Avys: ir maistas, ir kraštovaizdžio puošmena, ir šiluma

Ant podiumo – avių paradas

Lankytojų laukė daug pramogų ir atrakcijų: veikė žemės ūkio technikos paroda, tautodailininkai, amatininkai eksponavo savo gaminius, mokė amato paslapčių, įspūdingas buvo senovinių automobilių paradas. Itin didelio susidomėjimo sulaukė avių kirpėjų varžytuvės, parodomasis žirgų konkūras, smagu buvo stebėti, kaip avis ganė borderkolių veislės šunys. Damoms širdys salo klausantis lyriškų atlikėjo Edmundo Kučinsko dainų.

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė Kisielienė džiaugėsi gražia švente: šiltą ir saulėtą rugsėjo šeštadienį į kasmetę specializuotą parodą „Avis aprengs ir pamaitins 2023“ susirinko nepaprastai daug lankytojų. Veisimo programose dalyvaujantys veisėjai kasmet į parodą atveža ir pristato įvairių veislių avių. Šiemet jie demonstravo 15 veislių avis, kurios iš gardų buvo išleistos promenadai ant podiumo – žygiavo po aptvarą. Žiūrovams labai patiko avių paradas. Apie avių veisles įdomiai ir vaizdingai pasakojo bei avių augintojus kalbino Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyr. redaktorė Ramunė Sutkevičienė.

Lietuvoje auginamos 40 veislių avys, iš jų 26 veislės yra mėsinės. Lietuvoje auginama ir egzotinių avių.

Žiūrovai galėjo išrinkti jiems labiausiai patikusią patraukliausią avį. Pačios pirmosios ant betoninio podiumo pasirodė Lietuvos juodgalvės. UAB „Genetiniai ištekliai“ direktoriaus pavaduotojas, LAAA tarybos pirmininkas Rimantas Kairys romantiškai kalbėjo apie senąją avių veislę – Lietuvos juodgalves, kurios vadinamos pievų puošmena, tinka ne tik mėsai, veislei ir vilnai, bet ir sodyboms papuošti.

Lietuvos juodgalvių veislė išvesta XX a. pirmoje pusėje. Ši veislė patvirtinta 1961 metais. Radviliškio r. Šeduvos eksperimentinis ūkis buvo įkurtas 1963 m. lapkričio 30 d. Daugelį metų avelėmis rūpinosi direktorius dr. Juozapas Mikutis, Šeduvos legenda. Lietuvos juodgalvės avys Šeduvoje yra auginamos veislei, mat norima išsaugoti Lietuvos juodgalvių veislės genofondą. Šios avys paplito ne tik Lietuvoje.

Pasak R. Kairio, Šeduvos pagrindiniai simboliai – Šeduvos malūnas ir avys. Jo jautrus pastebėjimas apie avis ir debesėlius: „Kai matai tūkstantinę avių bandą, kuri ganosi žalioje pievoje, nejučiomis pakeli akis į dangų, kur plaukia balti debesėliai, tada susilieja dangus ir žemė – pievoje pamatai tūkstantį baltų debesėlių.“

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovė dr. Rūta Šveistienė pristatė saugotiną genofondo veislę – Lietuvos vietines šiurkščiavilnes avis. Avinai turi įspūdingus ragus, beje, 20 proc. avelių irgi turi ragus. Šios avys puošia kraštovaizdį, tinka auginti ekstensyviame ūkyje, nekaupia lajaus, gerai nušienauja ganyklas ir pievas.

Avys, atkeliavusios iš užsienio

Apie savo ūkiuose auginamus sufolkus patirtimi dalijosi ūkininkai Giedrė Balčienė ir Evaldas Laucevičius. Ši avių veislė išvesta Anglijoje. Telšių r. ūkininkas Gintautas Činskis laiko Tekselių veislės avis, kurios išvestos Olandijoje, Tekselio saloje. Gintautas rašo mokslinį darbą apie Tekselių veislės avių ypatumus ir prisitaikymą gyventi Lietuvoje. Mėsinio tipo, dideles, masyvias Ile de France veislės avis parodoje pristatė ūkininkai Aurimas Jazbutis ir Augis Rimkevičius. Vokietijos juodgalves augina ilgametis avininkystės puoselėtojas Žilvinas Augustinavičius. Jis laiko 500 ėriavedžių. Vokietijos merinosus į parodą atvežė Saulius Laurikietis.

Ūkininkai Kristina ir Jūris Milišiūnai laiko 700 avių, iš jų – 400 ėriavedžių. Visiems patiko Milišiūnų auginamos gražuolės Koburgo lapinės avys. Ūkininkai turi ir melžiamų avių. Tai – ostfryzai, iš kurių pieno daro gardžius sūrius. Avių eksterjero vertintoja K. Milišiūnienė pristatė ūkininko Raimondo Neverdausko į parodą atvežtas egzotines avytes. Kristina „Ūkininko patarėjui“ trumpai užsiminė apie avių augintojams aktualią problemą. Tai – produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio (VED) apskaičiavimas, nes smulkūs avininkystės ūkiai praktiškai neturi galimybės pasinaudoti parama, kadangi nepasiekia reikiamo žemės ūkio VED, išreikšto standartine produkcijos verte (VED).

