Baltyminiai augalai – nauda ir ūkiui, ir gamtai

Duoklė ne tik aplinkai

Pernai Lietuvoje deklaruoti baltyminių augalų bei jų mišinių (neskaitant mišinių, kuriuose baltyminiai žoliniai augalai yra vyraujantys) plotai sudarė 7 proc. visų deklaruotų plotų. Palyginti su 2017 m., šių žemės ūkio kultūrų plotai sumažėjo 33 proc. Kadangi baltyminiai augalai yra reikšminga pašarų gamybos sektoriaus tiekimo grandinės dalis, svarbi gyvulių augintojams, baltyminių augalų sektoriaus susitraukimas kelia grėsmę, kad vietiniai kombinuotųjų pašarų gamintojai taps visiškai priklausomi nuo importo iš trečiųjų šalių. Todėl siekiama, kad ūkiuose baltyminių augalų būtų auginama kuo daugiau. Ką tik pasibaigęs deklaravimas parodė, kad šiemet padidėjo vien žirniais, pupomis, pupelėmis, vikiais užsėtas plotas. Pernai augintojai jų deklaravo 135 875 ha, o šiemet – 164 372 ha.

SP baltyminių augalų bei jų mišinių augintojams per visą 2023–2027 m. finansinį laikotarpį numatoma skirti 67,9 mln. Eur susietosios paramos, vidutiniškai po 13,2 mln. Eur kasmet. Baltyminių augalų bei jų mišinių augintojai, siekiantys gauti susietąją paramą už baltyminių augalų auginimą, privalo deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha baltyminių augalų, tokių kaip: žirniai, pupos, pupuolės, pupelės, lubinai, liucernos, dobilai, vikiai, gargždeniai, seradėlės, esparcetai, barkūnai, ožiarūčiai, lęšiai, avinžirniai, pelėžirniai, perluočiai ir (ar) jų mišiniai, kuriuose azotą kaupiantys augalai yra vyraujantys, t. y. kuriuose šių augalų lauke yra daugiau kaip 50 proc., plotą. Prognozuojama, kad susietąja parama pasinaudos apie 28 tūkst. ūkių, o baltyminiais augalais ar jų mišiniais užsėtas plotas kasmet apims apie 249 tūkst. ha. Baltyminių augalų augintojai taip pat gali dalyvauti ekosistemose bei gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones ir Strateginio plano intervencines priemones.

Baltyminių augalų sektoriui parama skiriama siekiant palaikyti baltyminius augalus bei jų mišinius auginančių ūkių veiklos tęstinumą, esamą gamybos lygį ir jo potencialą bei prisidėti prie šių kultūrų augintojų konkurencingumo didinimo. Baltymingų augalų auginimas, kaip ūkio ariamos žemės sėjomainos sistemos dalis, užtikrina labiau subalansuotų maistinių medžiagų išsaugojimą dirvožemyje, mažina dirvožemio rūgštėjimą, didina pasėlių atsparumą ligoms, gerina dirvožemio struktūrą, leidžia sumažinti herbicidų naudojimą. Be to, moksliškai įrodyta, kad šių augalų įtraukimas į sėjomainos sistemą bent kartą per ketverius metus turi reikšmingos įtakos CO2 emisijų ir ozono susidarymo mažinimui.

Planuojama, kad susietosios paramos išmokos dydis už hektarą šiemet turėtų siekti 53,2 Eur, vėliau didės, kol 2027 m. pasiektų 55,6 Eur/ha. Faktinis išmokos dydis priklausys nuo deklaruoto ploto ir teoriškai galės siekti iki 70 Eur/ha. Baltyminių augalų bei jų mišinių augintojams numatyta 2,25 proc. visų tiesioginėms išmokoms (arba 15 proc. visų susietajai paramai) skirtų finansinių asignavimų. 

Dalyvavimas ekosistemose

Siekiant gauti susietąją paramą, kaip ir kitas tiesiogines išmokas, būtina laikytis žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) ir valdymo reikalavimų. Juos viršijantys ūkiai gali pretenduoti į papildomas tiesiogines išmokas, numatytas kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose.

Pasirinkęs įgyvendinti veiklą „Augalų kaita“ ūkininkas įsipareigoja kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip 4 augalų kaitą ir bent vienas jų turės būti dirvą gerinantis augalas (ankštiniai javai, aliejiniai augalai, daugiametės žolės, kaupiamieji ar sideraciniai (žaliasis pūdymas). Taip pat nustatoma mažiausia baltyminių augalų dalis – 10 proc. pagal šią veiklą deklaruoto ploto. Įsipareigojimų laikotarpis – 4 metai, už šios veiklos įgyvendinimą pareiškėjui mokama po 57 Eur/ha išmoka kasmet.

Parama numatyta ir auginant baltyminius augalus kaip tarpinius pasėlius. Veikla „Tarpiniai pasėliai“ skatinama auginti dirvožemio kokybės išsaugojimui svarbius augalus. Pasirinkus šią veiklą daugiametes ankštines ir varpines žoles, aliejinius bei ankštinius augalus, varpinius javus ar šių grupių augalų mišinius reikia pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d. Šiai veiklai tinka ir įsėlis, kai tarpiniai augalai įsėjami per pavasario sėją į pagrindinį pasėlį ir išlaikomi ne mažiau kaip 8 savaites po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo.

Galima rinktis ir posėlį, kuris pasėjamas iki rugpjūčio 15 d. Sėjant žolinius augalus juos nepertraukiamai reikia išlaikyti dirvoje bent 8 savaites.

Visais šiais atvejais negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, mineralinių ir organinių trąšų. Šių augalų neleidžiama naudoti pašarui ir nuimti jų derliaus.

