Ashburn +23,1 °C Debesuota
Pirmadienis, 27 Geg 2024
Ashburn +23,1 °C Debesuota
Pirmadienis, 27 Geg 2024

Avims saugoti – solidarumo laužai

2021/09/02


Avis – taikus ir romus gyvūnas, ir aprengiantis, ir pamaitinantis ūkininką. Pastaruoju metu šalies avių augintojai ne tik dėl rinkos pokyčių, bet ir dėl dažnėjančių vilkų antpuolių patiria didžiulių nuostolių. Lietuvoje retėja mėsos ir pieno ūkių, negi atsisakysime ir avininkystės? Apie situaciją kalba Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė KISIELIENĖ:

„Dabar Lietuvoje auginama daugiau nei 156 tūkst. avių, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, avių skaičius sumažėjo beveik 6 tūkst. Galiu paminėti, kad jų skaičius kasmet mažėjo nuo 2018 metų. Stambesnių ūkių, kurie laiko 50 ir daugiau avių, skaičius stabilus. Daugelis sodiečių, prisiklausę kalbų, kad avis nėra sudėtinga auginti, greitai pamato, kad norint išauginti kokybiškas mėsines avis būtina užtikrinti tinkamą jų šėrimą bei laikymą, tai reikalauja ne tik laiko ir investicijų, bet ir specifinių žinių. Faktas vienas, kad pastaruoju metu juntamas kokybiškos ėrienos, kurios galima gauti iš mėsinių veislių avių bei jų mišrūnių, parinkus tinkamus veislių derinius, trūkumas.

Mėsinė avininkystė tikrai perspektyvi, tačiau reikia auginti ne bet kokias, o mėsines avis, todėl, kad tinkamai pasirinktum, reikalingas supratimas. Pastaraisiais metais jaučiama, kad mėsine avininkyste domisi jauni žmonės, kurie naudojasi parama veislinei medžiagai įsigyti, ir formuoja kokybiškas bandas, drąsiai kreipiasi ir konsultuojasi su LAAA. Sunku pasakyti, kodėl avių skaičius kasmet mažėja, gal dalis laikytojų traukiasi dėl amžiaus ar nykstančio šalies gyvulininkystės sektoriaus, nuolat girdime jų nusiskundimų, kad kaime sunku rasti tinkamų darbuotojų, taip pat dažnu atveju avių nebenori laikyti dėl didžiulių patirtų nuostolių dėl vilkų antpuolių.

Avininkystės sektoriuje šiuo metu supirkimo kainos – vienos aukščiausių. Džiaugiamės, kad jos nekrinta. Pastaruosius metus stebime avių supirkimo kainų didėjimą, tai turėtų optimistiškai nuteikti avių augintojus. Tai lėmė rinkoje atsiradę nauji supirkėjai ir didesnė ėrienos bei avienos paklausa. Kai kuriems supirkėjams net nelengva surasti pakankamai avių išaugusiam poreikiui patenkinti. Dabar užaugintą prieauglį ne tik realizuojame vietos rinkoje, bet ir eksportuojame į Vokietiją, Nyderlandus, veislines avis geromis kainomis noriai perka kaimyninės šalys. Galima pasidžiaugti, kad dėl surinkimo centro net ir smulkūs ūkiai gali dalyvauti eksportuojant avis į kitas ES šalis. Supirkėjui lieka tik atvažiuoti į surinkimo centrą ir pasikrauti visas avis vienoje vietoje.

Kalbant apie avininkystę, neįmanoma nepaminėti vilkų, nes būtent šis sektorius susiduria su didžiausia jų daroma žala. Ir nors daug apie tai girdime kasdien, situacija nesikeičia. Vilkų padaryta žala auga kasmet: iki 2018 metų ji per metus nesiekdavo 100 tūkst. Eur, 2019-aisiais vilkai pridarė žalos jau beveik už 150 tūkst. Eur, o pernai – beveik už 170 tūkst. Eur. Šiemet ši žala jau siekia 32 479 Eur. Lietuvoje medžioti vilkus leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d., o šie plėšrūnai vaikus moko nuo liepos 15 d. Lengviausios „pamokos“ – avių ūkiuose, nevengiant gaujai ateiti ir į gyvenvietes, peršokti aukštas tvoras.

