Kaunas +7,3 °C Debesuota
Penktadienis, 4 Spa 2024
Kaunas +7,3 °C Debesuota
Penktadienis, 4 Spa 2024

Bankai švelnino būsto paskolų standartus

2024/08/05


Bankai dėl didesnio konkurencinio spaudimo šių metų antrąjį ketvirtį švelnino būsto paskolų standartus, kartu šiek tiek sušvelnėjo ir būsto paskolų sąlygos. Skolinimo sąlygos įmonėms iš esmės nekito, o paskolų verslui paklausa nebemažėja du ketvirčius iš eilės, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta komercinių bankų apklausa. Lūkesčiai dėl gyvenamojo ir komercinio NT kainų reikšmingai pagerėjo – didžioji dalis bankų nebesitiki NT kainų mažėjimo.  

„Žvelgiant į ateitį, įmonių ir namų ūkių finansinės padėties perspektyvas bankai dažniausiai vertino kaip stabilias. Didžiausią riziką Lietuvos finansų sistemai, bankų vertinimu, kelia kibernetinės atakos ir geopolitinės įtampos, bet dauguma rizikų vertintos nuosaikiau nei prieš pusmetį“, – sako Dovydas Poderys, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas.

Po griežtinimo 2022–2023 m. bankų skolinimo įmonėms standartai balandžio–birželio mėn. nekito antrą ketvirtį iš eilės. Bankai tikisi, kad skolinimo standartai įmonėms nesikeis ir trečiąjį ketvirtį. Skolinimo sąlygos įmonėms per ketvirtį šiek tiek sugriežtėjo, tačiau tik vienas bankas nurodė, kad atmestų įmonių paskolų paraiškų dalis per ketvirtį padidėjo.

Paskolų įmonėms paklausa taip pat nemažėja du ketvirčius iš eilės, ją teigiamai veikia poreikis refinansuoti jau turimas paskolas, o neigiamai – sumažėjęs apyvartinių lėšų poreikis. Per artimiausią ketvirtį bankai tikisi, kad naujų paskolų paklausa šiek tiek didės, daugiausia skolinant didelėms įmonėms.

Bankai prasčiausiai vertina transporto įmonių finansinę būklę, šių įmonių vertinimas per ketvirtį pablogėjo. Bankai skolinimą antrąjį ketvirtį labiausiai ribojo NT ir viešbučių ir restoranų įmonėms, o dažniausiai įvardinta skolinimo ribojimo priežastis buvo prasta bendra ekonominė situacija.

Bankų teigimu, būsto paskolų standartų sušvelnėjimas per ketvirtį buvo didžiausias per visą apklausos laikotarpį. Tokį pokytį daugiausia lėmė didesnis konkurencinis spaudimas, prisidėjo ir nuosaikesnis rizikos vertinimas. Vartojimo ir kitų paskolų namų ūkiams segmentuose bankai didesnių pokyčių nepastebėjo.

Būsto paskolų sąlygos per ketvirtį šiek tiek sušvelnėjo, tai jau šeštą ketvirtį iš eilės daugiausia atspindi mažėjanti vidutinės rizikos paskolų marža. Vartojimo paskolų sąlygos per ketvirtį nepasikeitė.

Bankų vertinimu, iki 2024-ųjų pradžios penkis ketvirčius iš eilės mažėjusi būsto paskolų paklausa didėja jau antrą ketvirtį iš eilės, šiek tiek padidėjo ir vartojimo bei kitų paskolų namų ūkiams paklausa. Per artimiausią ketvirtį bankai tikisi tolesnio nedidelio namų ūkių paskolų paklausos didėjimo.

Vertindami gyvenamojo NT kainas ir galimus jų pokyčius, trečdalis bankų tikisi senos statybos būstų kainų sumažėjimo, sieksiančio iki 10 proc., o 22 proc. bankų – naujos statybos būstų kainų mažėjimo, prieš ketvirtį tokio sumažėjimo tikėjosi 78 proc. bankų. Didžioji dalis bankų tikisi, kad gyvenamojo NT kainos nesikeis (senos statybos – 56, naujos – 67 % bankų).

Lūkesčiai dėl komercinio NT kainų taip pat pagerėjo – kainų mažėjimo tikisi trečdalis bankų, prieš ketvirtį to tikėjosi dvigubai daugiau bankų.

Visi bankai ir toliau įžvelgė disbalansų gyvenamojo NT rinkoje, daugiausia dėl per didelių kainų, o trečdalis teigė pastebintys pasiūlos ir paklausos disbalansų. Įžvelgiančių disbalansų komercinio NT rinkoje bankų dalis per ketvirtį šiek tiek sumažėjo – iki 56 proc., daugiausia dėl per didelių kainų, tačiau taip pat buvo nurodžiusių pasiūlos, paklausos ir finansinio sverto disbalansus.

Bankai antrąjį ketvirtį, kaip ir prieš pusmetį, svarbiausiomis rizikomis Lietuvos finansų sistemai įvardina kibernetines atakas ir geopolitinė įtampą. Šių rizikų svarba vertinama kaip didesnė nei vidutinė nuo 2022 m. pirmojo pusmečio – nuo rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Kibernetinių atakų svarbą atspindi ir tai, kad pusė bankų nurodė per pastarąjį pusmetį su jomis susidūrę.

Vis dėlto, bankų vertinimu, daugumos rizikų (9 iš 16) svarba, palyginti su 2023 m. pabaiga, reikšmingai sumažėjo ir nė vienos rizikos svarba per pusmetį nepadidėjo. Daugiausia sumažėjo reikšmingo Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo ir ne finansų įmonių finansinės būklės pablogėjimo rizika.

Lietuvoje veikiančių šešių komercinių bankų ir keturių užsienio bankų filialų apklausa atlikta 2024 m. birželio mėn.

 

Lietuvos banko informacija

123rf nuotr.

 

Dalintis