Avių ūkių mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir ES

2021 m. aviena ir ožkiena buvo 343-ias iš 1 217 labiausiai parduodamų produktų pasaulyje. Europos Komisijos (EK) praėjusių metų lapkričio duomenimis, daugiausia avių ir ožkų eksportuojančios šalys buvo Australija, Naujoji Zelandija, Jungtinė Karalystė, Europos Sąjunga (ES), Kenija, Urugvajus. Tačiau 2023 m. avienos gamyba ES per pirmus 10 mėnesių susitraukė 5,9 proc. (arba 25 719 t), palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu.

Pavyzdžiui, Ispanijoje, kuri yra didžiausia avienos gamintoja ES, po „Brexit“ šis gyvulininkystės sektorius sumažėjo 9,5 proc., Prancūzijoje ir Rumunijoje – 8 proc. Tik Airijos ir Olandijos avienos gamintojams pavyko ne tik išsaugoti apimtis, bet ir padidinti. Per pirmus 10 mėnesių pernai Olandijoje avienos pagaminta 2,3 proc., o Airijoje – net 15,7 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu.

Gerėjančiais rezultatais galėjo pasidžiaugti ir nuo ES atsiskyrusi Jungtinė Karalystė (JK). Į didžiausią šios šalies eksporto rinką Prancūzijoje avienos siuntų vertė per 2023-iuosius išaugo 23 proc. iki daugiau nei 341 mln. Eur, o apimtys padidėjo 23 proc. Į Vokietiją eksportuojamos mėsos vertė išaugo 15 proc. iki daugiau nei 126 mln. Eur, o apimtis – 12 proc.

Žemės ūkio ir sodininkystės plėtros valdybos (AHDB) tarptautinės prekybos plėtros vadovas Jonathanas Eckley‘is tvirtino, kad toks avienos eksportas neabejotinai buvo išskirtinė 2023 m. sėkmė, kurią lėmė paklausa Europos rinkose ir besivystančiose Vakarų Afrikos rinkose.

Lietuvoje avininkystė nėra dažnas ūkininkų pasirinkimas, o pastaraisiais metais tokių specializuotų ūkių ir juose auginamų avių skaičius tik mažėja. Oficialiosios statistikos portale skelbiami duomenys rodo, kad 2020 m. didesniuose nei 1 ha ūkiuose auginta 160 514 avių. Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo įregistruota 8,971 tūkst. avių laikytojų, t. y. 3,66 proc. mažiau nei tuo pat metu 2021 m. Įregistruotų avių skaičius, palyginti su 2021 m., sumažėjo 0,69 proc. ir sudarė 155,692 tūkst. vnt. Daugiausia avių ir jų laikytojų buvo įregistruota Alytaus ir Anykščių rajonų savivaldybėse.

ES daugiausiai avių auginama Ispanijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Olandijoje. Avininkystės ūkiai paprastai kuriami ekonomiškai pažeidžiamuose regionuose, pavyzdžiui, kalnuotose vietovėse.

Avių ūkių mažėja ne vienus metus

Avienos gamybos kreivei smunkant žemyn, ES eksportas į kitas rinkas taip pat menksta. Per pirmąjį 2023 m. pusmetį avienos pardavimai JK išliko stabilūs, tačiau į Omaną, Katarą ir Jungtinius Arabų Emyratus jos išvežta 13,2 proc. mažiau.

Kita vertus, po ganyklas išdeginusių sausrų Šiaurės Afrikoje ir prasidėjus religinėms šventėms, kurių metu aukojami gyvūnai, suaktyvėjo gyvų avių eksportas. Dideli pardavimai Libijai ir Marokui pernai sugebėjo atsverti jų nuosmukį Jordanijoje, Saudo Arabijoje, Izraelyje, ir pirmąjį praėjusių metų pusmetį išaugo 1,7 proc.

Pačioje ES rinkoje juntant avienos stygių, suprantama, daugiau šios mėsos įsivežama iš kitų šalių. Importas per pirmąjį pusmetį, EK duomenimis, išaugo beveik 15 proc., daugiausia iš Naujosios Zelandijos ir Jungtinės Karalystės.

Dėl sumažėjusios gamybos Bendrijos šalyse išsilaikė palyginti aukštos avienos kainos. Pavyzdžiui, Ispanijoje jos yra 20 proc. didesnės nei pernai gruodį ir yra vienos aukščiausių Europoje.

EK tikisi, kad šiemet pavyks atstatyti importo ir eksporto balansą, tačiau prognozuoja, kad į Bendrijos šalis bus įvežta 4,7 proc. daugiau mėsos.

Avių, kaip ir kitų galvijų augintojus kasmet kamuoja sausra, padidėjusios išlaidos pašarams, galvijų ligos, neigiamai paveikusios gamybą ir prekybą. Vien Ispanijoje dėl šių priežasčių per 5 metus išnyko 2 proc. avininkystės ūkių.

Didelės vidaus rinkos kainos ir kelių šalių taikomi apribojimai dėl avių raupų atvejų stipriai sumažino ispaniškos avienos eksportą: per pirmuosius 9 praėjusių metų mėnesius jis sumažėjo 7 proc., o importas padidėjo 30 proc.

2023-ieji kiek geresni buvo vengrams. Nors jie nėra tarp didžiųjų ES avių augintojų ir eksportuotojų, pernai dėl palankesnių orų, kritus grūdų ir pašarų kainoms augintojai galėjo geriau pasiruošti žiemai ir tikėtis geresnio pelno šiemet. Vengrijos ūkininkai labai nukentėjo po 2022 m. sausros, 5 proc. avių ūkių šalyje teko uždaryti.

Pernai didžiąją dalį ėriukų vengrai išgabeno į Italiją, kur ėriena yra populiarus velykinis patiekalas. Šiųmetis Velykų sezonas avių augintojams bus ypatingas tuo, kad krikščioniška šventė ir šventasis musulmonų mėnuo Ramadanas seka vienas paskui kitą, tad laukiama didelio eksporto srautų į Prancūziją, Belgiją, Vokietiją, Austriją ir Olandiją, taip pat į Artimųjų Rytų rinkas suaktyvėjimo.

Deja, vengrų augintojai apgailestauja, kad avienos suvartojimas šalies viduje labai menkas, siekia vos 0,2 kg vienam gyventojui per metus, o tai yra daug mažiau nei ES vidurkis.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.