ha, o nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 536 Eur/ha.

Už veiklą „Dirvožemio apsauga“ indeksuota išmoka sieks 250 Eur/ha. Ši penkis kartus didesnė išmoka skirta didesniuose plotuose auginantiems antros ir trečios grupės azotą kaupiančius augalus ir nenaudojantiems augalų apsaugos priemonių. Norintieji ir toliau galės dalyvauti veikloje „Ražienų laukai per žiemą“. Nuo šiemet iki 70 ha (anksčiau buvo 50 ha) padidintas didžiausias neapartas ražienų plotas, už kurį skiriama parama.  Išmokos dydis – 99 Eur/ha. Pareiškėjams, pirmą kartą teikiantiems paraiškas pagal šią veiklą, t. y. 2023 metais prisiimantiems naujus įsipareigojimus, nustatytas 3 metų įsipareigojimų laikotarpis.

Nauji reikalavimai ir palengvinimai

Pareiškėjai, tręšiantys savo laukus ne mėšlu, duomenis apie panaudotus tręšiamuosius produktus galės suvesti į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS) ne per 5, bet per 20 darbo dienų. Iki šiol Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos turėjo daug darbo vertindama mobiliąja programėle „NMA agro“ pareiškėjų pateiktas šlapynių nuotraukas, nes pareiškėjams reikėjo pateikti ir mažesnių nei 0,1 ha laukų, už kuriuos parama nėra mokama, nuotraukas. Nuo šiemet „NMA agro“ mobiliąja programėle privaloma siųsti tik didesnių kaip 0,1 ha laukų nuotraukas.

Patikslinti ir veiklos „Melioracijos griovių šlaitų tvarkymas“ reikalavimai, susiję su pakrančių apsauginės juostos priežiūra ir tvarkymu. Nustatyta, kad naujai deklaruojamuose melioracijos griovių šlaituose turi būti tvarkoma nebe 1 m, o 3 m pločio apsauginė juosta. Deklaruojami griovių šlaitai su 3 m apsaugine juosta atitinka 8 GAAB standartą. Tačiau dalyvavimas šioje veikloje yra savanoriškas. Šiemet prie melioracijos griovių 3 m juosta dar nėra privaloma ir sankcijų nebus. Bet rudenį sėjant labai svarbu į tas pakrančių apsaugos juostas nesėti žieminių javų, nes tai jau būtų pažeidimas.

Šiemet deklaruojant 3 m apsaugos juostą prie pagal priemonę tvarkomų melioracijos griovių šlaitų, šie plotai nebus užskaitomi į 5 proc. negamybinių veiklų plotų, kurie reikalingi pareiškėjams, dalyvaujantiems SP ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose.

Nemuno deltos užliejamų pievų teritorijoje, kuri priskiriama prie vietovių, kuriose esama specifinių kliūčių, nupjautos žolės ritiniai turi būti išvežti iš laukų iki spalio 30 d. (anksčiau iki spalio 1 d.).

Taip pat į sutartinių gyvulių sąrašą, nustatant skirtingų rūšių gyvūnų vieneto atitiktį sutartiniam gyvuliui, įtraukti taurieji elniai, Dovydo elniai, danieliai, dėmėtieji elniai, bizonai, stumbrai, kumeliukai, paršavedės, paršeliai ir kiaulės.

Pareiškėjams nebetaikomas reikalavimas daugiamečiams sodiniams sudaryti ir vykdyti, laikantis kiekvienai rūšiai reikalingos fitosanitarinės pertraukos, sėjomainos planą pagal veiklą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“. Pareiškėjai, dalyvaujantys šioje veikloje ir tręšiantys mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, deklaruojamiems pagal šią veiklą laukams kasmet turės sudaryti ir vykdyti tręšimo planą.

Tačiau pareiškėjai, taikantys neariamąją žemdirbystę, prieš pagrindinės kultūros sėją galės suvoluoti tarpinius pasėlius.

Išsamesnė informacija – www.nma.lt.

Redakcijos nuotrauka

Nr. 299/7