Praėjusių metų rudenį Molėtų rajone vilkai surengė išskirtinį išpuolį – viename ūkyje papjovė net 46 ėriukus. Tai buvo ketvirtas išpuolis tame pačiame ūkyje. Šis įvykis tarsi vainikavo vilkų veisimu užsiimančių organizacijų sėkmę ir ūkininkų nuostolius.

LAAA savo pasiūlymus teikė Seimo Kaimo reikalų komitetui. Pirmiausia prašėme vilkų sumedžiojimo limitą padidinti nuo 120 iki 150. Vėliau pasiūlymus teikėme ir Aplinkos ministerijai (AM), kai buvo svarstoma dėl lėšų aptvarams įsigyti. Jau tada ministerijos vadovus bandėme įtikinti, kad aptvarai vilkų nesulaikys, jie jau išmoko juos įveikti.

LAAA įsitikinimu, pirmiausia reikia ankstinti vilkų medžioklės sezono pradžią nors nuo spalio 1 d., o gal net anksčiau. Kiekvienas matome pokyčius šylant klimatui, taigi prie jo prisitaiko ir žemės ūkis bei gyvūnija – prasitęsia ganiavos laikas.

AM aiškina, kad yra galimybė gauti leidimus vilkams medžioti ir ne medžioklės sezono metu, kai šie daro žalą ūkininkams. Teoriškai tokia galimybė yra, tačiau praktiškai neįmanoma ja pasinaudoti. Dėl biurokratizmo gauti tokius leidimus ilgai užtrunka. Pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, tada ji pateikia prašymą Aplinkos apsaugos agentūrai. Jeigu gausi tokį leidimą, dar turėsi tartis su medžiotojų klubu. Tad šis procesas gali užtrukti net iki mėnesio, o juk tokiais atvejais reikia veikti labai greitai. Be to, taip sumedžioti vilkai įtraukiami į būsimo sezono limitą.

Patirtis rodo, kad po sėkmingo išpuolio pilkiai vėl sugrįžta į tą pačią vietą.

Medžiotojai pasakojo, kad jauniems vilkiukams paragavus avienos tas mėsos skonio pojūtis jiems tarsi užsifiksuoja ir jie visą savo gyvenimą pirmiausia ieškos avių ir tik nepavykus pasirinks kitas aukas. Į išpuolio vietą vilkai gali grįžti po paros ar kelių, todėl buvo siūlymų palikti kelis jų paskerstus gyvulius lauke ir surengti pasalą. Tačiau gauti leidimus užtrunka ilgai, todėl pasalų kol kas surengti negalime.

Buvo siūlymų, kad avių augintojai – medžiotojai patys surengtų pasalą ir vilkų medžioklės sezono metu gintų savo ūkį. Juk žmogus turi teisę gintis, jeigu jį užpuola plėšikas. Šiuo atveju vilkas irgi yra plėšikas, nes ne ūkininkas eina į vilko teritoriją, o vilkas braunasi į ūkininko aptvarus.

Nuo vilkų išpuolių nukentėjusiems ūkininkams valstybė skiria kompensaciją, tačiau ji nepakankama. Pavyzdžiui, veislines avis auginantis ūkis sudaro sutartis su pirkėjais, o štai po vilkų antpuolio sutarčių negali įvykdyti. Jis praranda pirkėjų pasitikėjimą. Neįmanoma sėkmingai ūkininkauti, kai negali planuoti.

Daugiausia nuo vilkų kasmet nukenčiantys avių augintojai mano, kad šių skaičius tikrai gerokai didesnis, nei skaičiuojama. Stebimas vilkų įžūlumas, kai gyvuliai užpuolami ne tik ganyklose, bet ir tvartuose, degant šviesai. Kiek dar turi būti padėta galvų, kad taptų visiems aišku, jog vilkų Lietuvoje gerokai per daug. Liūdna, kad žmonės, nenorėdami savęs apsunkinti, nepraneša apie vilkų užpuolimus seniūnijoms, neregistruojama žala, o tai iškreipia statistiką, kuri yra labai svarbi.

