Bachmutas: nepalaužiamas nei jis, nei jo gynėjai

Ne tik visureigiai

LGAA nario Virginijaus Čėsnos padovanotas visureigis šį mėnesį pasiekė Ukrainą ir atiteko Bachmuto miesto, dėl kurio vyksta nuožmiausi mūšiai, bataliono atraminiam štabui. LGAA padovanotas pikapas atiteko paramedikams ir jau vežioja sužeistuosius iš fronto. LGAA narių Algirdo Laurikiečio ir Rolano Jovaišo padovanoti elektros generatoriai atiteko paramedikams ir išminuotojams.

Iš viso vien praėjusią savaitę Ukrainos kariams tiesiogiai pristatėme mikroautobusą, skirtą dronų medžiokliams, 3 visureigius, kurių vienas jau evakuoja sužeistuosius, 6 elektros generatorius, elektros energijos kaupiklį, kelis šimtus Jurbarko vaikų darželių auklėtinių pagamintų apkasų žvakių, kurios šildo karių bei paramedikų rankas ir širdis, daug šiltų rūbų.

Tiesiai į frontą

Gruodžio 9 dieną kolona 5 mūsų automobilių, papuoštų Ukrainos ir Lietuvos vėliavėlėmis bei Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ženklu, pajudėjo į 2 200 km kelionę – Donbaso Bachmuto miestą, dėl kurio su įsiveržusia Rusijos armija kaunasi mums labai brangių draugų batalionai ir brigados.

Su mūsų draugu, 204 bataliono štabo karininku Ivanu Varchenko turėjome susitikti Konstantinovkos miestelyje, nutolusiame 12 km nuo fronto linijos. Tolumoje nuolat gaudė besikaunančiųjų artilerijos dvikovų aidai, o tamsiame danguje švietė orkų šaudomų Jungtinių Tautų uždraustų fosforu užtaisytų artilerijos sviedinių, krintančių ant Bachmuto gynėjų, pašvaistė.

Su Ivanu ir jo sūnumis susitikome prie miestelio cerkvės, nes degalinės, kurioje Ivanas mus po ilgos kelionės planavo pavaišinti kava, jau nebuvo likę – prieš pat mums atvykstant į ją atskrido Putino orkų paleista „C-300“ raketa.

Apsistojome apleistame name, užtemdėme langus, nes – ne paslaptis – tarp likusių gyventojų yra nemažai rusiško pasaulio gerbėjų. Netrukus Ivano perspėjimas pasitvirtino – pasigirdo dar du mažesnio galingumo raketų sprogimai. Nedelsiant po miestelį išsklaidėme savo automobilius: jeigu būtų pataikyta, nebūtų sunaikinti visi Ukrainos kariams taip reikalingi visureigiai su į juos pakrautais elektros generatoriais.

Su Ivano sūnumis Dmytro ir Aleksėjumi mums nepavyko atsisveikinti, nes jie buvo skubiai iškviesti į priešakines fronto linijas, – tąnakt reikėjo pakeisti nuvargusius kovos draugus. Žinau, kad po rotacijos jie grįžo sveiki, bet labai pavargę ir, Ivano žodžiais, „purvini kaip velniai“.

Už savo ir mūsų laisvę

Tik pažvelkite į Bachmuto gynėjų akis – jos pasako viską. Rodo begalinį nuovargį, atspindi, kokių milžiniškų fizinių ir dvasinių jėgų jiems reikia, kad atlaikytų orkų puolimą. Jų žvilgsniai man primena Lietuvos partizanų ir mūsų, Lietuvos parlamento gynėjų, žvilgsnius, kai naktį iš 1991 m. sausio 13-osios į 14-ąją laukėme okupantų puolimo, o atsitraukti neturėjome jokios teisės.

Pažiūrėkite, kokiomis sunkiomis sąlygomis jie kaunasi su prieš juos siunčiamomis „zekų“ gaujomis, kai apkasai po gausesnio snygio ir atlydžio prisipildo vandens...

Kautynės XXI amžiaus „Stalingrade“ vyksta nuolatos, dažnai peraugdamos į artimus susirėmimus: orkai mažais, 15–30 žmonių būriais prislenka prie Ukrainos karių apkasų 30 m atstumu ir su paskutine okupantų artilerijos salve puola į ukrainiečių apkasus, dažnai žūdami nuo savos artilerijos ugnies.

Iš tokių atakų jie negrįžta pas savus ir ne tik dėl ukrainiečių ugnies, bet ir dėl „kadirovcų“ užtveriamosios ugnies, nes liudininkai to, kas vyksta apkasų linijose, niekam nereikalingi. Po 30 min. prieš ukrainiečius siunčiama nauja partija mirtininkų. Ir taip ištisai.

Todėl švęsdami šv. Kalėdas nepamirškite, kad ir už mūsų laisvę 2 000 km atstumu nuo Lietuvos kaunasi Ukrainos kariai, pasiruošę verčiau mirti, bet nepasitraukti. Tai principinė jų valios kova. Ir jie ją laimės.

SLAVA UKRAINI!

HEROIAM SLAVA!

Misijos „Kariai – kariams“ vadovas Antanas KLIUNKA

Misijos „Kariai – kariams“ nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.