Jei ūkininkas, dirbdamas laukuose, teršia kelią, jis pats turi pasirūpinti, kad kelias nedelsiant būtų išvalytas, net jei jame ir nedidelis eismas. Vokietijos Flensburgo apygardos teismas neseniai priėmė sprendimą ir iš atliekų išvežimo įmonės draudimo bendrovei priteisė beveik 20 000 eurų žalą.
Paskaičiavimai
Visa tai nutiko anksti ryte, lyjant ir tamsoje: šiukšliavežis kelio vingyje įvažiavo į griovį. Atliekas išvežančios įmonės KASKO draudimas padengė transporto priemonei padarytą žalą, siekiančią apie 21 700 eurų. Be to, gelbėjimui buvo skirta 4700 eurų. Atėmus 300 eurų frančizę, iš viso buvo kompensuota 26 100 eurų.
Iš šios sumos draudimo bendrovė išskaičiavo 25 proc. Priedo dėl neatsargumo dalį, o likusius beveik 20 000 eurų pareikalavo grąžinti iš ūkininko ir jo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo. Ji tvirtino, kad šiukšliavežio vairuotojas nuvažiavo nuo kelio posūkyje, nes ūkininkas po kukurūzų nuėmimo tris dienas su savo kukurūzų smulkintuvu užteršė kelią ir po to jo nevalė. Po lietaus šie likučiai galiausiai susiplūkė į slidų purvo bei molio sluoksnį, dėl kurio ir įvyko avarija.
Pralaimėjo teismą
Draudimo bendrovė laimėjo bylą Flensburgo apygardos teisme. Teisėjai nusprendė, kad ūkininkas šiurkščiai pažeidė Kelių eismo įstatymo 32 str. 1 dalį, kurioje nurodyta: „Draudžiama mesti dirvą į gatvę ar ją drėkinti, o taip pat į gatves įnešti ar palikti daiktus, jeigu tai gali kelti pavojų ar trukdyti eismui. Tas, kas atsakingas už tokius eismo sąlygų pažeidimus, privalo nedelsiant jas pašalinti (...)”.
Proceso metu ūkininkas ir jo draudimo bendrovė įrodinėjo, kad nelaimė įvyko ne dėl jo kaltės – esą tariamo gatvės užterštumo net nebuvo, minėtas 32 straipsnis taikomas tik viešiesiems keliams, tačiau nelaimė įvyko komerciniame maršrute. Negana to, ūkininko manymu, už įvykį turi būti atsakingas šiukšliavežio vairuotojas.
Tačiau teisėjai jų argumentų nepaklausė. Ieškovės draudimo bendrovės nuomonę renkant įrodymus patvirtino įvairūs liudytojai: jie teigė, kad likus kelioms dienoms iki avarijos ūkininkas kukurūzų smulkintuvu paliko storą įvairių liekanų pėdsaką ir kad po kelių dienų lijo. Paskirtas ekspertas ieškovo nurodytą avarijos eigą apibūdino kaip įtikinamą.
Lemiami argumentai
Tai, kad kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo viešasis ar komercinis, turėjo lemiamą reikšmę bylos baigčiai. Sprendimo motyvuose teigiama, kad komercinės paskirties keliuose norma, kuri turi būti taikoma eismo saugumo užtikrinimui, yra žemesnė nei bendro naudojimo keliuose. Kiekvienas, važiuojantis tokiuu keliu, turi tikėtis taršos iš žemės ūkio ir miškų ūkio transporto priemonių.
Tačiau vertinant, ar tai bendro naudojimo kelias, ar komercinės paskirties kelias, pasak teismo, svarbu yra eismo trasos „tikroji paskirtis“, bet ne kokie nors kiti kriterijai - pavyzdžiui, ne jo kadastrinė registracija ar teisinis apibrėžimas.
Teisėjai atkreipė dėmesį į tai, kad kelias buvo asfaltuotas ir, neskaitant laukų, vedė ir pro kelis gyvenamuosius pastatus. Ženklų, galinčių nurodyti komercinį maršrutą ar eismo ribojimą viešajam transportui, nėra. Sprendžiant iš policijos nuotraukų, beveik keturių metrų pločio kelias tikrai nėra nepravažiuojmas. Teisėjai padarė išvadą, kad ūkininko pareiga rūpintis saugiu eismu nesumažėjo, nes jis teršė viešąjį, bet ne komercinį kelią.
Pagal nusistovėjusią Vokietijos teismų praktiką viešųjų kelių užteršimas laukų likučiais, pvz., šienu, moliu ar žemėmis, patenka į minėto 32 straipsnio taikymo sritį, net jei šis kelias ribojasi su laukais ir ant kelio natūraliai gali būti purvo. Todėl tiek ūkininkas yra atsakingas už žalą, taip pat jis turės apmokėti teismo išlaidas. Nuosprendis yra galutinis.
Atsakomybė Lietuvoje
Lietuvoje atsakomybę už kelių teršimą numato LR Administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnis: "Eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimas". 9-ajame šio straipsnio skirsnyje numatyta, jog "automobilių kelių, kelio statinių, įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas, važiavimas asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių eismui keliuose sudarymas, kelio dangos užteršimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų".
Parengė Ričardas Čekutis