Baudų didinimas: populizmas ar pigus politikavimas?

Pastabas ir pasiūlymus Administracinių nusižengimų kodekso bei Aplinkos apsaugos įstatymo pataisų projektams AM ragina pateikti iki birželio 21 dienos. „Ūkininko patarėjas“ paprašė savo pašnekovų pakomentuoti, kaip jie vertina tokius AM siūlymus.

Advokatas dr. Algimantas ŠINDEIKIS: „Pirma, visada, kai valdžia nusprendžia didinti baudas, reikia išsiaiškinti, koks yra to baudų didinimo tikslas. Jis gali būti populistinis, t. y. parodyti rinkėjams, kad valdžia ką nors sugalvojo, šiuo atveju – galimiems pažeidėjams didesnes baudas. Bet populizmas prie nieko gero nepriveda, baudos sukelia tokias pasekmes, kad nukenčia ir patys mokesčių mokėtojai, nes neadekvačiomis baudomis nubausti žmonės tiesiog nebegali vykdyti ūkinės veiklos. Jeigu dėl netinkamo mėšlo išvežimo bus konfiskuotas traktorius, ūkininkas negalės ūkininkauti. Ar mūsų valstybėje toks tikslas yra pateisinamas?

Baudos gali būti didinamos, jeigu yra duomenų, kad jos neadekvačiai mažos. Būna, kad žmonės, darantys nusikaltimus ir gavę mažas baudas, į jas tinkamai nereaguoja – nekeičia savo verslo modelio, toliau nesilaiko įstatymų. Tokius duomenis turi pateikti tie, kurie inicijuoja tokius baudų dydžių pakeitimus. Tokių duomenų aš nematau. Todėl esu linkęs manyti, kad tai yra labiau populistinis nei racionalus aktas.

Antra – nėra abejonės, kad gamtos saugojimas – labai svarbus dalykas. Bet vis tiek kiekvienu atveju baudą gavęs asmuo turi teisę sprendimą dėl jos dydžio apskųsti teismui. Ir tokiu atveju teismas pagal mūsų Konstituciją turi pareigą įvertinti kiekvieną atvejį individualiai – kokia iš tikrųjų bauda galėtų būti skiriama. Yra įvairių įstatymų, vienas jų – Mokesčių už gamtos išteklius įstatymas. Jame numatyta, kad galima mokėti tik 10 kartų didesnę baudą, nei buvo gauta nauda. Teismai yra sukūrę praktiką, kad patys įvertina, kas šiuo atveju svarbu ir koks tas baudos dydis konkrečiu atveju yra protingas ir teisingas. Tokie aktai ir teiginiai, kad baudos bus didinamos 10 kartų, iš tikrųjų primena pigų politikavimą.

Baudos, kurios buvo taikomos juridiniams asmenims, tokio pat dydžio bus taikomos ir fiziniams asmenims. Tad įstatymo leidėjas, šiuo atveju – vykdomoji valdžia, turi suprasti, kad juridinis asmuo labai dažnai yra tokio dydžio įmonė, kuriai ta didelė bauda yra vieno dydžio nuobauda, o fizinis asmuo, paprastas ūkininkas, kuris net nėra PVM mokėtojas, neturi didelių pajamų, tai tokį žmogų siūloma bauda formaliai nužudys. Todėl yra svarbu kiekvienu atveju įvertinti, ar baudų didinimas nesukels tokių pasekmių, kurių mes visi nenorime.

AM teigia, kad nustatant baudų dydžius buvo išanalizuoti ir palyginti kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos ir Lenkijos – baudų dydžiai už panašaus pobūdžio pažeidimus. Galbūt ten tokie dydžiai ir yra, bet reikėtų gilintis į detales. Velnias slypi detalėse, tik yra klausimas – už kokius nusikaltimus, kokius pažeidimus, kokiais atvejais ir kokiems asmenims? Yra labai daug detalių, kurias reikia žinoti, įvertinti, ar iš tikrųjų galima jomis vadovautis. Ar čia kalba eina apie tai, kad AM pasiėmė tik baudų dydžius, bet nepasižiūrėjo kitų niuansų – kokiais atvejais tokios baudos ten yra taikomos. Neturėdami tokių duomenų negalime pasakyti, ar jos tikrai yra paimtos vadovaujantis kitų šalių praktika.

