Kaunas -3,2 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 14 Grd 2024
Kaunas -3,2 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 14 Grd 2024

Australijoje sukurti pirmieji GM bananai, Europoje modifikuojami miežiai – kas toliau?

2024/02/22


Mokslas nestovi vietoje, kelią skinasi ir genų inžinerija. Vasario viduryje Šveicarijos valdžia uždegė žalią šviesą mokslininkams pradėti lauko bandymus su genetiškai modifikuotais (GM) vasariniais miežiais, o Australijos biotechnologai skelbia apie sukurtą pirmą pasaulyje genetiškai modifikuotą bananų veislę.

Šiek tiek daugiau nei prieš porą savaičių Europos Parlamentas (EP) pritarė pozicijai dėl naujų augalų veisimo metodų (naujų genominių technologijų – NGT, genų redagavimo) naudojimo žemės ūkyje. Galutinis reglamento dėl naujų technologijų tekstas bus priimtas po Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybų. Tuo tarpu kitose šalyse genų redagavimo ir kitos naujos technologijos jau taikomos ne laboratorijose, o bandymų laukuose.

Po eksperimentų su rapsais ir ryžiais – vasariniai miežiai

Šveicarijos žemės ūkio mokslininkai jau kelerius metus eksperimentuoja taikydami genų redagavimo metodą (Crispr/Cas9). Federalinio tyrimų instituto „Agroscope“ darbuotojai kartu su Berlyno laisvojo universiteto (Vokietija) mokslininkais siekia, koreguodami vasarinių miežių genetinį kodą, padidinti šios kultūros derlingumą. Anot „Agroscope“, ankstesni eksperimentai su ryžiais ir rapsais buvo sėkmingi.

Federalinė tarnyba leido tyrėjams jau šį pavasarį pradėti lauko bandymus, juos tęsti iki 2026 m. rudens. Federalinis aplinkos biuras patikino, kad, darbus iš laboratorijos perkėlus į bandymų laukus, bus taikomos griežčiausios apsaugos priemonės, kad tiriamoji medžiaga neišplistų.

Kaip paaiškino „Agroscope“, „išaugintose miežių linijose nėra jokios pašalinės genetinės medžiagos. Nors toks pokytis gali atsirasti ir dėl atsitiktinių, natūralių mutacijų, šie miežiai laikomi genetiškai modifikuotais augalais. Taip yra todėl, kad naudojamas metodas yra naujas ir trukdo augalų genomui".

genų redagavimo metodu sukurti miežiai
Genų redagavimo metodu sukurti miežiai. „Agroscope“ nuotr.

Iki šiol Šveicarijoje GM augalų auginimui mokslinių tyrimų tikslais buvo reikalingas leidimas, modifikuotas veisles uždrausta auginti iki 2025 m. pabaigos. Šveicarai tikisi, kad šių metų viduryje Federalinė taryba pateiks pasiūlymus, kaip ateityje planuoja reguliuoti tokių GM augalų auginimą šalyje.

ES laukiama pokyčių

Šiuo metu dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių, taip pat ir Lietuva, yra uždraudusios auginti genetiškai modifikuotus augalus. Leidžiama tik viena genetiškai modifikuotų kukurūzų veislė, kuri nedideliais kiekiais auginama Ispanijoje ir Portugalijoje. Tačiau nedraudžiama GM augalus naudoti maistui ir pašarams, tad į Bendriją importuojami dideli jų kiekiai.

Kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, produktai, pagaminti naudojant genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), taip pat pienas, mėsa ir kiaušiniai, gauti šeriant GMO pašarus, yra specialiai žymimi. Bet Lietuvos vartotojai, pirkdami gyvulinės kilmės produktus, ant pakuotės informacijos apie GMO pašarus neras nė su žiburiu.

Mokslininkai, verslas kalba apie tai, kad atėjo metas keisti požiūrį, nes jis stabdo mokslo ir agroverslo pažangą. Pirmasis žingsnis į tai būtų NGT įteisinimas.

Pirmieji pasaulyje genetiškai modifikuoti bananai

Jei šveicarams aktualu sukurti derlingesnę, nors ir genetiškai pakoreguotą vasarinių miežių veislę, tai australai džiaugiasi sukūrę genetiškai patobulintą bananų veislę, galinčią atsispirti bananų plantacijas siaubiančiai grybelinei ligai Panama Tropical Race 4 (TR4). Užsikrėtęs banano augalas negauna maistinių medžiagų ir žūsta, o veiksmingų gydymo priemonių kol kas nėra.

Šis grybelis gyvena dirvožemyje, todėl užkrėstose vietose nebegalima auginti bananų. Panama TR4 paveikė daugelį pasaulio bananų plantacijų. Australijoje ji užregistruota 2015 m. ir, nors liga išplito palyginti nedidelėje plantacijų dalyje, atsirandantys nauji židiniai kelia susirūpinimą, kad liga ims plisti ir kituose plotuose.

Apie 95 proc. australiškų bananų užauga Kvinslande, net 97 proc. produkcijos sudaro „Cavendish“ veislės vaisiai, todėl genų modifikacijai pasirinkta būtent ji. Pasak Kvinslando technologijos universiteto mokslininkų, kaip ir laukiniai Pietryčių Azijoje, „Cavendish“ veislė turi pražūtingai ligai atsparų geną, tik jis nėra stiprus.

„Mes banano geną perkėlėme iš vieno banano į kitą, – žiniasklaidai sakė universiteto bananų biotechnologijų programos vadovas profesorius Jamesas Dale'as. – Nėra nieko baisaus. Genas jau buvo veislėje „Cavendish“, tiesiog jis neveikia, todėl sukūrėme versiją, kuri veikia."

Naujoji QCAV-4 veislė yra pirmasis pasaulyje genetiškai modifikuotas bananas ir pirmasis GM vaisius, kuriam auginti Australijos valdžia suteikė leidimą. Vis tik australai dar neturės galimybės nusipirkti šių bananų. Nors, pasak mokslininkų, juos valgyti saugu, GM veislė bus laikoma „atsarginiu variantu“ kovojant su Panama TR4, kol kas vis dar liks kruopščiai saugoma universiteto bandymų laukuose.

Toks sprendimas priimtas dėl kelių priežasčių. Viena jų – pasaulyje plintanti, banano augalų lapus pažeidžianti juodoji sigatoka. Australijoje vyrauja švelnesnė šios grybelinės ligos atmaina, tačiau kai kuriose šalyse, ypač Centrinėje Amerikoje, ji sunkiai kontroliuojama. Redaguodami genus, australai tikisi sukurti ne tik Panama TR4, bet ir juodajai sigatokai atsparią „Cavendish“ veislę. Genų modifikacija leistų atsisakyti arba sumažinti pesticidų naudojimą.

 

ŪP portalo informacija

Titulinė / asociatyvi 123rf nuotr.

Dalintis