Už tą patį plotą parama suteikiama tik pagal vieną iš pateiktų variantų. Išmoka pagal šią veiklą – 139 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.

Veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ ne tik skatina ūkiuose naudoti sertifikuotą baltyminių augalų sėklą, bet ir mažina augalų apsaugos produktų naudojimą, aplinkos taršą, ŠESD emisijas, didina ūkių prisitaikymą prie klimato kaitos. Tinkamas plotas išmokai gauti – ne mažesnis kaip 0,5 ha. Plotų, kurie bus užsėti sertifikuota sėkla, negalima naudoti sėklos gamybai. Sertifikuotą sėklą reikia įsigyti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki einamųjų metų paraiškų teikimo pabaigos. Išmoka pagal šią veiklą – 16 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.

Baltyminius augalus sėjantys tiesiogine sėja ar naudojantys kitas neariamąsias technologijas gali rinktis veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, išmoka – 66 Eur/ha. Mažiausias šiai veiklai skiriamas plotas – 1 ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.

SP nereglamentuojamas konkretus neariamojo žemės dirbimo būdas – gali būti taikoma tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą, seklusis dirvos skutimas, juostinis žemės dirbimas ir kt. Taip pat nenustatytas ir dirvos įdirbimo gylis, tačiau pagrindinė sąlyga – dirbamuose laukuose taikyti žemės dirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos).

Strateginio plano priemonių galimybės

Išmokas už ekosistemų laikymąsi papildo parama  pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.

Baltyminių augalų augintojai gali įgyvendinti projektus, finansuojamus pagal Strateginio plano intervencines paramos verslui priemones, pavyzdžiui, „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių–vidutinių ūkių plėtra“, „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.

Šio sektoriaus atstovai taip pat skatinami taikyti rizikos valdymo priemones. Jie gali kreiptis paramos pagal intervencines priemones „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas” ir „Savitarpio pagalbos fondai“.

Baltyminių augalų augintojai gali dalyvauti mokymuose, gauti individualizuotas konsultacijas, dalyvauti Europos inovacijų partnerystės veiklos grupių, projektuose, arba įgyvendinti parodomuosius projektus.

Imsis perdirbimo

Šiemet pranešimo, kad patvirtinta paraiška ir bus skirti 3 mln. Eur paramos lėšų sulaukė grūdų augintojų kooperatyvas „Šiaurės aruodai“, rengęs paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Nors pirmoji paraiška buvo patvirtinta, tačiau kooperatyvas jos nepasirašė, nes šią vasarą vykusio kvietimo metu pasiryžo teikti patobulintą projektą ir prašyti didesnės paramos, padidinę projekto vertę.

Jau anksčiau pasinaudoję parama ir pasistatę modernų grūdų elevatorių, dabar kooperatyvo nariai, kurių yra 41, auginantys javus, rapsus, ankštines kultūras, nori plėsti veiklą – imsis ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimo. Pasak kooperatyvo valdybos pirmininko Aurimo Garlausko, perdirbdami ankštines kultūras jie lengviau išgyvens galimus grūdinių kultūrų kainų svyravimus, be to, įgyvendinant žaliąjį kursą ankštinių kultūrų auginimas plečiasi, nes reikia laikytis sėjomainos.

Kartu bendrai dirbdami kooperatyvo nariai išspręs ir galimas baltyminių kultūrų derliaus realizacijos problemas. Mat, baltyminiai augalai yra svarbi pašarų gamybos sektoriaus tiekimo grandinės dalis. Ir norima šį sektorių plėsti, kad kuo daugiau baltyminių priedų būtų pagaminama Lietuvoje ir iš vietinės žaliavos.

Rems ir toliau

Parama investuojant į technologijas, kuriomis žemės ūkio produktai perdirbami į aukštos pridėtinės vertės produktus, skirtus maistui ar tolimesniam panaudojimui, kai numatomi gaminti produktai bus inovatyvūs Lietuvos mastu arba tokiu mastu inovatyvios turės būti jų gamybai taikomos technologijos numatyta ir naujajame SP. Jame yra dvi priemonės, susijusios su žemės ūkio produktų, tarp jų – ir baltyminių kultūrų perdirbimu: „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“ ir „Investicijos į bioekonomikos verslus (subsidijos)“.

Finansinei priemonei SP skirta 10 mln. Eur, o maksimali paskolos suma – 1 mln. Eur. Paskolos trukmė – iki 5 metų. Veiklą pradedančioms įmonėms, veikiančioms iki 3 metų, arba įmonėms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, paranku tai, kad paskola gali būti derinama su subsidijos elementu – iki 35 proc. daliniu paskolos nurašymu, jei paramos gavėjas pasiekia nustatytus veiklos rodiklius.

Investicijas į bioekonomikos verslus remiančia priemone siekiama paskatinti žemės ūkio produktų perdirbimą į aukštos pridėtinės vertės produktus. Subsidijos bus teikiamos gamybinėms investicijoms į inovatyvius bioekonomikos verslus, jau veikiančių gamybinių pajėgumų modernizavimui ir visiškai naujų produktų kūrimui, perdirbant žemės ūkio produkciją į maistui skirtus produktus, pašarus bei tarpinius produktus, kurie gali būti panaudojami tolesnėse gamybos grandyse maisto ar kituose pramonės sektoriuose.

Priemonei numatyta skirti 50 mln. Eur, vidutinė projekto vertė – 5 mln. Eur. Paramos intensyvumas: 20 proc. – didelėms įmonėms, 50 proc. – labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Redakcijos nuotrauka

Nr. 299/7