Avinėli, pasipurtyk! Pseudoaplinkosaugai pinigai byrėjo kaip iš gausybės rago

Milijonai eurų

Nuo 2016 m. Lietuvoje įgyvendinamam prieštaringai vertinamam projektui „Meldinei nendrinukei tinkamų kertinių buveinių tinklo formavimas siekiant užtikrinti ilgalaikę jos apsaugą Lietuvoje“ buvo skirta per 4 mln. Eur, iš kurių 3 072 778 Eur – Europos Komisijos (EK) per LIFE programą lėšos, o 736 000 Eur – Aplinkos ministerijos indėlis.

Šalia šių pinigų, kurie buvo skirti realizuoti pačiam daug diskusijų ir abejonių sukėlusiam projektui, ūkininkai ir kiti ūkininkaujantieji ten, kur galbūt yra šių paukštelių buveinės, nemenką finansinę paramą galėjo gauti iš KPP lėšų pagal tris priemones – „Meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimas“, „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ ir „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinės išsaugojimas šlapynėse“.

Pagal buveinių išsaugojimo programą išmokėta 482 132 Eur, už buveinių išsaugojimą natūraliose ir pusiau natūraliose pievose – 7 086 929 Eur, šlapynėse – 654 604 Eur. Vien 2023 m. bene didžiausios sumos pagal programą „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ išmokėtos ūkininkaujantiems Šilutės, Ignalinos r. ir Pagėgių savivaldybėse. Jas gavo 178 ūkio subjektai. Tai ir fiziniai asmenys – ūkininkai, kuriems skirtos išmokos siekė iki keliolikos tūkstančių eurų, ir žemės ūkiu užsiimančios uždarosios akcinės bendrovės (UAB), kurių gautos išmokos sudarė kelias dešimtis tūkstančių eurų. 2023 m. bene didžiausios išmokos – per 79 tūkst. Eur – sulaukė Šilutės r. Usėnų k. įsikūrusi UAB „Goldengrass“, užsiimanti žolinių, kombinuotųjų pašarų gamyba ir prekyba. O kita šios bendrovės direktorės vadovaujama įmonė – Šilutės r. mėsos gamyba besiverčianti UAB „Konig Angus“ – gavo per 35 tūkst. Eur. 49 tūkst. Eur išmokos sulaukė ir Valstybinių miškų urėdija.

Švaistymas užprogramuotas?

Nuo 2023 m. keitėsi meldinės nendrinukės apsaugą užtikrinančių priemonių tvarka ir taisyklės, nes įsigaliojo SP. Iki tol buvusias dvi būtent šiai rūšiai skirtas priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ ir „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimas šlapynėse“ pakeitė priemonės „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikla „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“. Naujoji veikla apima daugiau rūšių ir buveinių. Tačiau esminiai priemonės aspektai nesikeitė – einamaisiais metais ekspertai ieško meldinių nendrinukių, nustato teritorijas, kur jos peri, žemėlapyje įbraižo šiuos plotus, perduoda informaciją atsakingoms institucijoms ir tuose plotuose ūkininkai šienauja vėliau.

Deklaruoti šią priemonę galima tik aiškiai apibrėžtuose plotuose, kur peri meldinės nendrinukės. Paramos dydis, kaip ir anksčiau, priklauso nuo to, ar ūkininkaujama pievoje, ar šlapynėje. Išmoka už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą – 297 Eur/ha kasmet, o už EB svarbos šlapynių tvarkymą – 330 Eur/ha kasmet. Turi būti deklaruojamas bendras ne mažesnis kaip 1 ha naudmenų plotas, sudarytas iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų. Įsipareigojimų laikotarpis deklaruojamiems plotams − 2 metai.

Viešai prieinamų duomenų, kiek tūkstančių eurų pernai buvo išmokėta ūkininkaujantiems ir deklaravusiems šios priemonės įgyvendinimą, kol kas nėra.

Susidomėjimas menkas

Ankstesniais metais niekais nuėjo sumanymas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ,,Naujos kartos Lietuva“ (RRF) 16 mln. Eur, taip pat 3,36 mln. Eur lėšų iš valstybės biudžeto panaudoti veiklai „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“ ir atkurti 6 tūkst. ha pelkių. Mat, paskelbus kvietimą, nesulaukta nė vienos paraiškos, tad šiai priemonei skirti pinigai atiteko kitoms sritims.

Galima prognozuoti, kad panašus likimas gali ištikti ir SP intervencinę priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“. Šia priemone yra remiama veikla kaimo vietovėse, susijusi su biologinės įvairovės išsaugojimu ir ekosistemų subalansuotu funkcionavimu. Žemės ūkio veikla užsiimantys arba siekiantys užsiimti subjektai skatinami tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes (teritorijas, kuriose ekstensyvi žemės ūkio veikla anksčiau vyko, bet šiuo metu yra nutraukta), atkurti palankią jų būklę ir sudaryti sąlygas saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms išlikti.

