Baltymų planas: ar Lietuva išnaudos savo potencialą?

Baltymų deficitas

Daugiau kaip prieš dešimtmetį Europos Parlamente buvo iškelta baltymų deficito Europos Sąjungoje (ES) problema. Šį mėnesį prie aktualaus klausimo vėl grįžo EK, paskelbusi „Baltymų veiksmų planą“, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Europos priklausomybės nuo importuojamų pašarų mažinimui. EK pranešime spaudai rašoma, kad baltymų veiksmų planu siekiama padidinti ES užaugintų baltyminių augalų naudojimą. Komisija planuoja remti Europos baltyminių augalų gamybą ir gerinti ES užaugintų baltymų konkurencingumą. Šiuo metu didžioji dalis užauginamų arba importuojamų augalinės kilmės baltymų naudojama gyvuliams šerti, todėl gyvulininkystės sektorius labai priklauso nuo ES auginamų ir importuojamų pašarų, visų pirma sojų rupinių. Sojos, vienas iš pagrindinių daug baltymų turinčių augalų, yra bene labiausiai importuojamas baltyminis augalas (94 proc.) – 2024–2025 m. ES importavo 13,4 mln. t sojų pupelių ir sojų rupinių baltymų.

Didžiąją jų dalį tiekė Brazilija, Argentina ir Jungtinės Valstijos. Tik apie 33 proc. daug baltymų turinčių pašarinių žaliavų yra ES kilmės.

Mūsų šalyje baltyminių augalų auginimo potencialas taip pat nėra išnaudotas. Remdamasi Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informavo, kad azotą kaupiančių augalų plotai mūsų šalyje didėjo kasmet, išskyrus 2022 m., kuomet matomas nežymus sumažėjimas. Palyginti su 2020 m., 2026 m. šių augalų plotas išaugo 1,8 karto. Šių metų deklaruotas azotą kaupiančių augalų plotas Lietuvoje sudaro 231 tūkst. ha.

Būtina daugiau auginti

Kauno r. ūkininkas Kęstutis Svečiulis, auginantis žirnius ir sojas, su džiaugsmu priėmė EK paskelbtą „Baltymų veiksmų planą“ ir stebėjosi, kodėl šio atgarsio nėra Lietuvoje. „Idėjos labai geros. Tik iš ŽŪM negirdime jokių žinių apie šį įvykį. Nematau jokių ministerijos pranešimų spaudoje, negirdžiu jų nei per radiją, nei per televiziją. Jau tuoj bus mėnuo, kai šis planas paskelbtas, bet iš ministerijos žinių ūkininkams nėra. Laukiau, laukiau, bet nieko neradau. Juk čia turėtų būti prioritetas Nr. 1 Lietuvoje, kai visi kariauja, tiekimo grandinės trūkinėja, degalai brangsta...“ – apmaudo neslėpė K. Svečiulis, sojas auginantis 100 ha, o žirnius – 70 ha plote. Darbštus ūkininkas sakė, kad pastaraisiais metais jis padidino baltyminių augalų plotus, juos padidino ir kiti mūsų šalies augintojai. Per metus Lietuvoje auginamų sojų plotai padidėjo 80 proc. „Mano požiūris į baltyminius augalus pasikeitė, supratau, kad jų reikia auginti kuo daugiau. Ūkyje užaugintos sojos iškeliauja į Lenkiją“, – „Ūkininko patarėjui“ atviravo Kęstutis.

Tame pačiame rajone ūkininkaujantis Romualdas Majeras, prižiūrintis pienininkystės ūkį, užsiaugina ir pasiruošia apie trečdalį ūkiui reikalingų baltyminių pašarų. „Kol kas neužsiauginame tiek baltyminių kultūrų, kiek mums reikėtų. Taip pat reikia technologijas tobulinti, kad pasiektume pašarams reikiamą kiekį“, – ŪP tvirtino R. Majeras. Teigiamai vertinantis „Baltymų veiksmų planą“ vyras tikisi, kad lietuviai pradės užsiauginti savo žaliavą, reikalingą produkcijai pagaminti. „Tuomet dar ir valiuta liktų Lietuvoje“, – pridūrė pašnekovas.

