Azoto trąšos pinga

Daugiausia trąšų – javams

Kiek ir kokių trąšų mūsų šalies ūkininkai sunaudojo pernai, kai trąšų kainos buvo šoktelėjusios į neregėtas aukštumas, statistinių duomenų kol kas nėra. Oficialiosios statistikos portale pateikta tik 2021 metų analizė. Joje matyti, kad daugiausia azotinių trąšų buvo išnaudota žieminiams javams (98 667,5 t) ir rapsams (43 579,9 t), mažiausiai – lauko daržovėms (286,7 t ), taip pat sodams ir uogynams (286,7 t) tręšti. Daugiausia fosforinių trąšų atiteko žieminiams javams (26 202,9 t) ir rapsams (11 783,5 t), mažiausiai – lauko daržovėms (178,8 t), sodams ir uogynams (48,2 t). Kalio trąšų daugiausia buvo išberta žieminiams javams (36 262,9 t), rapsams – 16 533,1 t, vasariniams javams – 11 694 t. Ankstesnių metų statistika byloja, kad 2020 m. mūsų šalies žemdirbiai žemės ūkio augalams tręšti panaudojo 185,8 tūkst. t. azoto, 54,5 tūkst. t fosforo ir 74,6 tūkst. t kalio trąšų.

Pernai pavasarį analitinę apžvalgą apie trąšų sunaudojimo kiekius Europos Sąjungos (ES) valstybėse pateikė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Griškonytė. Apžvalgoje pateikta, kad iš 179 mln. ha ES turimos žemės ūkio paskirties žemės 134 mln. ha (75 proc.) tręšiama mineralinėmis trąšomis. Maždaug pusė naudojamų trąšų buvo išberiama ant javų, 26 proc. – ant kviečių, 25 proc. – ant stambių grūdų, 16 proc. ant pievų, 11 proc. tenka aliejinių augalų pasėliams. Bendras trąšų kiekis, išbarstytas specializuotiems augalams: bulvėms, cukriniams runkeliams, daugiametėms kultūroms, yra palyginti nedidelis.

Mažesnės kainos

Kokie šie metai bus ūkininkams, kokios permainos laukia trąšų rinkoje? Šie ir kiti klausimai ūkininkams jau neduoda ramybės, nes iki pagrindinio pavasarinio pasėlių tręšimo laiko liko visai nedaug. Trąšų rinką vasario pabaigoje išanalizavęs SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas savo socialinėje paskyroje rašė, kad pasaulyje sparčiai pingant gamtinėms dujoms, pinga ir azotinės trąšos. „Lietuvoje šie pokyčiai, matyt, yra lėtesni. Tokia pingančių trąšų situacija neturėtų būti palanki prekybininkams. Atsigabenus brangiai pirktų trąšų laivą, norisi jį parduoti nesumažintomis kainomis. O ūkininkai, matyt, stebėdami rinkos kainas, nori mažesnių kainų“, – rašė T. Povilauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Ignas Hofmanas stebi tendencingą azotinių trąšų kainų mažėjimą. Nuo praėjusių metų rudens iki dabar jos sumažėjo apie 35 proc. „Nesitikėjau, kad trąšų kainos mažės, todėl jas pirkau rudenį, už trąšas mokėjau brangiai. Juk buvo nuolat kalbama apie energetikos išteklių taupymą, žmonės buvo raginami taupyti net buityje. Kadangi azotinių trąšų savikainą didžiąja dalimi sudaro išlaidos dujoms, dariau prielaidą, kad jos nepigs. Kas nulėmė kainų mažėjimą, neatsakysiu. Tačiau manau, kad vienais iš faktorių tapo ne itin šalta žiema, laiku Europoje užpildytos dujų talpyklos ir atrasti nauji dujų tiekėjai. Dujų trūkumo nėra, todėl ir trąšų kainos krito. Grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos kainos taip pat nukrito apie 30–40 proc.“, – savo nuomonę „Ūkininko patarėjui“ dėstė I. Hofmanas. 

Turės galimybę

LŪS vicepirmininkas teigė manąs, kad trąšų kainos po truputį mažės, ypač gegužę–birželį. „Antrajam tręšimui turėtume turėti dar pigesnių trąšų. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad Baltijos šalys, tarp jų – ir Lietuva, pasėlius tręšia vienos paskutinių Europoje. Tai turi įtakos, nes azotinės trąšos pas mus atvažiuoja iš Prancūzijos, Belgijos ir kitų šalių. Todėl Lietuvos ūkininkai, žiūrint į šiandienos poziciją, turės galimybę įsigyti pigesnių trąšų“, – teigė I. Hofmanas.

LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas sakė, kad dalis jo rajono ūkininkų po ažiotažo prisipirko brangių trąšų. „Buvo kalbama, kad trąšų gali nebūti, kad jų gali trūkti, todėl procentiškai maždaug pusė ūkininkų jų įsigijo. Dauguma ūkininkų jau turi trąšų pirmajam tręšimui. Antrajam tręšimui kai kurie neskuba pirkti, nes dar ir dabar laukia palankesnių kainų“, – ŪP tikino A. Navickas. Jis teigė manąs, kad salietra greitai gali kainuoti apie 460 Eur/t be PVM. Dabar ji kainuoja 500 Eur/t be PVM. „Dar yra kreditavimo kaštai, atidėjimai, kuriuos firmos labai išbrangino. Žodžiu, ūkininkai turi ką veikti“, – pridūrė pašnekovas.