Jeigu, pvz., koks nors ūkininkas, kurio ūkio metinė apyvarta 20 tūkst. Eur, gaus baudą, kuri siekia šimtus tūkstančių eurų, tai neatitiks jokių protingumo ir teisingumo, sąžiningų reikalavimų. Nes tokios baudos žmogus negalės nei sumokėti, nei toliau tęsti savo ūkininkavimą, nes jis bus amžinai skolingas, kol nepriims sprendimo bankrutuoti. O tokį sprendimą priėmus, vėl kita problema...“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS: „Šios kadencijos Vyriausybės programoje pažymima, kad bus užtikrinama radikali, nuosekli dereguliacija ir verslo klimato gerinimas, įskaitant paprastesnį verslo administravimą, moratoriumą baudoms ir pelno mokesčio mažinimą. Parengtas Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektas aiškiai prieštarauja Vyriausybės programai ir yra nukreiptas į neadekvatų baudų didinimą. To būti neturėtų.

Neįtikinamai ir nerimtai atrodo paaiškinimas, kad per mažos baudos trukdo įgyvendinti teisės aktuose nustatytus aplinkosauginius tikslus. Baudos ir jų dydžiai neturi būti prevencinė pažeidimų darymo atgrasymo priemonė. Negalima šalies paversti „policine“ valstybe. Beje, tai atgraso ir investuotojus.

Pažiūrėkime, ką siūlo AM. Už mėšlo tvarkymo reikalavimų nesilaikymą baudas būtų galima taikyti su nusižengimo padarymo įrankių, priemonių konfiskavimu. Mano nuomone, tokios užmačios – nesąmonė. Ar iš ūkininko atims traktorių, ar priekabą? Jau ir dabar taikomos priemonės yra per daug griežtos, jos jau net atgraso žmones užsiiminėti gyvulininkyste.

Tikrintojų tikrai yra apstu – pradedant veterinarija, aplinkosauga, energetikais, Visuomenės sveikatos centru ir pan. Atsiranda tokių ūkių, kuriuose labai išvešėjo skundų rašytojai. Paskui tokius skundikus bėga visos komisijos, trykštančios optimizmu, noru ištrūkti iš savo kabinetų. Viename mūsų asociacijos ūkyje šiemet, per nepilnus metus, lankėsi jau apie 60 komisijų. Kas begali būti laimingas ir esant tokiai tvarkai eiti ūkininkauti?

Anot AM, tikėtina, kad konfiskuotų gyvūnų skaičius dėl neveiksmingų baudų augs ir valstybės išlaidos jų laikymui, priežiūrai didės. Matyt, dar pasitaiko, jog žmonės atsiveža kokių nors egzotinių gyvūnų iš kitų šalių ir juos laiko, gal ir pas mus gali atsirasti neteisėtai laikančių, pvz., vilką ar šerną, neturėdami leidimų, nesudarę jiems tinkamų sąlygų (voljerų) ir t. t. Turbūt tai AM turi omenyje siūlydama įstatymo pataisas. Bet nemanau, kad tai visuotinis reiškinys. Gal svarbiau yra invazinių augalų įvežimas į mūsų šalį, aš būčiau už tai, kad jų kontrolė būtų griežtesnė. Bet, tikriausiai, tai būtų labai sudėtinga, nors kartu su augalais netyčia ir šliužai buvo įvežti į Lietuvą. Jie tikrai yra įvežtiniai, jų pas mus niekada nebuvo.

AM siekia, kad būtų nustatytos adekvataus dydžio baudos ir už paukščių, gyvūnų naikinimą vykdant ūkinę veiklą, pavyzdžiui, kai renovuojant pastatus sunaikinami paukščių lizdai, užmūrijami paukščių jaunikliai ar sužalojami paukščiai. Dabartinės simbolinės baudos neskatina imtis priemonių, leidžiančių juos apsaugoti nuo žūties. Nemanau, kad tokių atvejų, nusižengimų yra daug.

AM taip pat skelbia, kad norint užkardyti aplinkos taršą atliekomis numatomas pažeidimo padarymo priemonės konfiskavimas, kai atliekos išmestos į aplinką. Manyčiau, tie, kurie yra piktybiniai teršėjai ir veža į miškus buitines atliekas, turėtų taip ir atsakyti, tai jų atžvilgiu nebūtų per daug griežta. Konfiskavus automobilį tokie kitą kartą nebeturėtų su kuo tų šiukšlių išvežti.

Bet pagrindinė prevencijos priemonė prieš nusižengimus turi būti žmonių švietimas ir konsultavimas, todėl parengtam Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektui nepritariame.“

Redakcijos ir 123rf nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.