Palaiko vietinius ūkininkus

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkės pavaduotojas Saulius Daniulis redakcijai tvirtino, kad EK „Baltymų veiksmų planas“ teikia ūkininkams vilčių. „Pagaliau Europa atsimerkė. Juk ji yra pažeidžiama, jei neapsirūpina savais baltymais. Atskiros šalys jau susigriebė, augina sau baltymus. Tą padarė Lenkija, Vokietija. Jie didina sojų plotus. Kai Lietuvoje buvo mokamos išmokos už ankštinius ir baltyminius augalus, jų auginimo plotai buvo padidėję. Vėliau sojos buvo užmirštos. Tik šiemet jos įtrauktos į baltyminių augalų sąrašą, bet sėklos įsigijimas nėra kompensuojamas. Paminėsiu, kad tarpukariu mes turėjome 4 lietuviškas sojų veisles, sugebėjome jas auginti. Kodėl dabar negalime auginti? Kodėl negalime naudoti savo šalyje išaugintų nemodifikuotų sojų pašarams?“ – mintimis pasidalijo S. Daniulis.

Kiek vietinių žaliavų panaudojama pašarų gamyboje, priklauso ir nuo gamintojų pasirinkimų. Kaip ŪP sakė UAB „Joniškio grūdai“ Gamybos ir technikos procesų vadovas Stanislavas Bartkus, pašarų gamybai jie naudoja vietinių ūkininkų išaugintus kviečius, rugius, miežius, kukurūzus, rapsus. Kai kurios grūdinės kultūros ir žaliavos perkamos ir iš netolimojo užsienio – Latvijos, Estijos, Lenkijos. „Pašarų gamybai naudojame sojų baltymus. Jie perkami iš didžiųjų valstybių, tiksliai nenurodysiu iš kur. Būtų geriausia ir idealiausia palaikyti mūsų vietinius augintojus ir pirkti viską iš Lietuvos. Aš už vietinę produkciją, vietinių ūkininkų palaikymą“, – tvirtino S. Bartkus.

Svarbi žaliava

AB „Kauno grūdai“ didžiąją dalį pašarų gamybai naudojamų grūdinių žaliavų – kviečius, miežius, kvietrugius, avižas ir kitas mūsų klimato sąlygomis auginamas kultūras – taip pat įsigyja Lietuvoje. Pasak šios bendrovės Gyvūnų gerovės verslų portfelio vadovo Šarūno Valio, vietinių žaliavų naudojimas leidžia ne tik užtikrinti trumpesnę tiekimo grandinę, bet ir prisidėti prie Lietuvos žemės ūkio bei vietos ūkininkų veiklos tęstinumo. „Kita mums svarbi žaliava yra kukurūzai. Juos perkame Lietuvoje, kai vietos ūkininkams pavyksta užauginti reikiamus kokybės parametrus atitinkančią žaliavą, tačiau didesnė naudojamų kukurūzų dalis vis dar atvyksta iš Lenkijos ir Ukrainos. Iš užsienio rinkų daugiausia įsigyjame pašarų priedus ir tas žaliavas, kurių Lietuvoje dėl klimato sąlygų negalima užauginti arba kurių vietinė pasiūla neatitinka pašarų gamybai reikalingo kiekio ir kokybinių parametrų. Viena svarbiausių importuojamų baltyminių žaliavų yra sojų rupiniai. Juos kaip jau perdirbtą produktą perkame iš gamintojo Nyderlanduose, kuris sojų pupeles savo ruožtu įsigyja Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Kanadoje“, – ŪP pasakojo Š. Valys.

Pasak AB „Kauno grūdai“ Gyvūnų gerovės verslų portfelio vadovo, didžiausią potencialą turi Lietuvoje galinčios augti baltyminės kultūros – žirniai, pupos, lubinai, taip pat rapsų perdirbimo produktai. Jų platesnis naudojimas galėtų padėti diversifikuoti baltymų šaltinius ir didinti vietinių žaliavų dalį pašarų receptūrose. „Lietuvoje jau keletą sezonų bandoma auginti ir sojų pupeles. Dalį Lietuvoje užaugintų sojų superkame ir mes, tačiau kol kas tai yra ankstyvas etapas – atliekame bandymus, siekdami įvertinti jų kokybę, maistinę vertę ir ekonomiškai efektyviausius panaudojimo būdus pašarų gamyboje“, – teigė Š. Valys. Į ŪP klausimą, ar sojos taps plačiau Lietuvoje auginama kultūra, jis atsakė, kad kol kas tai prognozuoti dar anksti. Šiuo metu importuojami sojų rupiniai išlieka pranašesni tiek ekonominiu, tiek kokybiniu požiūriu. „Apskritai, pašarų gamyboje svarbus ne tik žaliavos baltymų kiekis, bet ir aminorūgščių sudėtis, maistinė vertė, įsisavinimas. Šiuo metu įvežtiniai sojų rupiniai pagal savo savybes išlieka viena efektyviausių baltyminių žaliavų, todėl visiškai juos pakeisti vietinėmis alternatyvomis kol kas būtų sudėtinga“, – aiškino Gyvūnų gerovės verslų portfelio vadovas.

