Bankų prognozės: Lietuvos BVP augimas mažės

Blogėja investicinis klimatas?

Sausį „Swedbank“ prognozavo, kad šalies ekonomika 2025-aisiais augs 3 proc.

Kitų metų prognozę „Swedbank“ taip pat mažina 0,2 proc. punkto – iki 2,3 proc.

„Toliau matome besitęsiantį Lietuvos išskirtinumą (...). Tai susiję daugiausia su, tikėtina, silpnesne tarptautine prekyba, silpnesne paklausa pagrindinėse eksporto rinkose. Bet augimas išlieka sparčiausias regione“, – naujausioje „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje sakė banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot jo, kiek augs ekonomika kitąmet, lems JAV muitų politika ir ar dėl jų pavyks susitarti Europos Sąjungai (ES), taip pat tai priklausys nuo „didžiulių vidaus politikos neapibrėžtumų“ – mokesčių pakeitimų ir antrosios pensijų pakopos sistemos pokyčių.

„Jei tai bus nesubalansuota ir didelė mokestinė našta, kuri tikrai neigiamai paveiktų ir įmonių, ir gyventojų lūkesčius, per neigiamus lūkesčius, mažesnes investicijas būtų neigiamas efektas ekonomikos augimui jau kitais metais. Bet labiau reikėtų diskutuoti apie poveikį ilguoju laikotarpiu. Jei blogėja Lietuvos investicinis klimatas, (...) tai paskatintų kapitalo atitraukimą į mažesnių mokesčių šalis. Tai būtų labai didelė žala ilgalaikiam ekonomikos augimo potencialui“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Netiesioginė įtaka

Pasak jo, Lietuvos ekonomika neturėtų pajusti tiesioginio JAV importo muitų pasekmių, nes daugeliui šalies įmonių į JAV eksportuojamų prekių pritaikytos išimtys. Vis dėlto, netiesioginė muitų įtaka bus juntama per partnerius Europoje, kuriuos jie paveiks labiau, pavyzdžiui, automobilių gamintojams, kuriems Lietuvos įmonės tiekia komponentus.

Be to, matoma atsigavimo ženklų Lietuvai svarbioje ES, kur atsigauna vartojimas, rekordinį lygį pasiekė užimtumas, toliau auga atlyginimai bei mažėja infliacija, o valstybės, ypač Vokietija, imasi fiskalinio skatinimo.

N. Mačiulio teigimu, kitų Baltijos šalių ekonomika augs maždaug dukart lėčiau – Estijoje ji šiemet augs 1,2 proc., o Latvijoje – 1,5 proc. – atitinkamai 0,3 ir 0,7 proc. punkto mažiau nei prognozuota sausį.

Infliacijos pikas - pasiektas?

Vidutinės metinės infliacijos Lietuvoje prognozę bankas didina nuo 3 proc. iki 3,8 proc. – analitikų vertinimu, šiemet kainos auga sparčiau dėl padidintų akcizų, brangusių energijos išteklių ir didėjusių darbo sąnaudų.

Kitų metų infliacijos prognozė mažinama nuo 2,7 iki 2,3 proc.

„Swedbank“ prognozuoja, kad 2025–2026 metais nedarbo lygis šalyje sieks 7,1 proc. (sausio prognozė siekė 7,5 proc.).

Swedbank“ manymu, vidutinis darbo užmokestis šiemet kils 9 proc. (0,4 proc. punkto mažiau nei prognozuota sausį), kitais metais – 7,5 proc. (0,2 punkto daugiau).

„Infliacijos pikas turbūt jau buvo pasiektas. Tolesnį jos mažėjimą daugiausiai lems išorinės tendencijos: pinganti nafta, stipresnis euras, pigesnis importas iš Kinijos, taip pat iš dalies ir lėčiau augančios darbo sąnaudos“, – sakė N. Mačiulis. Jis akcentavo, kad kainų augimą visoje Europoje slopina naftos pigimas, kurį lėmė JAV paskelbti muitai bei OPEC kartelio sprendimai didinti naftos pasiūlą, taip pat pigusios gamtinės dujos.

„Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) inicijuoto prekybos konflikto teigiamos pasekmės Europai yra daug mažesnė infliacija. Matome, kad („Brent“ rūšies) nafta atpigo daugiau negu 20 proc., (...) šiuo metu nesiekia 60 (eurų už barelį). Ateities sandoriai rodo, kad tikėtina, jog naftos kaina išliks tokia žema“, – sakė N. Mačiulis.

Sumažino labiau

Tuo tarpu SEB bankas sumažino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę ir mano, kad ekonomika augs 2,7 procento. Šiemet sausį prognozuotas 2,8 proc. augimas.

Numatoma, kad 2026 metais Lietuvos BVP augs 2,5 proc. – 0,4 proc. punkto mažiau, nei ankstesnė prognozė, skelbiama Švedijos SEB „Nordic Outlook“ apžvalgoje.

Anot jos, prognozės sumažintos dėl įvestų JAV importo muitų neigiamo poveikio.

Bankas prognozuoja, kad suderinta vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 3,7 proc. (sausį – 3,3 proc.), o kitąmet – 2,5 procento (sausį – 2,7 proc).

Kaip teigiama apžvalgoje, infliacijos prognozė padidinta, nes šių metų pirmąjį ketvirtį ji buvo didesnė nei tikėtasi, įtakos turi maisto kainos. Anot banko, infliacijai kitąmet lėtėjant, daug kas priklausys nuo Vyriausybės sprendimų dėl akcizų, energijos kainų pokyčių ir importo kainų.

Banko skaičiavimais, nedarbas šiemet ir kitąmet sieks po 6,8 proc., tuo metu atlyginimų augimas šiemet turėtų siekti 8,5 proc., o kitąmet – 7,5 procento. Namų ūkių vartojimas šiemet turėtų siekti 3,4 proc., o kitąmet – 3 procentus.

SEB prognozėmis, šiemet valdžios sektoriaus deficitas sieks 2,4 proc., o kitąmet – 3,2 procento.

BNS informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.