Baltijos šalių elektros perdavimo operatorės suderino balansavimo paslaugų atsisakymo planą

Šiuo metu elektros perdavimo operatorių balansavimui naudojami ištekliai yra įtraukti į rinkos optimizavimo mechanizmą kaip paklausos mažinimo ištekliai (angl. demand reduction resources). Estijoje ir Latvijoje elektros perdavimo sistemų operatorės, valdančios balansavimo įrenginius, o Lietuvoje elektros energijos kaupimo sistemos operatorė „Energy cells“, negauna atlygio už šių įrenginių balansavimo pajėgumus – jie aukcionų metu įtraukiami į pasiūlymų sąrašą už nulinę kainą. Paklausos mažinimo išteklių naudojimas sumažina bendrus balansavimo pajėgumų kaštus vartotojams ir užtikrina balansavimo išteklių pakankamumą.

Siekiant išvengti perteklinio paklausos mažinimo išteklių naudojimo ir pateikti aiškias gaires rinkos dalyviams bei kitoms suinteresuotosioms šalims, Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės suderino susijusių balansavimo paslaugos teikėjų ar valdomų įrenginių naudojimo principus. Balansavimui naudojamų susijusių įrenginių apimtis gali būti keičiama kiekvienos iš valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimu, Lietuvoje – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT).

Lietuvoje balansavimo paslaugų teikimui naudojama energijos kaupimo sistemos operatorės „Energy cells“ valdoma kaupimo sistema. VERT sprendimas dėl jos naudojimo automatinio dažnio atkūrimo rezervo paslaugoms (aFRR) abejomis kryptimis (aukštyn ir žemyn) galioja iki 2025 m. pabaigos. Planuojama, kad sprendimas dėl paslaugos pratęsimo 2026 metams VERT bus patvirtintas šių metų gruodį, kartu su izoliuoto darbo rezervo paslaugos sutartimi. Tačiau siekiant kuo greičiau ir didesne apimtimi balansavimo paslaugas įsigyti iš nesusijusių rinkos dalyvių, situacija rinkoje bus nuolat stebima ir balansavimo paslaugos įsigijimo kiekis iš „Energy cells“ bus mažinamas atsižvelgiant į rinkos situaciją. Kai rinkos sąlygomis veikiančių kaupiklių aFRR pajėgumas taps pakankamas sistemos poreikiams užtikrinti, ši paslauga bus perkama tik iš nesusijusių rinkos dalyvių. Užtikrinant pagrindinės „Energy cells“ teikiamos izoliuoto darbo rezervo paslaugos nepertraukiamą teikimą, maksimali su VERT suderinta ir nustatyta galia, kuria „Energy cells“ šiuo metu gali teikti balansavimo paslaugą yra 40 MW. 

„Lietuvoje siekiame kaip įmanoma greičiau įgyvendinti elektros energijos kaupimo projektus, kurie galėtų dalyvauti regioninėje balansavimo rinkoje. Todėl „Energy cells“ kaupimo pajėgumai balansavimo poreikiams yra naudojami tik tol, kol rinkoje nėra pakankamų balansavimo pajėgumų. Jau dabar akivaizdu, kad įrengti kaupimo pajėgumai reikšmingai mažina balansavimo kaštus vartotojams. Šią savaitę paskelbtas papildomas kaupimo įrenginių paskolų kvietimas prisidės prie spartesnės balansavimo pajėgumų plėtros“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Latvijoje balansavimo rinkai naudojama elektros perdavimo operatorės AST valdoma elektros energijos kaupimo sistema. Plane numatyta, kad ji bus naudojama dar tris metus – iki 2028 m. lapkričio mėn. Latvijos baterijų kaupimo sistema 8 MW galia teiks dažnio išlaikymo rezervo paslaugas (FCR) ir 32 MW galia abejomis kryptimis (aukštyn ir žemyn) teiks automatinio dažnio atkūrimo rezervo paslaugas (aFRR). Latvijos nacionalinė reguliavimo institucija gali priimti sprendimą dėl ankstesnio balansavimo paslaugų teikimo apimties mažinimo ar stabdymo.

Estijoje balansavimo rinkai naudojama elektros perdavimo operatorės „Elering“ valdoma Kiisa elektrinė. Plane numatyta, kad ji bus naudojama tris metus – iki 2028 m. ketvirtojo ketvirčio. Taip pat iki šio laikotarpio pabaigos Estijos vyriausybė įgaliojo „Elering“ parduoti Kiisos elektrinę rinkos dalyviui. Iki tol elektrinė teiks rankinio dažnio atkūrimo rezervo paslaugą aukštyn (mFRR up) 250 MW galia ir rankinio dažnio atkūrimo rezervo paslaugą žemyn (mFRR down) 40 MW galia. Estijos nacionalinė reguliavimo institucija gali priimti sprendimą dėl ankstesnio balansavimo paslaugų teikimo apimties mažinimo ar stabdymo.

Be to, Lietuvos, Latvijos ir Estijos operatorės 2026 m. trečiąjį ketvirtį planuoja atlikti ir pateikti Baltijos šalių reguliuotojams kasmetinę balansavimo paslaugų teikimo analizę dėl  išteklių pratęsimo, mažinimo arba atsisakymo.  

Iš viso balansavimo pajėgumų rinkos poreikis Baltijos šalyse 2026 metais sieks apie 1600 MW, iš kurių dažnio išlaikymo rezervo (FCR) poreikis sieks 28 MW, automatinio dažnio atkūrimo rezervo (aFRR) – iki  96-120 MW (aktyvavimui aukštyn) ir iki 104-120 MW (aktyvavimui žemyn), rankinio dažnio atkūrimo rezervo (mFRR) – iki 580-604 MW (aktyvavimui aukštyn) ir iki 675 - 691 MW (aktyvavimui žemyn).

"Litgrid" informacija