Aukštos kvalifikacijos agronomų trūkumas gali pasiekti kritinį lygį

Šiuolaikinės technologijos keičia žemės ūkio sektorių ir agronomo paveikslą

UAB „AGROCHEMA“ personalo skyriaus vadovė Sonata Gabševičienė pastebi, kad žemės ūkio sektorius per pastaruosius dešimt metų išgyvena tradicijų ir inovacijų sandūrą.

„Be jau įprastų iššūkių – orų sąlygų ir konkurencijos, demografinių pokyčių, pastaruoju metu agrosektorius susiduria su drastiškais žaliavų ir produkcijos kainų šuoliais, greitai besikeičiančia rinka, naujų, inovatyvių produktų poreikiu. Be to, kaip ir kiti sektoriai, žemės ūkis kasdien siekia veikti vis efektyviau ir tvariau“, – įžvalgomis dalijasi S. Gabševičienė.

Pasak pašnekovės, Europos Sąjungos žaliojo kurso reikalavimai, skaitmenizavimas ir tikslioji žemdirbystė kelia ambicingus tikslus, į kuriuos reaguojama – ūkininkai ir agroverslo bendrovės investuoja į pažangią techniką, inovacijas ir skaitmeninius sprendimus.

„Naudojama savaeigė technika, palydovų duomenys, bepilotės skraidyklės, trąšų ir augalų apsaugos produktų rinka taip pat keičiasi: kuriami nauji, efektyvūs ir aplinką tausojantys produktai. Visa tai reiškia, kad žemės ūkio sektoriuje dirbantys žmonės turi turėti įvairių kompetencijų – be agronomijos ir chemijos žinių, agronomai turi tapti vadybininkais, patarėjais, analitikais, strategais, turinčiais puikias informacinių technologijų žinias, gebančiais įžvelgti ir panaudoti būsimas inovacijas ir veikti greitai“, – įžvalgomis apie šiandieninio agronomo paveikslą dalijasi S. Gabševičienė.

Pasak Augustės Rugevičiūtės, UAB „Scandagra“ žmogiškųjų išteklių vadovės, šis spartus agronomijos srities virsmas lemia vieną labai svarbų dalyką – būtinybę plėsti ir nuolat atnaujinti savo žinias ir įgūdžius, kas aktualu ne tik studentams, bet ir patyrusiems agronomams.

„Ir šių dienų, ir ateities žemės ūkyje viskas bus grįsta strateginiu mąstymu, duomenų analitika, patikima ir ilgalaike partneryste bei nuolatiniu kvalifikacijos kėlimu. Būsimi specialistai turi ugdyti bei stiprinti ne tik bazines agronomines žinias, bet ir savo universalumą, platesnį matymą. Svarbios ir žinios apie verslo valdymą, procesus, finansus, komandos būrimą, nes ūkis – tai verslas“, – atkreipia dėmesį A. Rugevičiūtė.

UAB „Agrokoncerno grupė“ administracijos ir personalo direktorė Rasa Šakauskienė pastebi, kad į agroverslą labai dideliais žingsniais ateinančios inovacijos, technologijos, naujos kryptys lemia, kad dabar agronomas turi išmanyti ne tik augalą, jo gyvavimą, būtinas ir bendras išsilavinimas, taip pat su šiuolaikinėmis technologijomis dirbti įgalinančios kompetencijos.

„Šiandien iš agronomų tikimasi ir robotikos žinių – gebėjimas kurti, adaptuoti, valdyti, prižiūrėti naujausiomis technologijomis paremtas sistemas tampa itin svarbiu, taip pat vis didesnę reikšmę įgyja vadybiniai gebėjimai. Jie turi būti universalesni, nes jau dabar nuolat susiduria ir ateityje susidurs su įvairiomis naujovėmis. Žemės ūkyje naudojami robotai, dronai, sensoriai, įvairi programinė įranga, ko anksčiau nebuvo. Naujovės – tai ne tik galimybės verslui dirbti racionaliau, bet ir iššūkiai specialistams, kuriems reikia platesnio matymo. Žmonės turi išmokti dirbti su specializuota technika ir įranga, tačiau šalia šio specializuoto, būtinas ir bendras išsilavinimas. Siekiančiam tobulėti specialistui itin svarbu mokėti ir užsienio kalbų – nes mūsų lokalus verslas dirba globaliu mastu, bendradarbiaujama su įvairiomis kampanijomis visame pasaulyje“, – pastebi R. Šakauskienė.

