Ashburn +35,0 °C Dangus giedras
Antradienis, 16 Lie 2024
Ashburn +35,0 °C Dangus giedras
Antradienis, 16 Lie 2024

BNS

 

Baigiantis pasėlių deklaravimui – kritika dėl sudėtingų procedūrų, specialistų trūkumo

2024/07/01


Pirmadienį baigiantis vienam svarbiausių procesų žemės ūkyje – pasėlių ir naudmenų deklaravimui – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia, kad ūkininkai spėjo deklaruoti pasėlius laiku – penktadienio rytą buvo likę 4 proc. dar nepatvirtintų deklaruotų pasėlių plotų.

Tuo metu ūkininkų atstovai pabrėžia, kad šiemet pasėlius deklaruoti buvo sunkiau nei 2023-iaisiais, pirmaisiais naujosios žemės ūkio strategijos metais – labiausiai dėl naujo Europos Sąjungos (ES) reikalavimo deklaruoti pakrantės juostas.

„Pats deklaravimas visumoje yra sudėtingesnis nei pernai, (...) pailgėjo laike“, – BNS sakė Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.

Ūkininkai taip pat kritikuoja politikus dėl kasmet vėluojamų patvirtinti pasėlių deklaravimo taisyklių. Žemdirbiai norėtų, kad jos kitiems metams būtų parengtos dar rudenį.

Dalis ūkininkų taip pat pasigenda konsultantų seniūnijose, jų mažėja.

Deklaravimas pasunkėjo ir pailgėjo

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, iki penktadienio ryto patvirtinta kiek daugiau nei 111 tūkst. pasėlius deklaravusių ūkininkų paraiškų, bendras deklaruotų pasėlių plotas siekia daugiau nei 2,905 mln. hektarų. Dar nepatvirtinta buvo 1317 paraiškų, kurių bendras įbraižytas plotas – 104,8 tūkst. hektarų.

„Daug seniūnijų jau yra ir pabaigusios deklaravimus ir nebeturi ką veikti. Per visą Lietuvą apie 4 proc. įbraižyti, bet dar nepatvirtinti. (...) Jau turime įbraižytų tūkstančiu hektarų daugiau nei pernai“, – BNS sakė žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

„Panašu, kad ūkininkai suspėjo“, – pabrėžė jis.

Šiemet pasėlių plotai Lietuvoje didesni nei 2023 metais, kai 116,1 tūkst. pareiškėjų deklaravo 2,904 mln. ha.

Anot viceministro, daugiau plotų deklaruota, nes šiemet vandens telkinių pakrantėse ūkininkams draudžiama dirbti žemę ir ten skleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos ir kitus produktus. Įgyvendinant ES Bendrosios žemės ūkio politikos nuostatas šiemet visa apimti pradėti apsauginių juostų prie vandens telkinių išskyrimo ir, jei reikia, deklaravimo darbai.

„Būdavo įvairiai, kai kurie iki pat griovio šlaito dirbdavo žemę, šiemet to jau daryti nebegalima, ten pasėliai pasikeitė apsauginėmis juostomis“, – sakė E. Giedraitis.

Anot I. Hofmano, šiemet procesas sunkesnis būtent dėl prievolės deklaruoti apsaugines juostas prie vandens telkinių, melioracijos griovių.

„Tų juostų deklaravimas kelia pakankamai daug iššūkių. Galima (...) už jas neprašyti paramos, bet jas deklaruoti pagal taisykles privaloma. Problematiška padaryti patį veiksmą, ten reikia labai preciziškai padaryti“, – BNS teigė jis.

Problemos dėl konsultacijų

Pasak I. Hofmano, nors pasėlius deklaruoti šiemet ir sunkiau, ir ilgiau, seniūnijose sumažėjo konsultuojančių specialistų. Jo, teigimu, kai kuriuose rajonuose jų yra maždaug 40 proc. mažiau nei pernai.

„Specialistų seniūnijose stipriai sumažėjo. (...) Aišku, ne visur, labai nevienodai, bet ta problema tikrai dėl žmonių yra“, – teigė jis.

„2024 metais buvo sumažintas šitų specialistų skaičius, o tie specialistai yra labai reikalingi. (...) Šie specialistai yra arčiausiai žemdirbių ir jų trūkumas labai pasijaučia“, – pridūrė ūkininkų atstovas.

I. Hofmano teigimu, geresnius kompiuterinio raštingumo įgūdžius turintys ūkininkai pasėlius renkasi deklaruoti internetu, tačiau vis tiek linkę eiti pas specialistus, kad jie patikrintų ar paraiškose nėra klaidų, jas patvirtintų.

„Patys nesiryžta prisiimti tos atsakomybės, nes, neduok, Dieve, bus kažką padarę blogai ir gaus sankcijas“, – pažymėjo Žemės ūkio tarybos vadovas.

Viceministras E. Giedraitis tikino, kad ŽŪM nėra gavusi signalų iš savivaldybių dėl specialistų trūkumo: „Kol kas tokių kalbų nėra, bet, aišku, jei jaustųsi, kad savivaldybės nepajėgia, būtų ieškoma sprendimų.“

„Kažkada buvo iniciatyva, kai Žemės ūkio konsultavimo tarnyba irgi norėjo dalyvauti tame procese. Kadangi tai (ūkininkų konsultavimas – BNS) yra deleguota funkcija, tam lėšos skiriamos, tada kaip tik savivaldybės sukilo, kad tik neatimtų iš jų tos paslaugos ūkininkams“, – kalbėjo E. Giedraitis.

Tikisi didesnio ekoschemų populiarumo

Su 2023–2027 metų žemės ūkio strateginiu planu praėjusiais metais įvestos ir ekologinio ūkininkavimo sistemos, vadinamosios ekoschemos. Dalyvaudami vienoje iš šių klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų ūkininkavimo veiklų ūkininkai gali pasididinti tiesiogines išmokas.

Anot E. Giedraičio, nors dar nėra duomenų, kaip aktyviai ekoschemas žemdirbiai rinkosi šiemet, tikimasi didesnio jų populiarumo nei pernai.

„Tikimės ir su ministru (žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku – BNS) esame kalbėję, kad greičiausiai šiemet padaugės dalyvavimas ekoschemose, nes yra žymiai lengvesnis atėjimas, gali ateiti į ekoschemas beveik kiekvienas. Tai tikimės didesnio dalyvavimo“, – sakė E. Giedraitis.

Jis teigė, jog iš šių metų tarpinių duomenų matyti, kad ūkininkai aktyviau deklaravo kraštovaizdžio elementus, jų plotų deklaruota maždaug dukart daugiau. 2023 metais tarp ūkininkų kraštovaizdžio elementų priežiūra sulaukė mažiausiai populiarumo.

 

Autorius Lukas Juozapaitis / BNS

123rf nuotr.

Dalintis