Išskirtinio grožio Kerry Hill veislės avys, kurias augina Robertas Galeckas iš Jonavos r.

Žiūrovai išrinko gražiausias avis

LAAA vadovė G. Kisielienė ŪP kalbėjo, kad avininkystė yra populiari ūkio šaka. Lietuvoje yra 8 502 avių ūkiai. Augintojai ir veisimo programose dalyvaujantys veisėjai laiko 147 500 avių, ėriavedžių – 57 771. Pastebima tendencija – Lietuvoje mažėja smulkių ūkių. Didesni ūkiai, kuriuose laikoma daugiau nei 100 avių, ir toliau plėtoja ūkinę veiklą.

LAAA vienija 370 narių, iš jų 170 yra tikrieji nariai. Visų narių bandose laikoma apie 30 tūkst. avių. Dalis ūkių užsiima veislininkyste, augintojai dalyvauja veisimo programose, o prekiniai ūkiai veislei avių nelaiko. Parodoje „Avis aprengs ir pamaitins 2023“ žiūrovai išrinko jiems labiausiai patikusias avis. Daugiausia balsų surinko ir pirmąją vietą pelnė mėsinio tipo Ile de France veislės avinas (Kėdainių r., Augio Rimkevičiaus ūkis). Lankytojams patiko pačios mažiausios pasaulyje avytės – vietinių avių veislė iš Kveslando salų, nuo Bretanės pakrantės. Jas augina Šiaulių r. ūkininkas R. Neverdauskas. Avytės yra auginamos vilnai ir grožiui. Įspūdingi mažojo avinuko stiprūs ragai.

Trečia vieta atiteko Kerry Hill veislės avims, kurios turi baltą galvą su juodomis dėmėmis aplink burną, ausis ir akis, kojos baltos su juodomis dėmėmis. Šios avys pernai ir užpernai parodoje buvo išrinktos gražiausiomis.

Avims nuvilko jų šiltus kailinukus

Daug karštų emocijų ir didelę porciją adrenalino suteikė avių kirpėjų varžytuvės. Trys žemaičiai broliai – Jonas, Matas ir Jurgis Stonkai – su jaunatvišku azartu čiupo konkursui skirtas avis ir vikriai ėmė kirpti. Nuo jų neatsiliko Raimondas Arbačauskas iš Kelmės rajono bei Gytis Klemunskis iš Kupiškio.

Kirpėjai pirmame ir antrame ture turėjo nukirpti po tris avis. Broliai Stonkai ŪP pasakojo, kad jiems patinka avims nuvilkti jų šiltus kailinukus, jie patys ir jų tėvas Artūras Stonkus Žemaitijoje laiko nemažai avių. Visai neseniai vilkai įsisuko į jų bandą, padarė daug nuostolių. Vyriausias brolis – 30 m. Jonas – avis kerpa penkerius metus. Per dieną nukerpa 150–200 avių. Paklaustas, kas paskatino imtis tokio darbo, šelmiškai atsakė: „Kirpti avis paskatino nekirptos avys.“ Jauniausias brolis – 27 m. Matas – avis kirpti pradėjo prieš trejus metus. Jurgis po ilgos pertraukos jau metus vėl kerpa avis, sakė, jam įdomi šio darbo specifika. 29 metų Jurgio palaikyti atvažiavo žmona Greta su dvejų metų dukrele Marcele.

Ūkininkas ir avių kirpėjas R. Arbačauskas jau vienuoliktus metus visoje Lietuvoje kerpa švelniakailes gražuoles. Per metus nukerpa apie 10 tūkst. avių. Jis suspėja ir ūkininkauti, laiko sufolkų veislės avis ir jų mišrūnus. Jaunas vaikinas Gytis Klemunskis, paskatintas tėvo, jau ketverius metus kerpa avis. Jo brolis darbuojasi Norvegijoje – ten irgi kerpa avis.

Susumavus avių kirpimo varžytuvių rezultatus, pirmoji vieta atiteko nuolat besišypsančiam vyriausiam broliui Jonui Stonkui. Antroji vieta skirta prityrusiam avių kirpėjui R. Arbačauskui. Trečią vietą pelnė Marcelės tėtis Jurgis Stonkus.

Įdomus reginys, kaip didelėje pievoje avis ganė trenerės Audronės Naruševičės borderkolių veislės šunys, kurie yra puikūs aviganiai – keturkojai piemenys. Audronė dalyvauja tarptautinėse varžybose, laiko dresuotus borderkolių veislės šunis, turi 30 avių.

Praėjusį šeštadienį Pavartyčių kaime labai toli skambėjo atlikėjo E. Kučinsko atliekamos dainos. Tos nevystančios raudonos rožės ir kitos populiarios melodijos suvirpino visų moterų širdis. Parodoje koncertavo kapelija „Mingė“ iš Klaipėdos. Talentinga kūrėja Žydra Jomantienė pristatė savo darbus iš vilnos. Šeduvos technologijų ir verslo mokymo skyrius surengė įspūdingą žirgų konkūrą, vaikus mokė jodinėti.

Autorės nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Podiumu pirmosios žygiavo Lietuvos juodgalvės avys.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.