Prognozuoja augantį kvalifikuotų agronomų trūkumą

Anot S. Gabševičienės, UAB „AGROCHEMA“ personalo skyriaus vadovės, agronomai reikalingi ūkininkų ūkiuose, žemės ūkio bendrovėse, agroverslo ir jį aptarnaujančiose įmonėse.

„Atrankos į šias pozicijas sudėtingėja, nes aukštos kvalifikacijos nedirbančių agronomų nėra, trūksta ir jaunų specialistų. Stengiamės auginti specialistus nuo pat studijų – suteikiame laisvo laiko studijoms ir praktikai, įdarbiname, kai tik turime laisvų darbo vietų, suteikiame galimybę įgyti praktinių žinių“, – pasakoja S. Gabševičienė.

UAB „Agrokoncerno grupė“ administracijos ir personalo direktorė R. Šakauskienė prognozuoja, kad rinkoje jaučiamas kvalifikuotų agronomų trūkumas ateityje vis labiau ryškės.

„Dabar agronomijos studijas renkasi gana nedaug moksleivių ir apie 80 procentų įstojusių jau turi savo verslą – ūkius, į kuriuos po studijų grįžta dirbti. Likusių 20 procentų neužtenka naujas technologijas diegiančiam ir atsinaujinančiam agrosektoriui. Pastebime, kad trūkstant kvalifikuotų darbuotojų, verslas perkvalifikuoja turimus gamtos mokslus baigusius darbuotojus arba vienas darbuotojas dirba už kelis, dėl ko nukenčia darbo kokybė“, – pasakoja R. Šakauskienė ir prognozuoja, kad ir toliau Lietuvoje trūkstant kvalifikuotų specialistų verslui teks ieškoti kvalifikuotų agronomų užsienyje, taip pat perkvalifikuoti darbuotojus įmonės viduje.

UAB „Scandagra“ atstovė A. Rugevičiūtė atkreipia dėmesį, kad didesnėms, patrauklias darbo sąlygas siūlančioms žemės ūkio bendrovėms, šios srities įmonėms rasti ir prisitraukti agronomų šiuo metu nėra taip sudėtinga, tačiau sutinka, kad daugiau iššūkių čia gali turėti lokalūs, mažesni ūkiai, kas su laiku gali pasijusti ir didesnėms organizacijoms.

Pasak UAB „AGROCHEMA“ personalo skyriaus vadovės S. Gabševičienės, augantis aukštos kvalifikacijos specialistų stygius pastebimas ne viename sektoriuje ir tai kelia grėsmę verslų sėkmei bei plėtrai, taip pat Lietuvos konkurencingumui bei investicijų pritraukimui. Pašnekovė užsimena ir apie nerimą galinčias kelti ekspertų prognozes – numatoma, kad aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis kuo toliau, tuo sparčiau augs, jau dabar jis kasmet didėja bent 2–3 kartus.

Agroverslas atsigręžia į moksleivius – investuoja į sklandų žemės ūkio vystymąsi ateityje

Pasak S. Gabševičienės, viena iš priežasčių, kodėl trūksta norinčių studijuoti žemės ūkio srityje, gali būti su agrosektoriumi susiję stereotipai.

„Įsivaizduojamas senas traktorius, ūkininkas su šakėmis rankose, šiaudine skrybėle, atliekantis daug rankų darbo. Anaiptol – žemės ūkio sektorius vystosi labai sparčiai, čia ir pažangi technika, skaitmenizuoti procesai, reikalingas strateginis mąstymas, ir greiti sprendimai“, – apie su žemės ūkio sektoriumi susijusius mitus kalba S. Gabševičienė.