Laukusieji nepralošė

Ukmergės r. ūkininkas Ramūnas Skapas mena, kad metų pradžioje ekspertai ūkininkams nelinkėjo ramybės. Nuolat buvo teigiama, kad nematyti ženklų, kurie prognozuotų trąšų pigimą. „Vis dėlto kai kurie ūkininkai nepirko brangių trąšų ir laukė. Jie nepralošė, nes trąšos atpigo 30 proc. Neseniai teiravausi trąšų grūdinėms kultūroms ir bulvėms. Tačiau jų dar nepirkau, nes grūdai rinkoje pinga. Rudeninis įdirbis buvo labai brangus. Šiemet ta inercija tęsiasi. Ir ji negali neturėti įtakos ūkininkams, nes šie yra motyvuoti pirkti kuo pigiau“, – kalbėjo R. Skapas.

Anykštėnas Romualdas Kubaitis dalį trąšų jau buvo nusipirkęs, dalį ruošiasi pirkti šią savaitę. „Už trijų savaičių prasidės trąšų barstymas, nėra ko delsti. Kainos – geros. Palyginus su lapkričiu, trąšų kainos yra sumažėjusios vos ne per pusę. Rudenį jos kainavo 1 200 Eur/t, dabar – 500–600 Eur/t. Matysime, kokios jos bus ateityje, bet viliuosi, kad trąšos pigs“, – teigė R. Kubaitis.

LGAA prezidentas Aušrys MACIJAUSKAS: Išskaido rizikas

Negalime labai tiksliai pasakyti, ar azotinių trąšų atpigimas yra adekvatus gamtinių dujų pigimo atžvilgiu, ar vis dar trąšų gamintojai ir pardavėjai stengiasi išlaikyti kaip įmanoma aukštesnes kainas, bet, vertinant situaciją Europoje ir bendraujant su Europos ūkininkais, tokia tendencija – labai ryški. Azotinės trąšos pinga. Dalis LGAA narių azotinių trąšų nusipirko rudenį. Yra ir tokių, kurie laukė atpigimo, ir tokių, kurie nusipirko dalį trąšų pirmajam tręšimui ir tikėjosi, kad antrajam tręšimui kainos nukris. Žemdirbiai nori išskaidyti rizikas, liaudiškai tariant, nesudeda visų kiaušinių į vieną pintinę. Išskaidydami rizikas jie vienu atveju gal šiek tiek pralošia, kitu – išlošia, bet turi saugų vidutinį variantą.

Ūkininkai, kurie iki šiol nėra nusipirkę azotinių trąšų, dar laukia ir jų lūkesčiai nėra visiškai nepagrįsti. Pietų Europoje vyksta tręšimo darbai ir yra tokia tikimybė, kad atsitikus kokiam nors geopolitiniam įvykiui ar paaštrėjus situacijai Ukrainoje, atlikus pirmąjį, pagrindinį tręšimą Prancūzijoje ir Vokietijoje, trąšų kainos nukris. Todėl visi ir laukia. Kiek žinau, net ir vokiečiai laukia.

Mūsų šalies ūkininkai visą laiką ieško alternatyvų mineralinėms trąšoms, naudoja organines trąšas. Bėda ta, kad organinių trąšų – gyvulių ar paukščių mėšlo – turime labai mažai, nes gyvulininkystės ir paukštininkystės sektoriai praktiškai yra sunaikinti. Todėl apsirūpinimas organinėmis trąšomis yra labai mažas, palyginus su tuo, kaip yra Lenkijoje, nekalbant apie Daniją ar Olandiją. Mūsų šalies ūkiuose didėja plotai augalų, kuriems nereikia azotinių trąšų arba jų reikia mažiau. 

UAB „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras ŠAKYS: Azoto trąšų turi

Azoto trąšų turime, bet tik tiek, kiek ankstesniais metais patiekdavome iki gruodžio pabaigos, o šiemet nepardavėme. Žemdirbiai vis dar laukia ir tik dabar prasideda pirkimas. Pamenu, praėjusį pavasarį azoto trąšų Lietuvoje pritrūko, nenoriu būti pesimistas, bet simptomai šiemet yra tie patys. Atsivežti laiko kaip ir nebelieka, o nepardavus pirkti – didelė rizika. Vėl auginsime prastos kokybės derlių, taip pat jo bus ir mažiau.

Palyginti su praėjusių metų kovo mėnesiu, azoto trąšos yra apie 30–40 procentų pigesnės.

Dėl kainų ateityje, sunku pasakyti, nes beveik visos kompanijos parduoda nuostolingai, nei viena nenori laikyti sandėliuose brangių likučių. Todėl kiek kuri nuspręs prisiimti nuostolių, parodys laikas. Gali būti staigus kainų pasikeitimas.

Redakcijos ir 123rf nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.