Pagal Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą leidimai, paimti iš gamtos vilką ne medžioklės sezono metu, gali būti išduodami tik esant keliems atvejams. Pirma – atvejų, kai vilkai savivaldybės teritorijoje užpuola ūkinius gyvūnus, skaičius, gautas susumavus tokius įvykius einamaisiais metais kaupiamuoju principu, įvykusius nuo datos, kai vilkų medžiojimas Lietuvos teritorijoje tų metų medžioklės sezono metu nutraukiamas (vilkų medžioklės sezono pabaiga) iki prašymo pateikimo dienos, ir perskaičiuotas 100 tūkst. ha savivaldybės teritorijos, yra 2 ar daugiau teikiant prašymą nuo vilkų medžioklės sezono pabaigos iki gegužės 31 d., 3 ar daugiau teikiant prašymą nuo birželio 1 d. iki birželio 30 d., 4 ar daugiau teikiant prašymą nuo liepos 1 d. iki liepos 31 d., 6 ar daugiau teikiant prašymą nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., 8 ar daugiau teikiant prašymą nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 30 d. arba 10 ar daugiau teikiant prašymą nuo spalio 1 d. iki spalio 14 d. Leistų paimti iš gamtos vilkų skaičius per metus negali viršyti 30 proc. nuo praėjusio medžioklės sezono vilkų sumedžiojimo limito, o vienu leidimu gali būti leidžiama paimti iš gamtos ne daugiau kaip 2 vilkus. Kitas atvejis – kai vilkai kelia pavojų visuomenės sveikatai ir saugai.

Tik skaitant teisės aktą kyla klausimas, kaip galima nustatyti, kada vilkai kelia pavojų visuomenės sveikatai ir saugai, kokiais vienetais ar skaičiais tai yra apskaičiuojama? Baisu sakyti, bet ar laukiama, kad bus užpultas žmogus? Negi neužtenka faktų, kad vilkas ateina į kiemą ir sudrasko kiemo sargą? Tad noriu padrąsinti visus žmones, kurie susidūrė su vilkais, nelikti abejingus ir nepatingėti pranešti seniūnijoms, nes kiekvienas užregistruotas užpuolimas yra svarbus. Taip pat reikėtų kuo skubiau peržiūrėti vilkų medžioklės sezono pradžios datą, nes plėšrūnų pamokos vilkiukams yra labai skausmingos žemdirbiams. Kyla klausimų, kodėl šalia esantys kaimynai latviai yra patvirtinę 280 vilkų kvotą ir medžioklė leidžiama nuo liepos 15 d. Logikos yra, nes kaip tik tada prasideda vilkiukų mokymas ir gyvuliai bus puolami dažniau. Nauja išauginta ir apmokyta vilkiukų karta tikrai nebegaudys raguotų elnių ir briedžių, tad nebus tinkami sanitarai miškuose. Kol ateis spalio 15 diena, kai prasideda vilkų medžioklės sezonas Lietuvoje, bus papjauta daug avių.

Padidėjęs vilkų skaičius – ne vien Lietuvos problema. Vokietijos avių augintojai taip pat yra labai nepatenkinti vilkų daroma žala. Jie kviečia visus ūkininkus – avių augintojus rugsėjo 17 d. 19.30 val. (Vokietijos laiku) uždegti solidarumo laužus visoje Europoje ir taip parodyti valdžios atstovams, kad vilkų skaičius didėja ir jie vis labiau kelia rimtą grėsmę ganomų gyvulių egzistavimui visoje Europoje. Vokietijos avių augintojai teigia, kad tvoros, piemenys ir apsauginiai bandos šunys nėra nei įperkami, nei iš tikrųjų alternatyva tankiai apgyvendintuose regionuose. Štai kodėl jie nori dar kartą pasiųsti aiškų signalą visiems politikams Europoje. LAAA palaiko šią akciją ir kviečia visus avių augintojus solidarizuotis ir uždegti laužus bei taip atkreipti politikų dėmesį.

