Be naujų kompetencijų ateities žemės ūkis – nė žingsnio

Reikalingumu neabejoja

Parama žemdirbių mokymams buvo teikta ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP) numatytos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžių įgijimui“. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, visam priemonės įgyvendinimo laikotarpiui buvo skirta 6,658 mln. Eur, 43 paraiškoms patvirtinta paramos suma siekia 6,647 mln. Eur, o išmokėta – 4,743 mln. Eur. Mokymus vykdančios įstaigos, žemdirbiams rengė skirtingų formų mokymus – teorinius žinių perteikimui ir praktinius mokymus  natūralioje aplinkoje, teikė konsultacijas.

Paraiškoms teikti – du mėnesiai

Mokymai, organizuojami pagal SP intervencinę priemonę, turi būti vykdomi pagal žemės, miškų, maisto ūkio dalyvių neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokymo programas. Mokymo įstaigoms galima rinktis temas, patvirtintas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemdirbių švietimo, konsultavimo priemonių, žemės ūkio parodų ir mokslinių tyrimų atrankos komiteto, ir pagal jas parengtas mokymų programas bei pagal teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės, miškų, maisto ūkio veikla užsiimančių asmenų privalomus mokymus, numatytas mokymo programas (ūkininkavimo pradmenų; augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų, augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų kvalifikacijos tobulinimo, ūkinių, išskyrus arklinių šeimos, gyvūnų ženklinimo ir registravimo, šviežių vaisių ir daržovių kokybės vertinimo reikalavimų).

Mokymai gali būti vykdomi tik grupėms nuo 12 iki 25 dalyvių. Mokymų programų trukmė – nuo 6 iki 40 akademinių valandų, išskyrus ūkininkavimo pradmenų mokymo programą.

Didžiausia galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti – 150 000 Eur su PVM, kompensuojant iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Patirtis ragina tęsti

2017–2022 metais VšĮ „Mokslinės paslaugos“ pagal KPP priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžių įgijimui“ teikė 6 paraiškas ir projektų įgyvendinimui sulaukė daugiau kaip 1,177 mln. Eur paramos. Žemdirbiai buvo mokomi tvaraus ir ekologinio ūkininkavimo gyvulininkystės, avininkystės bei kitose srityse. „Šie mokymai, kiek pastebėjome, buvo labai reikalingi ir naudingi, nes mes mokymo programas rengiame atsižvelgdami į pačių žemdirbių poreikius, jų išsakytus pageidavimus, nuomones“, – teigė VšĮ „Mokslinės paslaugos“ direktoriaus pavaduotoja Edita Meškinytė.

Jos aiškinimu, šalies galvijų augintojai susiduria su dideliais iššūkiais, kuriuos atlaikyti reikia naujausių žinių ir gebėjimų. Projekte „Žemdirbių kompetencijų tobulinimas gyvulininkystės ir ekologinio ūkininkavimo srityse“ buvo teikiamos teorinės bei praktinės žinios apie mėsinių galvijų ūkio kūrimą, inovatyvias pieninių ir mėsinių galvijų veisles ir jų auginimo technologijas, produkcijos savikainos mažinimą pieno ūkiuose, pieno rodiklių gerinimą taikant gyvulių produktyvumo kontrolę, naujausias naujagimių veršelių auginimo technologijas bei tausojantį ekologinį ūkininkavimą.

Mokymai daugiau kaip dviem tūkstančiams žemdirbių buvo organizuojami tuose šalies rajonuose, kuriuose yra susikoncentravę gyvulininkystės ūkiai, arba ten, kur ši ūkio šaka galėtų būti sėkmingai vystoma atsižvelgiant į žemės derlingumą, jos naudmenų, ganyklų plotus ir kt.

Anot E. Meškinytės, ir šiuo metu su žemdirbių organizacijomis yra tariamasi, kokių mokymų ūkininkai pageidautų, kokių naujų kompetencijų nori įgyti. Atsižvelgiant į jų išsakytą nuomonę bus rengiamos naujos paraiškos paramai pagal SP intervencinę priemonę „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“.

