Baltyminiai pašarai: ES gamybos apžvalga ir šaltinių įvairinimo galimybės

Remiantis turimais 2023–2024 m. duomenimis, daroma prielaida, kad palyginti su ankstesniais prekybos metais pašarų paklausa išliks stabili ir sieks 71 mln. t žaliųjų baltymų. Tikimasi, kad ES apsirūpins visais baltymų šaltiniais 75 proc. ES visiškai pakanka stambiųjų pašarų ir jie vis dar yra pagrindinis pašarinių baltymų šaltinis, sudarantis 41 proc. visų ES sunaudojamų pašarų. Visų aliejinių augalų sėklų miltų dalis sudaro 27 proc. visų ES naudojamų pašarinių baltymų, o grūdų – 21 proc. Tačiau aliejinių augalų sėklų miltų ES pagamina tik 27 proc. kiekio, kurio reikia gyvulininkystės sektoriui.

ES priklausomybė nuo baltyminių produktų importo daugiausia susijusi su klimatinėmis ir struktūrinėmis priežastimis, pavyzdžiui, vidutiniu ūkių dydžiu, turima žeme, įvairių kultūrų konkurencingumu ir apskritai mažiau palankiu dirvožemiu ir klimatu konkretiems produktams, pvz., sojos pupelėms. Komisija jau buvo pareiškusi savo ketinimą remti augalinių baltymų gamybą komunikate dėl aprūpinimo maistu saugumo užtikrinimo ir maisto sistemų atsparumo didinimo, paskelbtame 2022 m. kovo mėn.

Galima pastebėti tam tikrą pažangą. Prognozuojama, kad 2023/24 m. ES baltymingų augalų (aliejinių augalų sėklų ir ankštinių augalų) užaugins 7,2 mln. t žaliųjų baltymų, o tai reiškia, kad per pastaruosius 15 metų jų padaugės 28 proc.

Komisijos 2018 m. ataskaitoje dėl augalinių baltymų gamybos plėtros ES pateiktos rekomendacijos paskatino imtis konkrečių paramos priemonių, įgyvendinamų pagal dabartinę bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Susietoji pajamų parama už ankštinius augalus ir baltyminius augalus įtraukta į 20 BŽŪP strateginių planų. Numatoma, kad remiamas plotas išaugs nuo 4,2 milijono hektarų 2022 m. iki 6,4 milijono hektarų 2023 m., o vėliau iki beveik 7,1 milijono hektarų 2027 m. Be to, 20-yje BŽŪP strateginių planų numatytomis ekologinėmis sistemomis taip pat netiesiogiai remiama ankštinių augalų auginimas.

Komisija taip pat investuoja į mokslinius tyrimus ir inovacijas baltymingų augalų ir šėrimo sistemų srityje pagal programą „Europos horizontas“ ir Europos inovacijų partnerystę žemės ūkio srityje, kad gyvulininkystės produktų gamybos sistemos taptų tvaresnės, atsparesnės ir žiediškesnės. Tačiau svarbu išnagrinėti, ar ES ir nacionaliniu lygmenimis būtų galima nuveikti daugiau siekiant remti ūkininkų ekonominius sprendimus dėl ES baltymų gamybos.

Baltyminių pašarų šaltinių įvairinimas

Komisijos paskelbtame tyrime, kurį atliko išorės mokslinių tyrimų konsorciumas, pateikiama išsami veiksnių, lemiančių ūkininkų ir kitų grandinės dalyvių pasirinkimą, ir galimybių, kurių būtų galima imtis siekiant remti ES baltyminių pašarų gamybą, analizė. Šėrimo strategijos atspindi ES augalininkystės ir gyvulininkystės sektorių įvairovę. Visoje ES juos daugiausia lemia ekonominės priežastys, pavyzdžiui, ES užaugintų kultūrų kaina, palyginti su importuotomis kultūromis. Ūkininkams taip pat daro įtaką sutartiniai susitarimai, stiprios tiekimo grandinės, teisės aktų reikalavimai, susiję su konkrečiais ūkininkavimo būdais, pavyzdžiui, ekologiniais, ir ilgalaikė praktika, su kuria jie yra susipažinę.

Taip pat kyla prieinamumo klausimas, nes siekiant labiau įvairinti gamybą ES reikia laisvos žemės ūkio paskirties žemės, tinkamos reikalingoms kultūroms. Tyrimas rodo, kad pakeitus 50 proc. sojų pupelių ekvivalento importo, reikėtų pakeisti 6,6 milijono hektarų kitų kultūrų.

Taigi vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu galimi priklausomybės nuo importo mažinimo būdai gali būti tik įvairių svertų ir alternatyvų derinys, kurie turi būti konkurencingi, prieinami ilgesnį laikotarpį, patenkinti gyvūnų mitybos poreikius ir kurių kaina turi būti pagrįsta. Tarp įvairių siūlomų veiksmų tyrime visų pirma minimas iš žolės gautų baltymų dalies atrajotojų mityboje didinimas, parama viešiesiems ir privatiesiems moksliniams tyrimams, kuriais siekiama atrinkti veiksmingesnes veisles, kad būtų pagerintas derlius ir geriau panaudota žaliavų maistinė vertė, ir finansuoti ūkininkų mokymą.

ES politikos lygmeniu tyrime rekomenduojama laikinai padidinti BŽŪP susietąją pajamų paramą augalinių baltymų auginimui, laikantis PPO taisyklių. Jame taip pat užsimenama, kad BŽŪP veiksmų programomis ir kaimo plėtros fondais būtų galima toliau remti ūkininkus ir vertės grandines, kad jie investuotų į alternatyvas. Siekiant tai užbaigti ES lygmeniu, būtina imtis veiksmų nacionaliniu lygmeniu. Remiantis tyrimu, valstybės narės galėtų sistemingai įtraukti augalinių baltymų auginimo rėmimo priemones į savo BŽŪP strateginius planus, taip pat parengti nacionalinius baltymų planus.

EK informacija

123rf nuotr.