Šakauskienė pastebi, kad tiesiogiai susiduriantys su agrosektoriumi ir žinantys, koks jis perspektyvus, dažnai užtikrintai eina šia kryptimi ir baigę studijas sėkmingai dirba.

„Problema, kad dažnai jauni žmonės nėra plačiai susipažinę su šia kryptimi. Ir verslas, ir švietimo įstaigos populiarina ir siekia parodyti, kokia perspektyvi tai karjeros sritis – patys važiuojame per mokyklas ir rodydami sėkmės pavyzdžius siekiame keisti agroverslo paveikslą, atskleisti inovatyvumo, robotizavimo, šiuolaikiškumo pusę, kad tai vienas iš sparčiausiai besivystančių sektorių“, – apie agrosektoriaus patrauklumą mintimis dalijasi R. Šakauskienė.

Anot UAB „Agrokoncerno grupė“ atstovės, verslo atstovai patys vyksta į mokyklas ir pasakoja moksleiviams apie agronomijos specialybės perspektyvas, kokios pozicijos įmonėse jų laukia, koks tai darbas, net ir tai, ką patys veikia, ką galvoja apie ateitį.

„Moksleiviams svarbu iš pirmų lūpų išgirsti apie agronomo darbą, pamatyti agronomijos srityje dirbančius žmones, išgirsti atsakymus į jiems aktualius klausimus. Moksleiviams atvirai sakome, kad apie 70 procentų mūsų specialistų įgijo agronomo išsilavinimą VDU Žemės ūkio akademijoje, tarp jų ir vadovai, mokslo darbuotojai. Pasakojame realias savo pačių ir kolegų sėkmės istorijas“, – apie nuolat vykstantį darbą su moksleiviais kalba R. Šakauskienė.

Kokybiškos studijos ir motyvuoti studentai – sėkmingai konkurencijai ateityje

Pasak agroverslo įmonės „Scandagra“ atstovės A. Rugevičiūtės, verslas daug dėmesio skiria jaunimo sudominimui, darbas su moksleiviais pratęsiamas investuojant į gabius ir motyvuotus studentus.

„Moksleiviams su kolegomis pristatome Lietuvos žemės ūkio sektorių – kaip jis veikia, ką čia žmonės dirba, kuo tai svarbu šalies ekonomikai, kas jo laukia ateityje. Greta to, suprantame, kad labai svarbu stiprinti ryšius ir su aukštojo ugdymo įstaigomis – įsteigėme septynias UAB „Scandagra“ stipendijas labiausiai motyvuotiems VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto studentams”, – kalba A. Rugevičiūtė ir atkreipia dėmesį, kad stipendijos neįpareigos po studijų rinktis konkrečią įmonę, kaip būsimą darbdavį, bet labai tikisi, kad šios investicijos lems didesnį pačių studentų įsitraukimą siekiant tapti kompetentingais profesionalais, kurie ir toliau vystys Lietuvos žemės ūkio sektorių.

Rugevičiūtė pastebi, kad studentams svarbu kokybiškos studijos, prie to turėtų prisidėti ir verslo įmonės. Pasak pašnekovės, studijų kokybę ir studento motyvaciją lemia daug veiksnių, tarp jų ir švietimo sistemos vystymas, dėstytojų indėlis, verslo įmonių įsitraukimas į studijų procesą, tobulėti įgalinančių praktikos vietų sukūrimas.

„Norą investuoti į moksleivių švietimą, studentų motyvavimą, prisidėti prie studijų kokybės lėmė ne specialistų stygius, įmonė jo kol kas nejaučia. Tikime, kad turime kryptingai ir apgalvotai investuoti ne tik į „čia ir dabar“ aktualius klausimus, bet ir į ilgalaikę vertę, kuri užtikrins sklandų žemės ūkio sektoriaus vystymąsi ateityje“, – pasakoja A. Rugevičiūtė ir akcentuoja, kad labai svarbus visų veiksmų ir iniciatyvų tęstinumas.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė džiaugiasi aktyviu verslo įmonių įsitraukimu į agronomijos specialybės populiarinimą ir atsakingą požiūrį į ateitį.