Teigiama kryptis

Anot Š. Valio, EK siekis mažinti Europos priklausomybę nuo importuojamų baltyminių žaliavų yra svarbus ir ilgalaikėje perspektyvoje gali paskatinti vietinių baltyminių kultūrų auginimą, mokslinius tyrimus, naujų veislių kūrimą bei perdirbimo infrastruktūros plėtrą. Pašarų gamintojams tai suteiktų daugiau galimybių diversifikuoti žaliavų šaltinius, trumpinti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo pasaulinių žaliavų rinkų svyravimų. „Tačiau tam, kad planas duotų realų rezultatą, vien strateginių tikslų ar bendro skatinimo nepakanka. Ūkininkams turi būti sukurta aiški ekonominė motyvacija auginti baltymines kultūras. Be reikšmingų paramos priemonių, investicijų į produktyvesnes veisles ir perdirbimo pajėgumus vietinės kultūros dažnai negali konkuruoti su importuojamais sojų rupiniais nei kaina, nei maistine verte. Todėl šį planą vertiname kaip teigiamą kryptį, tačiau esminis klausimas bus jo praktinis įgyvendinimas. Norint sumažinti importo priklausomybę, būtina stiprinti visą grandinę – nuo ūkininko ir žaliavų supirkimo iki perdirbimo, mokslinių tyrimų ir jų pritaikymo pašarų receptūrose“, – pažymėjo pašnekovas.

ŪP kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų katedros doc. dr. Egidijus Zvicevičius ŪP sakė, kad Europa stokoja savų baltyminių augalų. „Padėtis – kelianti susirūpinimą. Reikia galvoti, kaip spręsti šią problemą. Kiekvienai šaliai labai svarbu turėti savo žaliavų ir užtikrinti nepriklausomą apsirūpinimą jomis. Javai yra kultūra Nr. 1, ji – labai svarbi. Mūsų ūkininkų pastangomis Lietuvoje užauginti grūdai sudaro reikšmingą ES eksportuojamų grūdų dalį. Tikiuosi, kad taip išliks ir toliau. Tačiau galbūt reikėtų truputėlį atsitraukti nuo javų ir daugiau dėmesio skirti alternatyviems augalams ir, žinoma, Lietuvoje vystyti perdirbimą – parduoti ne žaliavą, bet produktą“, – pažymėjo mokslininkas. Doc. dr. E. Zvicevičius su kolegomis vykdo ŽŪM finansuojamą projektą „Baltymų ir aliejaus gamybos bazės išplėtimas išbandant sojų ir pluoštinių kanapių naujų veislių auginimo, saugojimo ir pirminio perdirbimo naujoves“, kuriame analizuoja sojų bei pluoštinių kanapių auginimo galimybes baltymų problemai Lietuvoje spręsti. Pašnekovas pažymėjo, kad didžiausias sojų auginimo iššūkis – vėlyvas derliaus nuėmimas.

Tačiau dėl klimato kaitos rudenį nuimamiems ilgesnio vegetacinio laikotarpio augalams augimo sąlygos mūsų šalyje gerėja. Mintis, kad sojos gali augti Lietuvoje, tampa vis realesnė. Be to, selekcijos pažanga, sukūrusi trumpesnės vegetacijos sojų veisles, taip pat suteikia daugiau galimybių šį augalą auginti Lietuvoje. „Reikia paminėti, kad ne vien sojos yra perspektyvus augalas Lietuvos žemės ūkyje. Alternatyvūs augalai arba perdirbimo būdai atveria naujas ir platesnes galimybes, apie kurias dažnai net nesusimąstome. Todėl būtina neapsiriboti tradiciniais sprendimais, ieškoti naujovių ir surasti savyje drąsos jas išbandyti“, – pažymėjo mokslininkas.

Remiamas auginimas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 31 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.