Pagal intervencinę priemonę atkuriamos ir saugomos šių rūšių buveinės: meldinės nendrinukės, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvio auksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžio linlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosios kuolingos. Taip pat saugomos EB svarbos natūralios buveinės: miškapievės, kadagynai, medžiais apaugusios ganyklos, nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, karbonatinių smėlynų pievos, stepinės pievos, rūšių turtingi briedgaurynai, melvenynai.

Prie tinkamų finansuoti išlaidų yra priskiriama sumedėjusios augalijos, žolinės augalijos (įskaitant invazinius augalus) pašalinimas ir sutvarkymas, kelmų frezavimas, pašalintos sumedėjusios ir žolinės augalijos išvežimas, ganyklų tvorų įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų arba ganyklų statiniai yra sunykę, elektrinių piemenų ir jų komponentų įsigijimas, naujų seklių kūdrų buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha įrengimas.

Šiuo finansiniu laikotarpiu paramai pagal šią priemonę yra numatyta 2 399 400 Eur. Praėjusiais metais, paskelbus kvietimą teikti paraiškas, iš 5 pateiktų paraiškų buvo patvirtintos tik 3, kuriose patvirtintos paramos suma siekia 53 459 Eur. Dar vienas kvietimas teikti paraiškas pagal šią priemonę yra paskelbtas šiuo metu. Tačiau iki vasario 27 d., kaip rodo Nacionalinės mokėjimo agentūros skelbiami duomenys, nebuvo sulaukta nė vienos paraiškos, nors šiemet ketinta išdalyti net 2 266 677 Eur.

Paprašė dar kartą

„Ūkininko patarėjo“ kalbintas Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas teigė, kad jie vasario pabaigoje Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) dar kartą pasiūlė sudaryti darbo grupę bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) SP nuostatoms peržiūrėti ir pakeisti nuo 2026 m., siekiant jas pritaikyti įgyvendinti 19-osios Vyriausybės programos pagrindinius tikslus – ekonomikos augimą ir viešųjų finansų stiprinimą.

„Manome, kad jau pribrendo laikas peržiūrėti SP ir visas jame numatytas priemones, nes Lietuvos žemdirbiams mokamų tiesioginių išmokų vokas ir taip yra mažiausias. Tad kai išmokos mažiausios, o uždirbti nori, tai ir išmokas reikėtų skirti ten, kur jos duos didžiausią grąžą. O kokia nauda iš pievų, kurių 10 ha reikia išlaikyti bent vieną karvę? Nebent tų pievų savininkams, kurie gauna tikrai nemenkas išmokas“, – kalbėjo LŽŪBA prezidentas. Anot jo, praėjusį mėnesį Aplinkos apsaugos agentūros paskelbti Lietuvos aplinkosaugos ekspertų tyrimų rezultatai taip pat verčia ir toliau abejoti kai kurių valdininkų bei pseudoaplinkosaugininkų propaguojamais teiginiais, kad nusausintos pievos yra blogybė, geriau jas vėl paversti šlapynėmis. Paskutinių tyrimų rezultatai parodė, kad šlapynėmis paverstos pievos į atmosferą išskiria didžiulius kiekius metano.

„Žinoma, šiais metais SP jau nepakeisi, nes tuoj prasidės pasėlių deklaravimas, bet kitiems metams dar galima tai padaryti. Pakeitimus reikia aptarti ir numatyti dabar, bet ne rudenį, nes juos dar reikės suderinti su EK. Tie pakeitimai turėtų apimti ir intervencines priemones, nes, pavyzdžiui, numatytos lėšos investicijoms į žemės ūkio valdas jau baigiasi, nors iki finansinio laikotarpio pabaigos dar liko ne vieni metai. Todėl, jei iš tikrųjų ši Vyriausybė yra suinteresuota ekonomikos kilimu, darbo vietų kūrimu, biurokratijos mažinimu, turėtų ir stengtis tai daryti, nes šlapynės pinigų negeneruos“, – neabejojo E. Pranauskas.

Kyla daug neaiškumų

ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriaus pateiktame paaiškinime teigiama, kad veiklai „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ per metus skiriama apie 0,27 proc. viso tiesioginių išmokų voko. Tai sudaro 1,6 mln. Eur. Tačiau taip esą yra prisidedama „siekiant BŽŪP tikslų, susijusių su biologinės įvairovės išsaugojimu, klimato kaitos švelninimu, o jos įgyvendinimo metiniai rezultatai (t. y. deklaruoti plotai) prisideda prie privalomųjų ir EK stebimų rezultatų rodiklių“.