Šį šeštadienį, rugsėjo 4 d., LAAA jau devintąjį kartą organizuoja specializuotą avininkystės parodą „Avis aprengs ir pamaitins 2021“. Kaip ir kiekvienais metais, parodos metu bus galima stebėti avių kirpimą, apžiūrėti avių veislių ekspoziciją. Šįkart lankytojus ketiname nudžiuginti parodomuoju žirgų konkūru, avių ganymo šuniukų pasirodymais bei senovinių automobilių paradu. Lankytojų lauks tautodailininkų, amatininkų bei avininkystės reikmenų mugė, o tikriems avių augintojams profesionalams organizuojame net keletą švietėjiškų renginių – seminarų. Mažųjų parodos lankytojų lauks smagios pramogos, užduotys ir edukacijos, o šių metų valgiaraštyje – skaniausias uzbekiškas avienos plovas, kuriuo vaišinsime susirinkusiuosius nemokamai.“

Parengė „Ūkininko patarėjo“ korespondentas Justinas ADOMAITIS

2021-09-02         Gintarė Kisielienė, LAAA, vilkų žala
Dalintis
2024/05/27

Vietos maisto sistemos: dramblys kambaryje, tačiau niekas apie jį nešneka

(VDU ŽŪA langas) Vietos maisto sistema – potenciali socialinė inovacija. Ji gali tapti trumpųjų maisto tiekimo grandinių socialine infrastruktūra, smulkiojo verslo pradžia, naujai sukurtomis darbo vietomis ar vietoje užaugintos žemės ūkio pr...
2024/05/27

Biokuras Lietuvoje ir vėl tapo pigiausias Baltijos šalyse

Pastarąją savaitę dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,9 proc., benzinas 0,3 proc. Tuo tarpu nežymiai didėjo kitų energijos išteklių kainos: biokuro kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo 1,3 proc., TTF gamtinių dujų vidurkis pakilo 1,4 proc., o did...
2024/05/27

VDU Agroinovacijų centras – naujos galimybės aukštos kokybės mokslo tyrimams

Lietuvos agrosektorius susiduria su iššūkiais, kurie tiesiogiai atsiliepia jo efektyvumui, tvarumui ir konkurencingumui. Keliami vis aukštesni reikalavimai, nuo didesnio produktyvumo, iki minimalaus išteklių naudojimo i...
2024/05/27

Nuogąstavimai pasitvirtino: Kuršių mariose pastebėtos kritusios žuvys

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Hidrologinių tyrimų skyriaus atliktų hidrologinių matavimų duomenys parodė, kad deguonies koncentracija pasiekė vandens telkiniuose gyvenančioms žuvims, pavojingai mažą ribą.
2024/05/27

Ministras K. Navickas siekia, kad padidinti muitai būtų taikomi kuo platesniam rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos sąrašui

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje dalyvaujantis  žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas paragino Europos Komisiją (EK) kuo skubiau išplėsti iš Rusijos ir Baltarusijos į ES importuojamų žemės ūki...
2024/05/27

Sveikatos apsaugos sistemų ekspertė: kai kurie Lietuvos rodikliai – žemiausi ES

Slopstant pasaulio šalių sveikatos apsaugos sistemas sukrėtusios Covid-19 pandemijos pasekmėms, Lietuvoje neišvengiamai teks atsigręžti į ankstesnes, dar iki pandemijos vyravusias problemas.
2024/05/27

Europos Komisija: užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais – stabili

2024 m. vasarį ES prekybos žemės ūkio ir maisto produktais perteklius pasiekė 6,2 milijardo eurų, t. y. 24 proc. daugiau nei sausio mėn. Dėl gero žinomumo ir didelės gamybos ES tebėra didžiausia pasaulyje žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotoj...
2024/05/27

VMVT patikrinimas atskleidė šiurkščius pažeidimus mėsos perdirbimo įmonėje: nesaugi produkcija sunaikinta

Šių metų, gegužės 8–10 dienomis Valstybinės maisto ir veterijanijos tarnybos (VMVT) Alytaus apygardos priežiūros skyrius atliko planinį patikrinimą mėsos perdirbimo įmonėje UAB „Riamona“, esančioje Alytaus rajone. &Sc...
2024/05/27

„Gamtos kišenėje“ – daug garsų, spalvų ir įdomybių

Šiaulių r. Gruzdžių sen. Jauneikiškių k. ūkininkai Jurgita Stancikaitė ir jos gyvenimo partneris Almis Petkevičius visus kviečia atvykti į netradicinį jų ūkį „Gamtos kišenė“. Viensėdyje galima pasigrožėti ne tik na...