„Su moksleiviais ir studentais dirbantys verslai kol kas patys nejaučia labai žymaus agronomų trūkumo, bet stebi tendencijas, rengia prognozes ir mato, kad kvalifikuotų agronomų trūkumas ateityje gali paralyžiuoti visą agrosektorių. Kvalifikuotų specialistų ruošimas užtrunka, todėl labai svarbu laiku reaguoti į darbo rinkoje ryškėjančias įtampas“, – perspėja doc. dr. A. Adamavičienė.

Augantis maisto poreikis garantuoja vis didesnį agronomų poreikį

Renkantis specialybę, moksleiviai ir jų tėvai dažnai vertina ne tik šią minutę esantį specialistų poreikį, bet ir ateities prognozes. Anot R. Šakauskienės, agroverslas niekada nesustos, nes jis tiesiogiai susijęs su maitinimo grandimi, todėl agronomas, kaip maistų žaliavų specialistas, susijęs su maisto perdirbimu, išliks aktualus tol, kol bus žmonės.

„Ši specialybė ir ateityje išliks itin perspektyvi ir aktuali, nes turint tuos pačius resursus reikės išmaitinti vis daugiau žmonių. Ateityje į šią sritį bus dar daugiau investuojama, kuriamos naujos technologijos ir tam reikės kvalifikuotų agronomų“, – prognozuoja R. Šakauskienė.

Pasak UAB „Scandagra“ Žmogiškųjų išteklių vadovės A. Rugevičiūtės, tikėtina, kad nauji pasauliniai ekonomikų pokyčiai bei tendencijos, inovacijos ir technologijų paplitimas, darnumas, tvarios veiklos sričių aktualumas žingsnis po žingsnio visgi grąžins būsimų jaunųjų specialistų dėmesį į studijas, susijusias su aplinka, žemės ūkiu.

„Maisto poreikis pasaulyje tik didėja – neseniai perkopėme 8 mlrd. populiacijos ribą, tad ir dabar, ir ateityje turėsime spręsti ne vieną iššūkį: užtikrinti augantį maisto poreikį ir tuo pačiu išlaikyti žemės derlingumo balansą, garantuoti maisto prieinamumą, bet tuo pačiu tausoti išteklius“, – apie agronomo specialybės perspektyvumą kalba A. Rugevičiūtė.

Doc. dr. Aida Adamavičienė įsitikinusi, kad agronomo profesija išskirtinai perspektyvi, ypač dabartinėje situacijoje, kai jaučiamas didelis susirūpinimas dėl maisto tiekimo grandinės saugumo, žaliavų kokybės, klimato kaitos poveikio žemės ūkiui.

„Agronomai turi būti gerai pasiruošę ne tik dirbti su naujausiomis technologijomis, bet ir gebėti parengti ūkininkavimo planus ir rekomendacijas, kurios padėtų sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį. Taip pat jiems svarbu įgyti žinių apie tvarius ūkininkavimo metodus, jų naudojimą, kad padėtų išlaikyti žemės ūkio sektoriaus tvarumą ir prisidėtų prie darnaus vystymosi. Džiaugiamės Agronomijos bakalauro studijų programą VDU ŽŪA pasirenkančiais moksleiviais, dauguma jų supranta agronomo specialybės svarbą ir reikšmę. Didžiuojamės absolventų sėkmės istorijomis, ir tuo, kad jie noriai grįžta į universitetą kaip verslo partneriai ir mecenatai, tai leidžia daryti prielaidą, kad einame teisingu keliu“, – reziumuoja VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. A. Adamavičienė.

VDU ŽŪA informacija