„Veiklai skiriami pinigai yra tikrai nemaži, bet svarbiausia žinoti, kokio rezultato mes siekiame. Jei yra išleidžiami pinigai, tai turi būti pasiektas kažkoks rezultatas, o ne vien tik siekti panaudoti pinigus kažkokių žmonių grupių asmeninei naudai. Aplinkosauginės priemonės turi duoti visuomeninę naudą, naudą aplinkai. Tad reikėtų įvertinti, ar tikrai tikslingai pinigai yra naudojami ir mokami. Jei tikslingai ir tikrai yra skirti buveinių apsaugai, tai viskas gerai. Bet gal reikėtų peržiūrėti paramos dydžius. Kol kas vienareikšmiškai vertinti sunku. Tačiau problema yra ir niekur nedings, todėl teks vertinti, ar tikrai išleisti pinigai duoda tą rezultatą, kokio tikėtasi, ar tikrai yra saugomos meldinės nendrinukės bei kiti saugotini paukščiai, ar tikrai tose vietose, už kurias yra mokamos išmokos, o gal buveinių tuose plotuose jau iš viso nėra“, – aiškino ŪP kalbintas žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Pasak jo, tais atvejais, kai akivaizdu, kad kai kurios SP numatytos veiklos yra nepatrauklios ir neatsiranda norinčiųjų jose dalyvauti, lėšos yra perskirstomos kitoms veikloms. „Jei taip bus, tikrai perskirstysime. Tik ir šis procesas nėra greitas, nes reikia derinti su EK, o tai užtrunka. Bet tai padaryti yra įmanoma, ir tai bus padaryta“, – tikino I. Hofmanas.

Dabar – pats laikas

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Kęstutis Mažeika taip pat teigė, kad reikėtų peržiūrėti meldinių nendrinukių ir kitų saugotinų buveinių apsaugos principus ir paramą numatyti tik pirmaisiais metais, kai teritorijoms sutvarkyti – pievoms atstatyti – tikrai yra reikalingos papildomos lėšos, o vėliau išmoka turėtų prilygti išmokoms už pievas. „Tai būtų logiškiausia, nes kasmet naikinti šabakštynų nereikia. Dabar buveinių išsaugojimas kai kam virto neblogu pasipelnymo šaltiniu. Juolab kad žemės ūkio paramai ES lėšų mažėja, kitos tiesioginės išmokos už aplinką tausojančias priemones taip pat mažėja“, – pastebėjo K. Mažeika.

ŪP pašnekovas teigė pritariąs minčiai, kad reikėtų peržiūrėti SP ir perskirstyti kai kurioms priemonėms numatytas lėšas, nes reikėtų koreguoti ir jų dydžius, atsižvelgiant į infliacijos augimo tempus. „Nemanau, kad nepasiteisinusioms priemonėms numatytas lėšas reikėtų laikyti vos ne iki finansinio laikotarpio pabaigos ir tik tuomet jas perskirstyti. Tą daryti reikėtų kur kas anksčiau. Ypač vertinant tai, koks yra infliacijos mastas, nepanaudoti pinigai nuvertėja. Manyčiau, kad juos reikėtų naudoti ten, kur jie duoda pačią didžiausią naudą ir žemės ūkiui, ir valstybei“, – tvirtino KRK pirmininkas. 

Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais Vigilijus Jukna ŪP teigė taip pat manąs, kad SP priemones būtina peržiūrėti ir jas koreguoti taip, kad pinigai būtų skiriami tvariai gamybai skatinti, inovatyvioms ir pažangioms technologijoms diegti, užtikrinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir našumą.

„Žemės ūkis – tai viena strateginių sričių, nes kalbame apie apsirūpinimą maistu. Ir jeigu yra priemonių, kurios nesulaukia paraiškų, tai arba jos neatitinka ūkininkavimo krypčių, arba sąlygos yra pernelyg sudėtingos. Apie tai, kad turime keisti BŽŪP kryptį, kalbama ir EK. Visiškai neseniai EK buvo pristatytas komunikatas dėl ilgalaikės žemės ūkio ir maisto vizijos. EK vizija – tvarus ir konkurencingas žemės ūkis. Todėl ir valstybės narės privalo daugiau investuoti į tvarios gamybos plėtrą, skatinti ir plėtoti gyvulininkystę bei kitas žemės ūkio šakas, sukuriančias didesnę pridėtinę vertę, skatinti ir plėtoti perdirbimą, tam, kad būtų eksportuojami produktai, o ne žaliava. Nes, eksportuojant žaliavą, grąža yra mažiausia. Būtina pradėti daugiau galvoti apie ūkininkus ir sudaryti jiems geresnes sąlygas plėtoti žemdirbystę“, – tikino V. Jukna.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.