Columbus +13,5 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 2 Spa 2024
Columbus +13,5 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 2 Spa 2024

Bandys pakirpti sparnus verteivoms
Redakcijos nuotr.

Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė  

Bandys pakirpti sparnus verteivoms

2024/10/02


Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ketina grąžinti buvusią pirmumo teisę įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę šalia dirbantiems ūkininkams. Pernai pakeitus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, tokia nuostata buvo išbraukta, bet šiemet paaiškėjo, kad neinformavus žemdirbiams iš po nosies nušvilpiama jų dirbta ir prižiūrėta žemė.

Liejasi ūkininkų skundai

„Ūkininko patarėjas“ sulaukė ne vieno žemdirbių pagalbos šauksmo ir prašymo paviešinti jų problemas dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir pirkimo, tikintis, kad valdžia atkreips į tai dėmesį ir imsis įstatymo pataisų. Žmonės pasakojo panašias istorijas, kaip jie yra atsidūrę pernai pakeisto Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo spąstuose. „Tarp mūsų žemių yra įsiterpęs nemažas kito savininko, kuris nėra susijęs su žemės ūkiu, sklypas. Mes sklypą tvarkėme ir prižiūrėjome, o savininkas deklaruodavo ir gaudavo išmokas.

Mums negaila išmokų, turėjome žolės gyvuliams. Dabar tas žmogus gali parduoti žemę kokiai įmonei ar asmeniui, mums apie tai net nežinant. Atsikėlę iš ryto galime sužinoti, kad jau yra naujas savininkas, kuris nuspręs neleisti persiginti gyvulių“, – skundėsi ūkininkas iš Žemaitijos.

Apie panašias situacijas ŪP bėdojo ir kitų regionų ūkininkai. Tokios istorijos buvo pasakojamos ir Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK), kur svarstytas informacijos apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą viešinimas. Mat pernai Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. buvo pakeistas taip, kad neliko nuostatos, pagal kurią pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, be žemės sklypo bendraturčių ir parduodamo žemės sklypo naudotojo, turinčio įregistruotą nuomos sutartį, turėjo ir asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, jeigu jis yra ūkį įregistravęs ūkininkas ar juridinis asmuo, kurio pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų. Nuo šių metų nelikus tokios nuostatos, kaimyninių sklypų savininkai nėra informuojami apie žemės pardavimus, ir ritasi nuogąstavimų banga, kad žemės sklypai gali tapti visokių vertelgų pasipelnymo įrankiu.

KRK bendru sutarimu buvo nutarta siūlyti ŽŪM parengti ir KRK pateikti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. pakeitimo projektą, siekiant užtikrinti tinkamą informacijos apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimo viešinimą ir spręsti kitas su tuo susijusias kylančias problemas. „ŽŪM pažadėjo greitai paruošti pataisas, tuomet nedelsdami ir priimsime“, – ŪP tikino KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Jau taiso

Žemės ūko ministro patarėjas Saulius Mocevičius pripažino, kad dabartinis reguliavimas nėra geras, ŽŪM žino, jog žemdirbių tokia situacija netenkina, jie norėtų gauti informaciją apie parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, besiribojančius su jų nuosavybės teise valdomais sklypais. „Pagal dabartinį teisinį reguliavimą pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turi tik sklypo bendraturčiai, žemės ūkio paskirties žemę ne trumpiau kaip vienerius metus nuomoję asmenys ir savininkai sklypų, kurie ribojasi su įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus atitinkančiais žemės sklypais. Pagal pastarąjį punktą tokių sklypų praktiškai nėra, ir šiuo metu besiribojančių sklypų savininkai tikrai negauna pranešimų apie parduodamą žemę“, – ŪP aiškino S. Mocevičius.

Žemės ūkio ministro patarėjas teigė, kad jau ruošiamas įstatymo pataisų projektas, kuriame numatyta vėl informuoti besiribojančių sklypų savininkus apie žemės pardavimą. Jis atkreipė dėmesį, kad parduodant miškų ūkio paskirties žemę, besiribojančių sklypų savininkai apie tai informuojami. Vadinasi, šiuo aspektu galima įžvelgti nelygybę. „Dar vienas momentas – dėl valstybės rinkliavos. Žemės sklypo savininkas apie parduodamą žemę turi informuoti Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir sumokėti 47 Eur. Tai yra nemaža suma, tačiau NŽT už šią rinkliavą neteikia informacijos besiribojančių sklypų savininkams. Tai ko tada kreiptis į NŽT ir kam tą rinkliavą mokėti? Manome, kad toks reguliavimas yra ydingas ir jį reikia taisyti“, – konstatavo S. Mocevičius.

Žemės ūkio ministro patarėjas taip pat paaiškino, kad besiribojančių sklypų savininkų informavimas yra tiesiogiai susijęs su pirmumo teise įsigyti parduodamą sklypą. „Kitaip tariant, mes dabar siekiame ne tik to, kad NŽT informuotų besiribojančių sklypų savininkus, bet ir kad asmenys, atitinkantys tam tikrus kriterijus, įgytų pirmumo teisę įsigyti parduodamus sklypus. Kriterijai – fizinis asmuo turi būti nustatyta tvarka įregistravęs ūkininko ūkį, o juridinis asmuo – iš žemės ūkio veiklos gauti daugiau kaip 50 proc. pajamų. Taigi grąžinama buvusi tvarka. Tikimės, kad šie pakeitimai pradžiugins žemdirbius“, – vylėsi ŪP pašnekovas.

Inicijavo ŽŪM?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis