Baltijos jūros veiksmų planas – iššūkiai žemės ūkiui ir Seimui

Liubeke (Vokietijoje) Baltijos regiono valstybių atstovai patvirtino atnaujintą Baltijos jūros veiksmų planą (BSAP). Iš optimistinio Aplinkos ministerijos (AM) tinklapyje paskelbto pranešimo matyti, kad namų darbai nuo 2013 m. taip ir liko neatlikti – diskusijose net nebuvo svarstoma apie Lietuvai nustatytas neproporcingai aukštas azoto ir fosforo išmetimų į Baltijos jūrą mažinimo apimtis.

Ką aptarinėjo?

Apie tai, kad Lietuvai nustatytos azoto išmetimų mažinimo apimtys 2,5 karto viršija Estijai, Latvijai ir Suomijai keliamus uždavinius kartu sudėjus, o fosforo – beveik tiek pat, kiek turi bendrai sumažinti Estija, Latvija, Suomija ir Švedija, ŪP buvo rašyta prieš savaitę, viliantis, kad Lietuvos ekspertai pagaliau paruošė savo argumentus šių rodiklių peržiūrai. Deja, taip neįvyko.

Įdomu tai, kad BSAP, pasirašyto 2007 ir 2013 metais, tekstų lietuvių kalba aptikti nepavyko. Nuoroda, pateikiama AM tinklapyje į atnaujinto 2021 metų BSAP plano tekstą, – irgi anglų kalba. Tad įdomu, kokia kalba surašytą plano projektą aptarinėjo valdžios institucijų atstovai, diskusijoms pakviesti socialiniai partneriai?

Iššūkiai žemės ūkiui

Verta paminėti kai kurias atnaujinto BSAP priemones, nes žemdirbiai turi teisę žinoti, kokius įsipareigojimus žemės ūkio atžvilgiu prisiėmė Lietuvos valdžios atstovai, nematę reikalo tartis su ūkininkais:

Priemonė E17. Iki 2024 metų ištirti galimybes apmokestinti mineralinių trąšų ir (arba) azoto perteklių bei įgyvendinti agrarinės aplinkosaugos priemones, remiantis įvairių šalių patirtimi.

Komentaras. Kas ir kada Lietuvoje uždegė žalią šviesą trąšų apmokestinimo įsipareigojimams – nežinia. Situacija norom nenorom primena Nacionalinio energetikos ir klimato srities plane kažkieno įrašytus ir su savivalda nederintus planus dėl akcizų dyzelinui, naudojamam žemės ūkyje, ir krosniniam kurui panaikinimo.

Priemonė E7. Specifiškai subalansuoti tręšimo normas ir skatinti precizinę tręšimo praktiką, kad būtų pagerintas maistinių medžiagų naudojimo efektyvumas bei sumažinti maistinių medžiagų nuostoliai.

Komentaras. Žemės ūkio ministerija parengė šiuo metu svarstomą tręšimo planų rengimo metodikos projektą. Tačiau apie paramą preciziniam ūkininkavimui kol kas nekalbama. Nors, pavyzdžiui, precizinis ūkininkavimas yra įtrauktas į Europos Komisijos (EK) rekomenduojamų ekoschemų sąrašą, tačiau bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2023–2027 metų nacionalinio strateginio plano dokumentuose, kiek jų buvo paviešinta, parama tiksliesiems ūkininkavimo metodams diegti kol kas nenumatyta. Nacionaliniame ekoschemų sąraše jo taip pat nėra.

Priemonė E9. Skatinti ekologinį ūkininkavimą, kad iki 2030 m. jo dalis padidėtų bent iki 25 proc.

Komentaras. Diskusijos dėl BŽŪP 2023–2027 metais tik prasideda. Dar nesutarta nei dėl būsimos programos priemonių, nei dėl lėšų paskirstymo, tačiau BSAP jau įtvirtintas uždavinys, tris kartus viršijantis Lietuvoje šiuo metu turimus ekologinius plotus. Būtina pabrėžti, kad žaliojo kurso strategijose pateiktas analogiškas, 25 proc. ekologinių ūkių plėtros siekis, kol nėra atlikta poveikio analizė, yra laikomas tik idėja, ką ne kartą yra pripažinę EK atstovai.

Priemonė E10. Atgrasyti nuo mėšlo ir kitų organinių trąšų naudojimo rudenį laukuose, kuriuose žiemą nėra žalios augalų dangos.

Komentaras. Žinant, kiek laiko užtruko mėšlo ir srutų tvarkymo aprašo atstatymas į racionalias vėžes, šį sprendimą tikriausiai derėjo iš anksto aptarti su žemdirbiais. Todėl galima prognozuoti karštas diskusijas, kai bus keičiamos atitinkamos  minėto aprašo nuostatos, apeliuojant į BSAP įsipareigojimus.

Priemonė E16. Peržiūrėti nacionalinį reguliavimą, savanoriškas priemones ir, jei reikia, įgyvendinti tolesnių ar peržiūrėtų priemonių, skirtų sumažinti fosforo ir azoto nuostolius žemės ūkyje, paletę.

Komentaras. Apie Lietuvai nustatytus neproporcingai didelius azoto ir fosforo mažinimo rodiklius galima pasiskaityti spalio 19 d. ŪP numeryje.

BSAP iššūkis Seimui

Prieš savaitę buvo trumpai aprašyta Helsinkio konvencijos III priedo 2 dalies „Taršos iš žemės ūkio prevencija“ neratifikavimo 2013 metais Seime istorija. Konvencijos priedas Lietuvoje iki šiol neratifikuotas. Tačiau, nepaisydami šio fakto, Lietuvos atstovai sukūrė naują tarptautinių įsipareigojimų prisiėmimo ir įsigaliojimo mūsų šalyje precedentą, savo parašais patvirtindami BSAP priemonę.

Priemonė E5. Įgyvendinti ir vykdyti 1992 metų Helsinkio Konvencijos III priedo 2 dalies „Taršos iš žemės ūkio prevencija“ nuostatas.

Belieka laukti Seimo teisininkų komentaro.

Redakcijos nuotraukos