Galės patys įvardyti savo poreikius

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėjos Žanetos Jucaitytės teigimu, svarbu, kad technologinės inovacijos ir kiti pažangūs sprendimai, žemės ūkio ir maisto gamybos sektorių pasiektų kuo greičiau.

Naujojo 2023–2027 finansinio laikotarpio naujovė – stiprios žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (ŽŪŽIS) kūrimas. Palaikant efektyvią ir integralią Lietuvos ŽŪŽIS, siekiama efektyvesnio dalinimosi žiniomis, inovacinės pažangos žemės ūkyje ir kaimo vietovėse. 

Efektyviai veikianti ekosistema leidžia sukurti tokią vertę, kurios vienas pats šios sistemos dalyvis nesukurtų. Todėl, visais atvejais, jei norime pasiekti gerų rezultatų – būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp mokslininkų, konsultantų ir žemdirbių bei kitų ŽŪŽIS dalyvių.

Siekiant mažinti ŽŪŽIS fragmentaciją ir kuriant palankesnes sąlygas žinių ir inovacijų kūrimui, diegimui ir jų sklaidai, pirmą kartą nustatytas ir paskirtas ŽŪŽIS koordinatorius bei nustatyta organizacinė ŽŪŽIS struktūra, institucionalizuotas ŽŪŽIS valdymas ir koordinavimas.

Tvarus, konkurencingas ir atsparus rizikoms žemės ūkis neįsivaizduojamas be mokslo, naujų technologijų ir inovacijų. Todėl svarbu ugdyti reikiamas ūkininkų ir kitų pramos gavėjų kompetencijas ir  investuoti į mokslo ir žinių plėtrą. Planuojama, kad daugiau nei 45 000 asmenų galės dalyvauti su ŽŪŽIS susijusiose priemonėse: gauti konsultacijas, dalyvauti mokymuose ar Europos inovacijų partnerystės projektuose, keistis žiniomis. Mokymams, konsultavimui, Europos inovacijų partnerystei, techninei pagalbai naujuoju laikotarpiu numatyta skirti virš 115 mln. Eur.

Numatyta didesnė orientacija į ŽŪŽIS tikslinių grupių poreikius. Šių poreikių vertinimas bus atliekamas apklausų, anketų, klausimynų pagalba, taip pat bus atsižvelgiama į asociacijų pateiktus pasiūlymus, siekiant išsiaiškinti ūkininkų ir kitų paramos gavėjų nuomonę apie jiems svarbias tematikas, paslaugų formas, kitus poreikius.

Atsižvelgiant į nustatytus ūkininkų poreikius, didesnis dėmesys skiriamas ir planuojamų mokymų temų įvairovei. Ūkininkai galės įgyti žinių, padedančių suprasti, kaip ūkio ir žemės valdymas siejasi su tam tikrais standartais ir reikalavimais (GAAB, VR ir kt.), ypač dėl aplinkos bei klimato, taip pat mokymai bus vykdomi temomis, susijusiomis su rizikų valdymu, tvarumu, pažangiomis technologijomis, skaitmeninimu, inovacijomis ir kitais aktualiais klausimais. Organizuojami mokymai žemdirbiams leis ne tik prisitaikyti prie naujojo laikotarpio pokyčių, Žaliojo kurso, tvarumo tikslų, skaitmeninės pertvarkos, bet ir padės tapti sektoriui atsparesniam įvairioms rizikoms, įveikti kylančius iššūkius ir grėsmes.

Patarėja pabrėžė, jog labai svarbi šio laikotarpio mokymo sistemos naujovė, kad projektus bus galima įgyvendinti kartu su partneriu, pavyzdžiui, ūkininkų asociacija, kuri taip pat gali padėti identifikuoti poreikius, apklausdama savo narius. Išsiaiškinus poreikius, su mokymo įstaiga   bus aptariama ir, kokias temas mokymui programa turėtų apimti, kiek valandų turėtų būti skiriama teoriniam ir praktiniam mokymui ir kt. Kuo aiškiau bus išsakyti poreikiai, tuo sėkmingesnis bus projektas. Be to, vykdant projektų atranką, pasitelkusiems partnerystę bus skiriami papildomi balai.

Redakcijos nuotrauka

Nr. 272/7