Automobilio taršos mokestis – iššūkis tiek politikams, tiek ir gyventojams

Airių kilmės filosofas ir moderniojo konservatizmo pradininkas Edmund Burke savo nemariame veikale „Apmąstymai apie Prancūzijos revoliuciją“ rašė, kad visuomenė susidaro iš šiame pasaulyje gyvenusių, gyvenančių ir tų, kurie į jį dar tik ateis. Todėl natūralu, kad kova su klimato kaita turėtų būti ne tik žaliosiomis save vadinančių, bet ir konservatyvių jėgų prioritetas. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS), nors savo ideologija ir nėra kaip nors tiesiogiai susijęs su žaliosiomis idėjomis, yra motyvuojamas politinių aplinkybių. Simonui Gentvilui tekęs LR aplinkos ministro portfelis įpareigoja imtis veiksmų. Tad nenuostabu, kad Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintam Motorinių transporto priemonių taršos įstatymui. Tačiau ką tai duos Lietuvos žmonėms ir kaip juo pasinaudos politikai?

Teisingumo spąstuose

Didžiausi automobilių taršos mokesčio probleminiai klausimai yra susiję ne su finansais, o su teisingumu. Nereikia būti išskirtinai akylu, kad pastebėtum, jog didžiąją dalį šalies taršiųjų automobilių sudaro arba seni automobiliai, arba vadinamieji „minivenai“. Tiek

vienu, tiek ir kitu atveju daugiausia susiduriame su būtinybės faktoriumi. Daugelis Lietuvos gyventojų vairuojamų senų automobilių visų pirma yra ribotų finansinių galimybių, o ne abejingumo klimato kaitai vaisius. Beje, didesnieji automobiliai neretai yra didesnės šeimos būtinybė. Tokiu atveju kyla rizika, jog bus baudžiami tie asmenys, kurie ir taip neturi pakankamai finansinių lėšų naujesniam automobiliui įsigyti. Eilinį kartą ekonomikoje gali pasikartoti Jėzaus Kristaus žodžiai, jog iš neturinčiojo bus atimta ir tai, ką jis turi. Negerai būtų ir didesnių šalies šeimų apmokestinamas. Šie žmonės nusprendė būti atvirais gyvybei ir susilaukti daugiau vaikų šalyje, kurios viena didžiausių problemų yra demografinė krizė. Jie savo darbu, jėgomis ir finansiniais ištekliais sprendžia fundamentalias šalies problemas. Deja, bent jau dabartinėje fazėje nė viena iš šių grupių nėra paminėta tarp tų, kurioms numatomos mokesčio lengvatos.

Smūgis savivaldai ir regionams

Pastaruoju metu Lietuvos savivaldybės aktyviai kovoja dėl naujakurių pritraukimo ir krašto plėtros. Toms savivaldybėms, kurios nėra pernelyg nutolusios nuo didžiųjų šalies miestų, bet negali pasigirti tokiu geru viešuoju transportu, kokį turi didieji šalies miestai, žmonių galimybės vairuoti automobilį tampa itin svarbiu faktoriumi. Tokio tipo savivaldybių Lietuvoje apstu. Joniškio bei Kelmės rajono gyventojai važinėja dirbti į Šiaulius, prieniškiai ir jonaviškiai – į Kauną. Sąrašą galima tęsti. Dėl įvedamo taršos mokesčio apsunkėsiantis susisiekimas nuosavu transportu gali neigiamai paveikti šių savivaldybių pastangas pritraukti naujakurius. Gyvenamąją vietą besirenkantis žmogus gali įvertinti tai, kad jam prasmingiau likti mažame bute Kaune, bet būti tikru, kad galės džiaugtis geru susisiekimu, nei išvykti gyventi į Šakius ir jausti vis sunkėsiančias automobilio išlaikymo sąlygas. Ne visi Lietuvos regionai gali pasiūlyti kokybišką viešąjį transportą, tad kuo sudėtingiau bus žmonėms išlaikyti automobilius, tuo blogiau bus šalies regionams.

Dar viena galimybė LSDP

Praėjusią savaitę rašiau, kaip infliacija gali virsti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) galimybėmis kalbėti socialinio jautrumo temomis ir auginti savo populiarumą. Panašu, kad geros kortos socialdemokratams ir toliau krenta į rankas. Didinamas automobilio taršos mokestis veda prie LSDP reitingų augimo galimybės. Tą suvokia ir pati LSDP, todėl opozicinė partija su jos pirmininke Vilija Blinkevičiūte ėmėsi aktyvios valdančiųjų kritikos. Iš socialdemokratų stovyklos skriejo kritika tiek dėl regresinių mokesčių situacijos, kai moki mažiau, nes esi turtingesnis, tiek ir dėl aiškaus plano, kaip būtų panaudoti maždaug 170 mln. Eur, gautų iš mokesčio rinkliavos stokos. Jeigu kitos politinės partijos nesugebės pasinaudoti LSDP galimomis klaidomis, socialdemokratų reitingai augs.

Socialdemokratų Achilo kulnas

Ironiška, kad net ir nebebūdamas LSDP pirmininku, Gintautas Paluckas sugeba išlikti šios partijos Achilo kulnu. Jeigu LSDP siekia prisivilioti regionų balsus, jie turi suprasti, kad dažnu atveju regionų gyventojų nuvažiuojami atstumai į darbus didžiuosiuose šalies miestuose yra didesni už didžiųjų šalies miestų gyventojų. Tiek G. Paluckas, tiek ir jam antrinantis LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis akcentuoja automobilio nuvažiuojamus atstumus. Žvelgiant iš taršos perspektyvos, ši mintis logiška, tačiau regionų gyventojams ji siunčia tik šiek tiek geresnį signalą nei valdančiųjų. Visgi abejočiau, kad partijos sugebės plačiai išnaudoti dalies LSDP politikų klaidas.

Vietoje išvadų

Padidintas automobilių taršos mokestis vieniems politikams tampa galimybe, kitiems problema, tačiau daliai gyventojų – realia našta. Jeigu demografinis augimas ir kova su regionų atskirtimi mums yra svarbi, tuomet Lietuvos Seimas turėtų plėsti taršos mokesčių lengvatų bazę. Gerai, kad lengvatos suteikiamos neįgaliesiems, senjorams ir kitoms grupėms, tačiau didesnės šeimos bei regionų gyventojai neturi likti užribyje. Kita alternatyva – nukreipti surinktus mokesčius didesnio mažai teršiančių automobilių įperkamumo skatinimui. Galima plėsti šiuo metu jau taikomas skatinimo priemones, kai seni automobiliai keičiami į mažiau taršius. Pozityvi laikysena abiejų mano siūlomų priemonių atžvilgiu nuimtų dalį įtampos, susijusios su esama padėtimi, ir prisidėtų prie taršos mažinimo.